Header
 
 
 
 DUK
 
 
 
Sveiki,
Prisijungimo vardas:

Slaptažodis:




Prisiminti mane

[ ]
[ ]
[ ]

Anbo lietuviška tik fanera. - Ar tikrai?
on Ketvirtadienis, 2009 m. balandžio 23 d.
autorius Nerijus Korbutas autoriaus sąrašas spausdinti turinio įrašas sukurti pdf bylą turinio įrašas
komentarai: 262
paspaudimai: 27673
 9.8 - 20 balsai -

Straipsnį parašyti paskatino šios svetainės diskusijose, pasakyti žodžiai:

Ar ANBO lėktuvus mes galim vadinti Lietuvos karinės pramonės gaminiu.Ten Lietuviška buvo tik fanera.

       Mėginsime pažiūrėti ką per Nepriklausomybės 20-metį veikė mūsų konstruktoriai. Ką gamino Karo aviacijos dirbtuvės. Ar tikrai lietuviška buvo tik fanera? O gal tai tik neišmanėlio pasakyti žodžiai, kurie be to, kad yra nepagarbūs istorijai, dar ir klaidinantys. Klaidinantys jauną, besidominčią Lietuvos istorija, asmenybę...
       Lietuvoje, tikra lietuviška aviacija, lyginant su kitomis Europos ir pasaulio valstybėmis, atsirado tikrai vėlai – tik 1919 metais. Bet neužmirškime to fakto, kad Lietuva Nepriklausomybę atgavo tik 1918 m. vasario 16 dieną. O jau tų pačių metų rudenį, lapkričio 23 d. įkurta Lietuvos kariuomenė, ir vos metai po Nepriklausomybės atkūrimo t.y. 1919m. Kovo 12 d. ir Karo aviacija. Nuo tos datos ir prasidėjo garbingas, kūrybingas, kupinas atradimų ir netekčių, pripažintas visoje Europoje, bet tik du dešimtmečius trukęs Lietuvos Karo Aviacijos gyvenimas. Apie kurio pasididžiavimą – SAVOS konstrukcijos lėktuvus ir bandysime šitame straipsnelyje pakalbėti.
       Prieš pradėdamas pasakoti apie mūsų valstybės Aviaciją, trumpai grįšiu į laikmetį iki Karo Aviacijos sukūrimo, ir papasakosiu kas dėjosi mūsų padangėje, jai esant caro, vėliau vokiečių nasruose ir ankščiau.


Pora piešinių iš K.Simanavičiaus veikalo



       Oreivystės teorijos pradininku Lietuvoje, nesuklysiu pavadindamas K.Simanavičių. Jis 1650 m. parašė veikalą "Didysis artilerijos menas". Jame tyrinėjo raketų, įvairių pirotechninių prietaisų, artilerijos veikimo principus. Veikalas išverstas į daugybę kalbų, porą šimtų metų buvo pagrindiniu veikalu apie artileriją ir raketinę techniką.
       Nesiplėsdamas paminėsiu, kad pirmieji Lietuvoje užfiksuoti skrydžiai atlikti orpūsle (dabartinio oro baliono pirmtakas) 1806 m. Vilniuje. Parodomuosius skrydžius atliko oro akrobatas moldavas Jordakis Kuparenka. Apie tai yra išlikęs įvykio aprašymas 1806 m. lapkričio 24 dienos laikraštyje “Kurjer Litewski”. Vėliau orpūslių skrydžių būta ir daugiau.
       Būtina paminėti “Žemaičių garlėkio” konstruktorių A.Griškevičių. Nors jo garolėkio projektas nesulaukus paramos nebuvo įgyvendintas, tačiau A.Griškevičius visą gyvenimą domėjosi oreivybe, daug rašė šita tema, išdėstė nemažai realių idėjų.
       Pirmieji skrydžiai Lietuvoje lėktuvu atlikti 1911 metų gegužę ir birželį Vilniuje. Parodomuosius skrydžius atliko rusų lakūnas S.Utočkinas. Skraidyta Farmano tipo lėktuvu.
       Taip pačiais metais atlikti ir pirmieji skrydžiai Lietuvoje su sklandytuvu. Tai ne tik pirmoji sklandymo užuomazga Lietuvoje, bet ir pirmoji lietuviška aviacinė konstrukcija. Sklandytuvą pastatė žinomas muzikos instrumentų meistras Jonas Garalevičius, padedamas A.Kulvinsko. Dar ir šiandien, senose Žemaitijos bažnytėlėse galima rasti, vis dar puikiai tarnaujančių, J.Garalevičiaus gamintų vargonų.
       Panašiu laiku įkurtas ir Kauno Tvirtovės aviacijos dalinys, dar vadinamas Oreivystės skyriumi. Turėta keliolika lėktuvų. Buvo vykdomi žvalgybiniai skrydžiai. Ypač aktyvūs skraidymai buvo atliekami 1915 metais. Oreivystės skyrius turėjo Voisin, Farman tipo lėktuvus. Puolant vokiečiams ir rusams besitraukiant iš Kauno tvirtovės išgabenamų daiktų sąraše randame net ir Sopwith tipo lėktuvą. Spėjama, kad tai gali būti Sopwith “Tabloid”(vėliau, tokio tipo lėktuvą rusų konstruktorius Lebedevas nusavino ir pervadino į Lebedev VII).
       Visoje Lietuvos teritorijoje buvo įrengtos aikštelės leistis ir kilti dirižabliams, tačiau jų skrydžių beveik nebūta. Užfiksuotas tik vieno caro kariuomenės dirižablio vizitas Kaune, trukęs apie mėnesį.


Vokiečių dirižablis virš Šiaulių



       1915 metais gegužę vokiečiai puolė Kauno tvirtovę. Didelę reikšmę suvaidino kaizerio “cepelinai”. Jie iš oro bombardavo įtvirtinimus, naikino geležinkelius, vienu sykiu pakeldavo ir nuskraidinę į tikslą išmesdavo kelis šimtus kilogramų bombų. Ne mažiau svarbų vaidmenį vaidino ir vokiečių lėktuvai. Dėl rusų aviacijos netobulumo vokiečiai į rytų frontą siųsdavo senesnę, jau “pagyvenusią” techniką, bet ir prieš ją caro lakūnai su savo Farman ar Voisin “skraidančiais karstais” pasipriešinti nepajėgė.
       Tuo laiku vokiečių oro pajėgas sudarė monoplanai: „Taube“ , biplanai: įvairių modifikacijų “Albatrosai” , “Aviatik”, “Otto”. Vis didesnį vaidmenį kare vaidinant aviacijai, nekokių charakteristikų monoplanus pamažu išstūmė kur kas vikresni, tobulesni biplanai “LVG”, “Albatros”, “Halb” ir t.t.


1916 m. pradžioje vokiečių pastatytas dirižablio angaras Aleksote



       Taigi, užėmę Kauno Tvirtovę, vokiečiai įsikūrė visoje Lietuvos teritorijoje. Daugelyje vietų dislokuoti aviacijos daliniai Flieger Abteilung. Yra žinoma, kad vokiečių okupacijos metais Lietuvos padangėje skraidė apie 150 lėktuvų. O tai išties įspūdingi skaičiai. Įdomus istorinis momentas tai Aleksoto aerodromo atsiradimas – būtent vokiečiai jį 1915 m. ir įkūrė. 1916 m. pradžioje jie pastatė garsųjį dirižablio angarą, kuriame vėliau ir gimė pirmosios lietuviškos konstrukcijos.( Aerodromas įkurtas todėl, kad vokiečių turima technika buvo kur kas greitesnė, didesnių kilimo - tūpimo greičių nei caro aviacijos, ir todėl kiti Kaune buvę aerodromai buvo tiesiog per maži). Ryškesnio lietuvių, kaip konstruktorių ir lakūnų vaidmens Lietuvoje, čia šeimininkaujant svetimoms kariuomenėms neužfiksuota, todėl metas keliauti ir apžvelgti pagrindinį šio straipsnio tikslą – mūsų Karo aviacijos dirbtuvių veiklą.
       1918 m. pabaigoje, kuriant kariuomenę susirūpinta ir karo aviacijos klausimu. Netrukus užsakyti 8 lėktuvai LVG, kurie Lietuvą pasiekė 1919m. vasario pabaigoje.Sumontuoti, jau minėtame dirižablio angare - “cepelino name”.


Pirmasis Lietuvos lėktuvas LVG C.VI, lėktuvo priekyje J.Dobkevičius



       Bet neužtenka įsigyti technikos – ji menkavertė, neturint personalo. Todėl, norom - nenorom mūsų kariuomenė buvo priversta samdyti vokiečių specialistus iš Flieger Abteilung 425 dalinio įsikūrusio Aleksote. Iš viso specialistų būrio tik vienas – Pranas Hiksa buvo lietuvis. Visi kiti instruktoriai ir dauguma vadovaujančio personalo – vokiečiai.
       1919 m. birželio 1 d. Antantės komisija įsakė vokiečiams pasitraukti iš Baltijos šalių. Jie turėjo trauktis ir iš Aleksoto, kuriame bazavosi šalia besikuriančios mūsų aviacijos. Palikdami Lietuvą jie turėjo daug aviacinės technikos ir abiems pusėms susitarus tą patį birželį pavyko įsigyti 9 lėktuvus. 1920 metų pradžioje Kauną pasiekė iš bermontininkų atimtas turtas. 24 lėktuvai ir krūvos lėktuvų dalių - sparnų, motorų, liemenų. Turint šitiek aviacinio laužo, reikėjo su juo kažką daryti. Dar, per 50 lėktuvų nelegaliu būdu Karo aviacija įsigijo iš vokiečių, Lietuvos – Vokietijos pasienyje.


Traukinio platformos su, iš bermontininkų atimtu turtu



       Prieš pradedant pasakoti apie pirmąjį konstruktorių J.Dobkevičių, paminėsiu, kad iki pirmos lietuviškos konstrukcijos, pastatytos Karo aviacijos dirbtuvėse DOBI II, kopijavimo būdu, neturint jokių brėžinių, panaudojant bermontininkų laužą, pastatyti 9 lėktuvai: 4 Fokker D.VII , 2 LVG C.VI , po 1 Albatros D.III ir Albatros C.XV, bei vienas DFW C.V.
       Per 14 mėnesių laikotarpį - nuo DOBI II pagaminimo iki DOBI III pagaminti 3 lėktuvai: Halb C.V . Šių, aukščiau minėtų vokiškų konstrukcijų kopijavimo negalime ir nevadiname lietuviškomis konstrukcijomis. Tačiau, bet kokiu atveju tai rodo augantį mūsų Karo aviacijos dirbtuvių personalo lygį.



J.Dobkevičius



       Straipsnelio pavadinimas – "Anbo lietuviška tik fanera. - Ar tikrai?" , tačiau, nesunkiai galima nuspėti, kad šitos frazės autorius tai sakydamas turėjo omenyje netik ANBO lėktuvus, bet visą Karo aviacijos dirbtuvių veiklą. Todėl, negalime nepažiūrėti ką kūrė J.Dobkevičius, negalime neįvertinti jo konstrukcijų.


J.Dobkevičius prie DOBI I. Šalia žmonės labiausiai prisidėję prie lėktuvo gamybos.



       DOBI I J.Dobkevičius statė privačiai, todėl nėra išlikę jokių su statymu susijusių dokumentų. Nors statytas „cepelino“ angare, šis lėktuvas neįtrauktas ir į Karo aviacijoje pastatytų konstrukcijų sąrašą. Lėktuvas pradėtas statyti 1921m. Paskutinį skrydį Dobkevičius juo atliko 1925 pabaigoje. Skrydis baigėsi didele avarija.
       Nenagrinėsime DOBI I iš esmės – užteks paminėti kelis pagrindinius konstrukcijos ir skrydžio davinius. Lėktuvėlis tiems laikams tikrai netradicinis – kur kas mažesnis už lig šiol matytus LVG, Albatros ar Halb. Pilnai medinės konstrukcijos, monoplanas, variklis vokiškas – 35 ag. Juo pasiektas rekordinis – net 175 km/val. greitis. Lėktuvo ilgis – 4,5 m., sparnų ilgis – 7,9 m. J.Dobkevičius pastatęs šį lėktuvą suprato, kad aviacijos ateitis – greityje, kuris pasiekiamas visų pirma siekiant kuo aptakesnės konstrukcijos ir tik tada variklio galios dėka. Pagrindinė konstrukcijos blogybė – blogas matomumas iš piloto vietos. Apie šį, negirdėto jauno konstruktoriaus lėktuvą, iš mažai girdėtos jaunutės šalies, prabilo visa Europos aviacinė spauda.


Iškarpos iš užsienio spaudos


Lėktuvas, „nuo nulio“ suprojektuotas J.Dobkevičiaus, pastatytas lietuvių rankomis, išbandytas Lietuvos padangėje. Ar tai lietuviška konstrukcija?


DOBI II


       Antrąją savo paukštę J.Dobkevičius statė jau kaip Karo aviacijos dirbtuvių gaminį. Kaip ir DOBI I, DOBI II buvo pilnai medinės konstrukcijos, ir dar neįprastesnių formų lėktuvas. Suprojektuotas paties konstruktoriaus, pradėtas statyti 1923 m. sausio 4 d. jau tų pačių metų spalio 20 d. kilo pirmąjam bandomajam skrydžiui. Kaip ir pirmojoje konstrukcijoje, taip ir projektuodamas DOBI II, konstruktorius ypač didelį dėmesį skyrė aerodinaminiam tobulumui, todėl nenuostabu, kad turėdamas tradicinį, ganėtinai senos laidos (1916m.) vokišką Benz Bz IV 200 AG motorą šiuo lėktuvu J.Dobkevičius pakilo į neregėtą 9 km. aukštį, išvystė 248 km/h greitį. Lėktuvas turėjo fantastiškus davinius, tačiau vėlgi – buvo blogas matomumas pilotui, trūko stabilumo ore. Šio lėktuvo serijinei gamybai biudžete buvo numatytos lėšos (10 vnt.), tačiau įvertinus pliusus ir minusus, tolimesnės gamybos atsisakyta. Kaip ir pirmoji konstrukcija, taip ir DOBI II sulaukė didžiulio dėmesio ir teigiamų atsiliepimų Europos spaudoje.
       Keletas DOBI II techninių davinių: variklis – 200 ag, aukščio lubos 9 km. Max. greitis – 248 km/h, optimalus greitis – 190 km/h, skrydžio atstumas su standartiniais bakais net 1000 km. Lėktuvo ilgis – 6,1 m. Sparnų ilgis – 14 m. Įkrovimas – 55 kg/m2.


DOBI III



       Trečioji, ir paskutinė šito talentingo konstruktoriaus konstrukcija – DOBI III, visai pagrįstai vadinama pirmuoju ir vieninteliu lietuvišku naikintuvu. DOBI III pastatytas per rekordiškai trumpą laiką – vos 6 mėnesius. Verta paminėti, kad trečioji DOBI konstrukcija jau buvo statoma nebe „pašiūrėmis“ apstatytame „cepelino“ angare, bet į A.Fredą perkeltose, gerokai modernesnėse dirbtuvėse. Lėktuvas vėlgi, buvo labai įdomios ir nematytos formos. Turėjo daug naujovių – viena jų, tai greičiausiai pirmąsyk pasaulyje panaudoti paviršiniai radiatoriai – nesudarantys jokio aerodinaminio pasipriešinimo. Didelė naujovė ir abipusio išgaubtumo, beveik simetriškas sparno profilis. Tokį sparno profilį naudojo vos keletas rekordinių lėktuvų gamintojų pasaulyje. Pasaulyje dar nebuvo nei vieno lėktuvo su įtraukiama važiuokle, tačiau J.Dobkevičius buvo ją numatęs ir suprojektavęs. Nesant galimybės pagaminti tokią važiuoklę mūsų Karo aviacijos dirbtuvėse, konstruktorius vilties neprarado ir paliko liemenyje ertmes, tikėdamas kad kas nors užsienyje, tokią važiuoklę pagamins. DOBI III variklis – kuklus, vos 185 ag vokiškas BMW (toks variklis plačiai naudotas Fokker D.VII lėktuvuose ). Galingesnis – 200 ag. “Bencas” naikintuvui būtų buvęs per sunkus. Šio lėktuvo sėkme J.Dobkevičius labai tikėjo. Tačiau, rezultatų neišvydo nei pats konstruktorius, nei Lietuva. Nėra išlikusių ir beveik jokių lėktuvo davinių. Lėktuvu atlikti du (kai kurie istorikai mano, kad 3) skrydžiai. Pirmasis – bandomasis, pasibaigęs avarija. Antrasis - bandomasis po remonto, pasibaigęs katastrofa, nusinešusia ir jauną konstruktoriaus gyvybę.
       J.Dobkevičius žuvo, būdamas vos 26 metų amžiaus, 1926 birželio 8 d. Nesunku įvertinti konstruktoriaus pasiekimus, sunkiau nuspėti ko jis nespėjo pasiekti. Žiūrint, į to laikmečio Karo techniką sunku įsivaizduoti DOBI lėktuvus kovinėje sudėtyje, bet visiškai nesunku juos įsivaizduoti skinant laurus siekiant pasaulinių rekordų. Pabūsiu didelis svajotojas, bet beveik esu užtikrintas, kad tokiu rekordu kaip 1934m. lėktuvu Macchi MC-72 , F. Agello pasiektas 709,209 km/h greitis, Italija būtų neturėjusi galimybės didžiuotis... J.Dobkevičių pražudė jo talentas. Per anksti jis suprato ir kūrė tai kuo nebuvo galima tinkamai pasinaudoti.
       Per pusmetį po DOBI III statybos , Karo aviacijos dirbtuvės iki pastatant pirmąjį Anbo lėktuvą, išleido į orą dar tris konstrukcijas – 1 Halb C.V , ir du, vis dar nepakeičiamus pradiniam lakūnų mokymui – Albatros B.II.




       14 metų, 1mėnesis ir 3 savaitės. Tiek laiko praėjo nuo pirmojo A.Gustaičio lėktuvėlio ANBO I išbandymo iki, paskutiniosios A.Gustaičio konstrukcijos ANBO VIII, pirmojo skrydžio.
       Šitoje straipsnelio dalyje apžvelgsime A.Gustaičio konstrukcijas ANBO. Prieš trumpai apžvelgdami kiekvieną konstrukciją atskirai, dar trumpiau apžvelgsime visą A.Gustaičio kūrybinį kelią bendrais bruožais.
       Praėjus 7 metams nuo 1925 metų liepos 14 dienos, kuomet pirmąjam skrydžiui ant aerodromo pievos išriedėjo ANBO I, 1932 metų liepos 14 dienos šviesą išvydo ir pirmąjąm skrydžiui pakilo lėktuvas ANBO IV, išgarsinęs Lietuvą Europoje ir pasaulyje. Šiuo lėktuvu buvo atliktas ir garsusis skrydis – Anbo aplink Europą. Tuomet apie Lietuvą, jos konstruktorių A.Gustaitį ir žinoma, apie ANBO rašė viso pasaulio spauda. Dideliu įvertinimu galime laikyti ir ANBO IV variklių gamintojos, anglų Bristol kompanijos žingsnį, pasirenkant ANBO IV, jų variklių reklaminiu veidu. Rinktis jie turėjo iš ko, tad drąsiai galime sakyti, kad lėktuvą jie vertino ir laikė jį pavyzdžiu.




Bristol kompanijos variklių reklama aviacinėje užsienio spaudoje



       Serijinė ANBO lėktuvų gamyba pradėta 1930 - 31 metais, kuomet pagamintos pirmosios serijos ANBO III ir ANBO V. Prieš tai buvo pagaminta po vieną egzempliorių ANBO I ir ANBO II. 1933 metais pradėta ir kovos lėktuvų ANBO IV, o vėliau ir ANBO 41 serijinė gamyba.
       Nors patiems projektuoti ir statyti lėktuvus, be abejo daug pigiau – to neužteko. Reikėjo dar ir to, kad pastatytos konstrukcijos atitiktų pasaulinį lygį. Didžiosios pasaulio valstybės turėjo ilgametę patirtį, milžinišką finansavimą, kuriant buvo pasitelkiamas didžiulis tų šalių mokslinis potencialas, jau nekalbant apie visų sričių laboratorijas ir kita. O ką turėjo Antanas Gustaitis? Vatmano lapą, logoritminę liniuotę, kuklias dirbtuves ir dar kuklesnį biudžetą? – Atsakymas paprastas - visų pirma jis turėjo talentą. Talentą - kuriuo ir šiandien visai pagrįstai galime didžiuotis. Nesunku suprasti koks jis – jei iškart pasiektas mažų mažiausiai vidutinis Europos lygis.
       Nereiktų įsivaizduoti, kad kiekvieną naują A.Gustaičio kūrinį Krašto apsaugos ministerija sutikdavo išskėstomis rankomis ir dosniai žarstė pinigus projektui įgyventi ir statyti lėktuvus serijomis. Kiekviena konstrukcija nuėjo sunkų kelią. Sunkų kelią be jokios galimybės klysti ir grįšti atgal. Jei buvo skirtas finansavimas – lėktuvas turėjo gimti iškart kone tobulas. Perdarymams ir klaidų taisymui lėšų nebuvo numatyta. Bet jis neklydo. Neklydo. Ir kūrė toliau. Ar juose buvo tik lietuviška fanera, manau jau dabar daugeliui aišku. Nereikia net gilintis į konstrukciją, į statybos aplinkybes, užtenka suprasti tiek, kad projektas gimęs ir pastatytas Lietuvoje jau laikomas lietuvišku. Tačiau, labai gaila, bet tai supranta ir įvertina ne visi…
       Pastačius ANBO I niekas dar net nesvajojo apie jokias ANBO serijas, ar Karo aviacijos ginklavimą savos konstrukcijos orlaiviais. Tačiau, konstruktorius nerimo: studijuodamas Paryžiaus aeronautikos ir mechaninių konstrukcijų mokykloje, suprojektavo ANBO II, ir parašęs laišką iš Paryžiaus, Karo aviacijos viršininkui jį įtikino, kad senutėlius 1913 m. laidos Albatros B.II metas keisti savos konstrukcijos mokomuoju lėktuvu. Vadovybę A.Gustaičiui įtikinti pavyko. Pradėta ANBO II statyba.


A.Gustaitis, Paryžiaus aeronautikos ir mechaninių konstrukcijų mokyklos sąrašuose


       Tai nepatiko dirbtuvių vedėjui vyr.inžinieriui A.Bliumentaliui, jis eilę metų “kepė” užsienio konstrukcijų kopijas ir bet kokios naujos permainos drumstė nusistovėjusią ramybę. “Atsidėkodamas” A.Gustaičiui ant naujojo lėktuvo liemens užrašė ne ANBO II, o tik A.II… Taip pat iš jaunojo konstruktoriaus reikalavo įvairių, atsparumo ir kitokių skaičiavimų, nors gaminant ankstesnes, vokiškas konstrukcijas Karo aviacijos dirbtuvėse apie tokius skaičiavimus niekas ir girdėt negirdėjo…
       Nuo ANBO I išbandymo dienos 1925 m. liepos 14 d. iki ANBO II išbandymo 1927m. lapkričio, Karo aviacijos dirbtuvėse pastatyti šie lėktuvai: 2 vnt. Halb C.V 2vnt. Alb C.III, po vieną LVG C.VI ir visiška atgyvena – milžinas Friedrischafen G IIIa.


Friedrischafen G IIIa



       Pastačius ANBO II ir A.Gustaičiui išvykus tęsti mokslų Paryžiuje naujojo mokomojo lėktuvo serijine gamyba nebuvo kas rūpinasi, o Karo aviacijos dirbtuvės su A.Bliumentaliu priešaky toliau statė senos konstrukcijos vokiškus lėktuvus, iki ANBO III pastatyti po 1 vnt. Alb C.III , Fok D.VII, LVG C.VI ir 4 vnt. SVA-10 .
       Po pirmojo ANBO III prototipo pastatymo Karo aviacijos dirbtuvėse ir toliau buvo statomos užsienio konstrukcijos, tai gerai pasižymėję, nors jau senstelėję LVG C.VI, jų 1929 – 30 m. pastatyti 3 vnt. Taip pat šiuo laikotarpiu dar pastatytos 3 Fokker D.VII kopijos. Tai buvo paskutinės užsienio konstrukcijos pastatytos Lietuvos Karo Aviacijos dirbtuvėse. A.Gustaičio sėkmės valanda išaušo. Pavykus įrodyti, kad savos konstrukcijos lėktuvai visais atžvilgiais pranašesni, daugiau “svetimų” lėktuvų Lietuvoje nebestatyta. Juos keitė ANBO III, ANBO V, ANBO IV, ANBO VI, ANBO 41, ANBO 51 ir žinoma, paskutinė Antano Gustaičio konstrukcija ANBO VIII.
       Trumpai apžvelgsime kiekvieną, ANBO lėktuvą atskirai.


ANBO I



       ANBO I užima ypatingą vietą mūsų Karo aviacijos, ir Lietuvos aviacijos apskritai, istorijoje. Likimas ANBO pirmajam buvo gailestingas. Šį lėktuvėlį išgelbėjo pasibaigęs variklio resursas. Po sėkmingos „tarnybos“ Karo aviacijoje anbukas padovanotas Vytauto Didžiojo Karo muziejui . 1935 m. užbaigus muziejaus statybą, aviacijai buvo skirtos dvi salės – viena jų, Karo aviacijai. Ten be Halb Cl.II ir Halb Cl.IV, savo vietą atrado vienas mūsų aviacijos simbolių – mažasis ANBO I. Daug sykių jam, okupacijų ir karo metais, buvo kilusi grėsmė būti sunaikintam, tačiau pasišventusių žmonių dėka, saugotas ir slėptas muziejaus požemiuose ir kitur, išgyveno iki šių dienų.
       A. Gustaitis, jau projektuodamas ir statydamas ANBO I, mastė “ūkiškai”. Pasirinko nesudėtingą, lengvai remontuojamą schemą – iš metalinių vamzdelių suvirintas liemuo, danga apačioje suvarstoma virvele, kad esant liemens pažeidimui lengvai būtų prieinama remontuoti. Lėktuvas žemasparnis, sparnai mediniai, iš viršaus paremti (pakabinti) spyrių pora . Variklis Anzani, tricilindris, 30 ag. Lėktuvo ilgis: 5,75, sparnų ilgis: 10 m., aukštis: 1,95 m., tuščio lėktuvo svoris: 190 kg., maks. greitis: 142 km/h, maž. greitis: 50 km/h, aukščio lubos: 4,2 km. Pirmajam, bandomajam skrydžiui „anbuku“ į orą kilo pats konstruktorius. Ore prabuvo apie pusvalandį, padarė keletą drąsių posūkių, smagiai pasisukinėjęs aplink aerodromą, nutūpė. Maloniai nustebino trumpas prabėgimo kylant ir tupiant kelias. Tereikėjo apie 40 metrų. Pirmoji paukštė pavyko.


ANBO II



       Kaip minėjau ankščiau, antroji A.Gustaičio konstrukcija ANBO II buvo statoma su tikslu pakeisti senutėlius, mokomuosius Albatros BII. Užbėgant įvykiams už akių, galime pasakyti, kad būdamas dvigubai lengvesnis, turėdamas beveik trigubai silpnesnį motorą (ANBO II -60 ag ,Alb B.II - 160ag) antrasis anbukas, „albatrosą“ pralenkė beveik visose įmanomose srityse: prabėgimo, greičio ir ekonomijos. Lėktuvas, dideliam A.Bliumentalio liūdesiui, o A.Gustaičio džiaugsmui, pavyko. Gaila, bet konstruktoriui nepavyko įtikinti vadovybę statyti ANBO II serijomis. Visgi, A.Gustaitis dar buvo tik studentas ir studijuodamas Paryžiuje, negalėjo nieko įtakoti. Kita vertus nėra ko nusiminti, kadangi šis lėktuvas tapo prototipu, truputį vėliau statytiems ANBO V ir ANBO 51, su kuriais išmoko skristi kone visi, antrojo Karo aviacijos dešimtmečio, lakūnai.
       Karo aviacijoje antrasis ANBO ištarnavo nuo 1928 iki 1930 metų. 1931 metais atlikus kapitalinį lėktuvo remontą, pakeitus susidėvėjusį variklį galingesniu, ANBO II padovanotas Lietuvos Aero Klubui. Čia jis ištarnavo 4 vasaras, iki nelemtojo 1934 rugpjūčio, kuomet ore lūžus sparnams, žuvo Aero Klubo lakūnas V.Juodis. Katastrofos priežastis – sparnų nuovargis, atsiradęs po šimtų valandų skrydžio ir ne mažiau akrobatinių figūrų. Keletas ANBO II techninių davinių: Sparnų ilgis – 10,72m., lėktuvo ilgis – 6,75m., aukštis – 2,6m., tuščio svoris – 390 kg., maks. greitis – 160 km/h., min. greitis – 45 km/h. Lėktuvo liemuo metalinis, sparnai mediniai. Aukštasparnis, monoplanas, dvivietis. Pavykęs.



ANBO III


       ANBO III statybos konstruktorius ėmėsi jau baigęs mokslus užsienyje. Suprojektavo šį lėktuvą dar Paryžiuje (kaip ir ANBOII ir ANBO IV). Lietuvos Karo aviacijos vadovybė jau matė konstruktoriaus talentą, ir norėdama turėti kuo didesnę abipusę naudą skyrė A.Gustaičiui aukštas pareigas: 1928 spalio 10 d. jis skiriamas Aviacijos štabo viršininku, o jau 1929 balandžio 11d. - Aviacijos parko viršininku. Be abejo, tai palengvino konstruktoriui dalią.
       ANBO III tai spyrinis, aukštasparnis, mišrios konstrukcijos (metalas - medis), dvivietis monoplanas. Skirtas lakūnų lavinimui. Istoriškai ypatingas tuo, kai tai pirmasis serijinis lietuviškas lėktuvas. Iš viso, įvairių modifikacijų “trečiukų” buvo pagaminti 9 vnt. Sulig šio lėktuvo serijine gamyba, baigėsi senų vokiškų konstrukcijų kopijavimo era. Karo aviacijos dirbtuvės palypėjo dideliu progreso, tobulėjimo laipteliu aukštyn. Pirmasis ANBO III prototipas pastatytas 1929 metais, tų pačių metų spalio 5 dieną sėkmingai išbandytas. Kiti ANBO III statyti lygiagrečiai su paskutiniaisiais Lietuvoje pastatytais senukais LVG C.VI ir Fokker D.VII, vėlesnių modifikacijų „trečiukų“ statyba persipynė su labai reikalingais lakūnų apmokymui ANBO V. Keletas techninių davinių: Sparnų ilgis 10,55 m., Lėktuvo ilgis 7,0 (7,5) m., Tuščio svoris 556 (580) kg., Didžiausias greitis 185 km/h., Tūpimo greitis 80-100 km/h., Lubos 4,8 km.(skliausteliuose antrosios kartos - ilgesniu liemeniu, geresniu varikliu modifikacijos duomenys ) Lėktuvas visose įmanomose srityje ženkliai pralenkė ir pakeitė morališkai ir fiziškai pasenusius itališkus SVA – 10. (Keletas SVA 10 buvo pastatyta ir naujų, tačiau dėl nevykusių konstrukcinių tobulinimų, jie skraidymams praktiškai netiko).


ANBO V



       Sekantis A.Gustaičio ir Karo Aviacijos dirbtuvių gaminys – ypatingai pasisekęs ir lakūnų mylimas, mokomasis ANBO V. Tai rekordininkas – šiuo lėktuvu išskraidyta daugiausiai valandų visoje Lietuvos Karo aviacijos istorijoje. Kiekvienu šiuo „penktuku“ kasmet būdavo išskraidoma 1800 – 2000 valandų. Ir taip visus 9 eskploatavimo metus. Pirmasis ANBO V pastatytas 1931 m., serijinių ANBO III gamybos apsuptyje. Diplomuotam aviacijos inžinieriui A.Gustaičiui jau nebereikėjo vargti įrodinėjant šito lėktuvo reikalingumą ir pranašumą, netik prieš senolius vokiškus , bet ir šiuolaikinius kitų šalių analogiškos paskirties lėktuvus. Puikiai pasirodę pirmasis, antrasis ir trečiasis ANBO, patys kalbėjo už konstruktorių. Buvo pagaminti 5 ANBO V. Neskaitant to, kad mokomieji lėktuvai priskiriami “greitai suvalgomų” klasei, net trys “penktukai” sulaukė sovietinės okupacijos. Vėlgi, paminėsiu keletą techninių duomenų: sparnų ilgis – 11,35m, svoris – 580 kg., varikliai – Walter “Vega” 85 ag ir Amstrong Siddeley “Genet Major” 140 ag. Lyginant “penktuką” su “antruku” į akis krenta patobulinta, kur kas patikimesnė važiuoklė, galingesnis motoras, truputį ilgesni sparnai, aišku ir didesnis svoris. Jaunesnis ANBO V brolis - ANBO 51, bet apie jį vėliau.


ANBO IV prototipas



       Dar vienas A.Gustaičio kūrinys – ko gero garsiausias lietuviškas lėktuvas ANBO IV. Jis iš Karo aviacijos dirbtuvių ant Aleksoto aerodromo kilimo tako išriedėjo 1932m. liepos 14 dieną, praėjus lygiai 7 metams po pirmojo ANBO išbandymo. Šį lėktuvą Europa pamatė ir įvertino, skrydžio aplink Europą metu, 1934 vasarą. Pirmasis ANBO IV prototipas nesunkiai savo charakteristikomis aplenkė užsieninius analogus: senstelėjusius Ansaldo A.120, bei tuometinius, pagrindinius konkurentus: Letov Š-228, Hawker “Audax”, Amstrong “Atlas”. Prototipas turėjo amerikietišką Pratt and Whitney "Wasp C" tik 450 AG variklį. Aukščiau esančiame Bristol kompanijos reklaminiame paveikslėlyje matome būtent Nr.52 pažymėtą ANBO IV lėktuvą, kuris ir buvo šis prototipas, tačiau jame Bristol „Pegasus“ varikliais dar net nekvepėjo...


ANBO VI



       Pagaminus pirmąjį ANBO IV prototipą (1932 vasara), ir iki, iš dirbtuvių išriedėjo serija „ketvertukų“ (1933 rugsėjis), praėjo metai. Per tą laiką, trūkstant lavinimosi lėktuvų, buvo suprojektuotas ir pastatytas ANBO VI. Nesiplečiant, reiktų paminėti, kad tai patobulintas ANBO III, įstatytas galingesnis motoras (Curtis „Chalenger“ 185 ag), bei pritaikyta, puikiai, mokomajame ANBO V pasižymėjusi važiuoklė. Kiti konstrukcijos duomenys lyginant su ANBO III nepasikeitė, tačiau pagerėjo skridimo charakteristikos. Viso pagaminti 4 tokie lėktuvai.


ANBO IV eskadrilė



       Grįžkime prie ANBO IV. Tai žvalgybinis, aukštasparnis, dvivietis monoplanas. Pirmoji serija (pirmieji 7, po prototipo ) žymima ANBO IV L , antroji ANBO IV M. Raide L žymimi pirmosios serijos „anbukai“ turėję Bristol Pegasus II L2 variklius, o raide M žymimi antrasis ANBO IV septintukas, turėjęs modernesnius tos pačios kompanijos variklius Bristol Pegasus II M2, nuo L’ų, M’ai šiek tiek skyrėsi ir kitokia liemens forma ties žvalgo kabina. Abiejų modifikacijų, įskaitant ir prototipą „ketvertukų“ pagaminta 15 vienetų. Žiūrint į išbandymo datas matome, kad ANBO IV statyba vyko intensyviai. Pirmasis serijinis ANBO IV išbandytas 1933.09.15, o paskutinis 1935.05.21. Tuomet kai buvo gaminamas šis ANBO iš dirbtuvių neišriedėjo nei vienas kito modelio ANBO lėktuvas. ANBO IV turėjo jau nebe virintą, bet iš duraliuminio vamzdelių kniedytą liemenį, kuris sudėtingesnis statyboje, bet daug paprastesnis remonte. Pirmąsyk ANBO konstrukcijoje panaudoti plyšiniai užsparniai, kurie pagerino kilimo-tūpimo charakteristikas. Didele naujove galime vadinti ir koviniame lėktuve panaudotą dvigubą valdymą. Kadangi straipsnis ne techninis, neapsunkindamas skaitytojo, paminėsiu tik keletą pagrindinių techninių duomenų: Sparnų ilgis- L modif.-, 13,2m M modif.-13,2, lėktuvo ilgis L modif.-8,75m, M modif.-8,75m, svoris (tuščio) L modif.-1600 kg , M modif.-1660 kg, maks.greitis L modif.-290 km/h, M modif.-300 km/h, min.greitis L modif.-95 km/h, M modif.-95 km/h, lubos L modif.- 8 km, M modif.-8,5 km. Iš pateiktų duomenų matome, kad didelio skirtumo tarp L ir M nėra, tačiau M modifikacijos variklis daug geriau išlaikė greitį didesniame aukštyje. Lygindami ANBO IV su kitų šalių analogais, tikrai neperlenksime lazdos sakydami, kad šis lėktuvas tuo metu buvo geriausias Europoje.
Ar dar kam nors kyla tokių minčių, kad ANBO tai tik lietuviška fanera?...


ANBO 41



       ANBO IV keitė dar tobulesnis jo variantas, su galingesniu motoru - ANBO 41. Tarp lakūnų šis lėktuvas vadintas tiesiog “trimenčiu”. A.Gustaitis ruošėsi statyti trečiąją žvalgybinių ANBO IV seriją, bet kaip tik tuo metu Bristol kompanija į rinką išleido naują, daug geresnių charaktestikų motorą Bristol “Pegasus” XI. Variklis buvo tokio pat svorio, darbinio tūrio, matmenų, tačiau daug didesnio suspaudimo laipsnio – variklio galia šoktelėjo iki 900 ag. Konstruktorius tučtuojau susirūpino tokio variklio įsigijimu.


ANBO 41 ore



       1936 metų rudenį toks variklis jau buvo Kaune. Išbandytas, uždėjus ant paskutiniojo M modifikacijos ANBO IV Nr.70, šiek tiek nuvylė – su standartiniu dvimenčiu propeleriu nepavyko išnaudoti variklio galios. Vėl padėtį taisė konstruktoriaus talentas. Netrukus, suprojektuotas ir pagamintas medinis trimetis propeleris. Tuo metu Europoje medinių trimenčių propelerių dar niekas negamino. Metalinių pirkti buvo, bet kainavo tiek, kiek 150 ag variklis… Lėktuvas perdarytas - padarius keletą patobulinimų, pagerinta aerodinamika. Su naujuoju trimečiu propeleriu ANBO 41 pasiekė 360 km/h greitį. Į 5 km aukštį kopdavo vos 7-8 minutes. Tai rekordiniai skaičiai žvalgybiniam lėktuvui. Šių lėktuvų pagaminta net 20 vnt. (įskaitant ir pirmąjį ANBO 41, perdarytą iš ANBO IV) Visi sulaukė sovietų okupacijos. Nuo 1936 metų pradžios iki 1937 vidurio pagaminta pirmoji dešimtis ANBO 41, jų gamyba persipynė su patobulinto ANBO V varianto ANBO 51 gamyba, nes didėjant lakūnų skaičiui trūko mokomųjų lėktuvų. 1939 metų pradžioje į orą išleista antroji dešimtis ANBO 41. Kartu su jais Karo aviacijos dirbtuvėse jau buvo gaminama ir paskutinioji konstruktoriaus Antano Gustaičio paukštė – ANBO VIII. Bet apie ją vėliau.


ANBO 51



       Jau minėjau, kad trūko mokomųjų lėktuvų, todėl 1936 – 1938 metais pagaminti 10 vnt. ANBO 51. Pagrindinio konkurentas, pasirenkant pirkti ar statyti mokomųjų lėktuvų seriją, buvo M.S.315. Jo kaina siekė 58,5 tūkst. litų, Gustaičio ANBO 51 kaina – 37,5 tūkst. litų. Tai nesunkiai nulėmė sprendimą mokomuosius lėktuvus vėl statyti Karo aviacijos dirbtuvėse. Nuo ANBO V , 51 skyrėsi nedaug: galingesnis variklis, tvirtesnė sparnų konstrukcija. Daugelis davinių liko tokie patys, tik padidėjo lėktuvo svoris ir greitis. Su šiais lėktuvais skristi mokėsi paskutinioji Nepriklausomos Lietuvos Karo Aviacijos lakūnų karta.
       Dar vienas mažai žinomas, ir neįgyvendintas A.Gustaičio darbas – ANBO VII. Jį konstruktorius suprojektavo Lietuvos Aero Klubui. Tai turėjo būti aukštasparnis, mišrios konstrukcijos, su 100 ag galios varikliu, sportinis, vienvietis lėktuvas. Daugiau nėra išlikę jokių ANBO VII aprašymų ar brėžinių.
       Prieš apžvelgiant paskutiniąją A.Gustaičio konstrukciją ANBO VIII ir ja užbaigiant šitą straipsnelį, trumpam grįžkime atgal, tam kad paminėti tai, kas liko nepaminėta.
       Kas liečia pačias Karo aviacijos dirbtuves tai reiktų paminėti, kad pirmieji lėktuvai gimė dirižablio angare, aplink jį esančiuose statiniuose. Nedideli gedimai, arba dažymo darbai būdavo vykdomi tiesiog lėktuvų angaruose. 1922 m. dirbtuvės buvo elektrifikuotos. Išaugo ir jų plotas - iki 100 m2. Atsiradus elektrai padaugėjo ir visokiausių įrengimų. 1924m. Aviacijos dirbtuvės persikėlė į naujas patalpas A.Fredoje, ten patalpų plotas siekė 2000 m2. 1940 m. dirbtuvėse buvo šie skyriai: dailidžių, šaltkalvių, motorų surinkimo, skardininkų, kalvių, sparnų apsiuvimo, dažymo, ginklų, vulkanizavimo, magnetų ir bortinių prietaisų. Taip pat buvo medžiagų tyrimo laboratorija, braižykla bei atsarginių dalių sandėlis.
       Dar ankščiau nei J.Dobkevičius, lėktuvą statyti ėmė kitas Karo aviacijos lakūnas V.Šenbergas. Jis, 1921-22 m. sukonstravo sklandytuvą, vėliau bandė jį motorizuoti, visi bandymai buvo nesėkmingi. 1923 m. jis sukonstravo plaustą, stumiamą lėktuvu varikliu. Šiuo naujovišku „laivu“ buvo vykdomi sėkmingi plaukiojimai Nemunu.


Propelerių gamybos pradininkas Karo Aviacijos dirbtuvėse M.Adamčikas(kairėje) su būsimu medienos apdirbimo cecho viršininku A.Maineliu balansuoja propelerį



       Kaip žinia, viena svarbiausių lėktuvo dalių – propeleris. Ji greičiausiai pažeidžiama lėktuvo detalė. Pirmaisiais Karo aviacijos metais propelerius Karo aviacija pirkdavo užsienyje, tačiau jie buvo pradėti gaminti ir Karo aviacijos dirbtuvėse. Propelerių gamybos pradininkas Lietuvoje – Mykolas Adamčikas, turėjęs propelerių gamybos įmonę Rusijoje, pirmojo pasaulinio karo metais.



Aeroplatforma


       Dar vienas įdomus nagingų lakūnų egzempliorius – tai aeroplatforma ant traukinio bėgių. Ją varė du 200 ag Benz varikliai. 1-osios eskadrilės vyrai, 1921 vasarą, ja pasiekė 65 km/h greitį.


B.Oškinio Bro 4 "Rūta" Amerikoje



       Apžvelgdami lietuviškų konstrukcijų raidą, negalime praleisti ir nepaminėti Lietuvos Aero Klubo sklandytojų, jų sukonstruotų sklandytuvų. Daugeliui turbūt girdėtos pavardės: Bronius Oškinis, Balys Karvelis, Alfredas Gysas, Antanas Paknys. Šie žmonės nuo sklandymo gimimo (neskaitant Garalevičiaus 1911m.) 1933m. iki sovietų okupacijos statė savos ir užsienio konstrukcijos sklandytuvus. Ypač didelis Broniaus Oškinio indėlis į sklandymo vystymą ir sklandytuvų statybą Lietuvoje. Jaunųjų LAK sklandytojų iniciatyva buvo įkurta Nidos sklandymo mokykla, pastatyta keliasdešimt konstrukcijų, keletas jų motorizuota. B.Oškinis su J.Pyragium 1937m. buvo nuvykę ir į Amerikoje vykusias sklandymo varžybas, ten pristatė ir pademonstravo savos konstrukcijos Bro-4 “Rūta” ir pagal vokiško sklandytuvo brėžinius pastatytą rekordinės klasės “Biržietį”. Verta paminėti, kad sklandytojas Alfredas Gysas su savos gamybos sklandytuvu “Sakalas”, 1937 metų pavasarį virš Nidos kopos išskriejo 26 valandas. Tai buvo antras rezultatas pasaulyje.
       Šitie sklandytojai, kaip ir Karo aviacijos lakūnai, padėjo didelį pamatą, Lietuvos kaip aviacinės valstybės, susiformavimui. Dėka šitų žmonių ir šiandien, išgyvenus sunkų okupantų priespaudos laikotarpį, aviacinė mintis gyva, veržli, einanti pirmyn.
       Pabaigdami šitą straipsnelį, kurio tikslas atsakyti į klausimą ar tikrai ANBO lėktuvus mes galim vadinti Lietuvos karinės pramonės gaminiu, apžvelgsime paskutinį Antano Gustaičio ir Lietuvos Karo aviacijos dirbtuvių kūrinį - ANBO VIII.


ANBO VIII


       ANBO VIII projektavimas ir statyba pradėta vyriausybei nepatvirtinus 30-ies angliškų, Bristol „Blenheim“ bombonešių pirkimo. Gustaitis ryžosi pats suprojektuoti ir pastatyti vienmotorį lengvąjį bombonešį. Po prototipo išbandymo turėjo sekti visa serija (teigiama, kad 60 vnt.) ANBO VIII, jie būtų tapę pagrindine Karo aviacijos smogiamąja jėga. Konstruktorius ryžosi sudėtingam darbui. Pirmą kartą projektuojant ANBO, buvo pasitelktas šioks toks konstruktorių biuras – aviacijos specialistai atliko įvairius aerodinaminius, techninius skaičiavimus, projektavo atskiras lėktuvo dalis ir mazgus. Tačiau, dėl įvairių priežasčių gamyba užtruko. A.Gustaičiui, kaip ir J.Dobkevičiui statant paskutiniąsias konstrukcijas teko nusivilti negalint panaudoti įtraukiamos važiuoklės. Vėl reikėjo perprojektuoti sparną. Galų gale 1939 m. rugsėjo5 d. ANBO VIII pakilo pirmajam skrydžiui. Atlikus labai daug įvairiausių bandymų tų pačių metų lapkričio 22 dieną komisija priėmė sprendimą, kad lėktuvas tinkamas Karo aviacijai, kaip lengvasis bombonešis ir atakos lėktuvas. Didžiulė sėkmė prieš tragišką baigtį.

Paminėsiu tik pačius pagrindinius techninius duomenis:
Lėktuvas,– žemasparnis (kaip ir pirmoji A.Gustaičio konstrukcija ANBO I), mišrios konstrukcijos, dvivietis, uždara kabina.
Variklis Bristol „Pegasus“ XVIII, propeleris metalinis, keičiamo žingsnio. Lėktuvo ilgis - 9,5 m, Lėktuvo aukštis -4m , Sparnų ilgis -13,5 ,svoris: tuščio-2450kg , skridimo-3700 , maks. greitis – 411 km/h
bei ginkluotę:
a) keturi kulkosvaidžiai „Browning“ pastatyti lėktuvo sparnuose, kiekviename po du, valdomi piloto elektrišku nuleidikliu;
b) keturios dėžės šoviniams su grandinėlėmis, kiekviena 500 šovinių sutalpinti. Iš viso – 2000 šovinių;
c) sukiojamas aukštyn, žemyn ir į šonus stovas žvalgo vienam kulkosvaidžiui „Browning“;
d) bombolaidis pastatytas lėktuvo liemenyje 12 bombų po 50 kg, arba tas pats bombolaidis su pridedamu įrengimu bomboms 12,5 kg – iš viso 48 bomboms, arba su pridedamu įrengimu 192 bomboms po 3 kg;
e) bombolaidžio valdymo prietaisas su perjungimu valdyti žvalgui ir pilotui;
f)vieta sparnuose įrengti laikikliui 4 bomboms po 50-100 kg prikabinti ir išmesti.

       Okupacija nutraukė visus Karo aviacijos ir A.Gustaičio planus ir svajones. Kaip ir kitų šimtų tūkstančių Lietuvos gyventojų.
       ANBO lėktuvai buvo tarsi simbolis, įrodantis, kad dvidešimties metų įdirbis nenuėjo veltui, kad Lietuva, vienintelė iš mažųjų Europos valstybių gali statyti savos konstrukcijos lėktuvus, niekuo nenusileidžiančius didžiųjų valstybių pramoniniams gaminiams. Žiūrint į visą Karo aviacijos dirbtuvių, bei jų personalo gyvenimą išryškėja pagrindinės tikrų lietuvių savybės: darbštumas, patriotizmas, meilė darbui ir Tėvynei. Šis straipsnelis nėra skirtas A.Gustaičiui, tačiau niekas neprieštaraus, kad tai pagrindinė asmenybė, parodžiusi pasauliui, gabių, kūrybingų, talentingų žmonių tautą: Anbo Žemę – Lietuvą.

Pabaigai:

       Tai ne Lietuvos Aviacijos istorija, tai tik mažos Jos dalelės – Karo aviacijos dirbtuvių su gabiais konstruktoriais priešakyje, sukurtų lėktuvų trumpučiai aprašymai. Dėl šitos priežasties čia nerasite daugelio svarbių datų, pavardžių, pavadinimų ar įvykių. Straipsnelio tikslas – šiek tiek papasakoti kaip ir ką projektavo, statė mūsų Aviacijos vyrai. Platesniam palyginimui su kitomis šalimis, su užsienio konstrukcijomis naudotomis Lietuvoje, čia taip pat neatsirado vietos, manau tai atskiras, didelis darbas.
       Ar man pavyko įrodyti, kad ANBO tai netik lietuviška fanera? Nežinau. Manau kažkuriai daliai – taip. Kažkuriai ir taip buvo aišku. Bet visada liks kategorija žmonių, kurių liaudiškai šnekant – “nepermuši”. Ir aš jų “nepermušinėsiu”. Jei neįskiepijo meilės Tėvynei šeima, mokykla – tokiems žmonėms jos neįskiepys jau niekas.
       Meilė Tėvynei, Jos istorijai tai ne stabų garbinimas – tai paprasčiausia pagarba.




Priedas:

Visų lėktuvų pagamintų Karo aviacijos dirbtuvėse sąrašas:


Eil. Nr.PavadinimasGam.nr.Pirmo skridimo data
1. Alb D.III 11921.01.23
2. Fok D.VII 21920.09.20
3. Fok D.VII 31921.01.15
4. LVG C.VI 41921.03.12
5. Fok D.VII 51921.10.07
6. Fok D.VII 61921.09.21
7. DFWC.V 71922.06.09
8. Alb C.XV 81922.07.12
9. LVG C.V 91923
10. Dobi-II 101923.10.20
11. Halb C.V 111924.06.17
12. Halb C.V 121924
13. Halb C.V 131924.12.13
14. Dobi-III 141924.12?
15. Halb C.V 151925?
16. AlbB.II 161925
17. Alb B.II 16a1925
18. ANBO-I 171925
19. Halb C.V 181926.05.29
20. LVG C.VI 191927.09.06
21. Alb C.III 201927.09.06
22. Alb C.III 211927.09.16
23. Halb C.V 221927.10.25
24. FrG.IIIa 231927.08.
25. ANBO-II 241927.11.10
26. Alb C.III 251928.02.07
27. SVA-10 261928.07.
28. Fok D.VII 271928.07.27
29. SVA-10 281929.02.20
30. SVA-10 291929.06.15
31. SVA-10 301929.06.15
32. SVA-10 311929.06.15
33. LVG C.VI 321929.08.16
34. ANBO-III 331929.10.05
35. LVG C.VI 341929
36. LVG C.VI 351929
37. LVG C.VI 361930.04.30
38. Fok D.VII 371930.05.07
39. Fok D.VII 381930.06.05
40. ANBO-III 391930.09.09
41. ANBO-III 401930.10.10
42. ANBO-III 411930.09.30
43. ANBO-III 421930.09.22
44. ANBO-V 431931.05.19
45. ANBO-III 441931.07.07
46. ANBO-III 451931.07.07
47. ANBO-V 461931.07.30
48. ANBO-III 471931.08.13
49. ANBO-III 481931.09.01
50. ANBO-V 491931.11.30
51. ANBO-V 501931.05.
52. ANBO-V 511931.12.31
53. ANBO-IV 521932.07.14
54. ANBO-VI 531933.07.06
55. ANBO-VI 541933.11.08
56. ANBO-VI 551933
57. ANBO-VI 561934.01.10
58. ANBO-IV L571933.09.15
59. ANBO-IV L581934.04.03
60. ANBO-IV L591934.04.05
61. ANBO-IV L601934.04.03
62. ANBO-IV L611934.04.04
63. ANBO-IV L621934.04.06
64. ANBO-IV L631934.04.07
65. ANBO-IV M641935.05.22
66. ANBO-IV M 651935.05.21
67. ANBO-IV M 661935.05.21
68. ANBO-IV M 671935.05.28
69. ANBO-IV M 681935.05.29
70. ANBO-IV M 691935.05.22
71. ANBO-IV M 701935.05.21
72. ANBO-41 701936.02.
73. ANBO-41 6711937.01.10
74. ANBO-41 6721937.05.11
75. ANBO-41 6731937.05.13
76. ANBO-41 6741937.05.14
77. ANBO-41 6751937.05.15
78. ANBO-41 6761937.05.16
79. ANBO-41 6771937.05.17
80. ANBO-41 6781937.06.28
81. ANBO-41 6791937.06.28
82. ANBO-51 801936.08.11
83. ANBO-51 811936.10.22
84. ANBO-51 821936.08.12
85. ANBO-51 831936.08.11
86. ANBO-51 841936.09.15
87. ANBO-51 7851937.09.14
88. ANBO-51 7861937.11.02
89. ANBO-51 7871938.03.25
90. ANBO-51 7881938
91. ANBO-51 7891938
92. ANBO-41 8901939.04.01
93. ANBO-41 8911939.04.02
94. ANBO-41 8921939.04.03
95. ANBO-41 8931939.04.04
96. ANBO-41 8941939.04.05
97. ANBO-41 8951939.05.
98. ANBO-41 8961939.05.
99. ANBO-41 8971939.05.
100. ANBO-41 8981939.05.
101. ANBO-41 8991939.05.
102. ANBO-VIII -1939.08.

Autorius taip pat siūlo:


Karo Aviacijos dirbtuvės
A.Gustaitis
J.Dobkevičius




Šaltiniai:

Technikos Žodis Nr.3 1991 Čikaga
Plieno Sparnai Nr.1 1970 Čikaga
Plieno Sparnai Nr.2-3 1971 Čikaga
Plieno Sparnai Nr.4 1973 Čikaga
Plieno Sparnai Nr.1-8 1992-2006 Kaunas
Lietuvos Sparnai Nr.1-2 1998 Vilnius
A.Mačiuika. Oreivybė 1937 Kaunas
A.Gamziukas. Antanas Norėjo Būti Ore 1997 Kaunas
A.Gamziukas. G.Ramoška. Lietuvos Karinė Aviacija 1919-1940 1999 Kaunas
A.Liekis. Lietuvos Karo Aviacija 1919-1940 1999 Vilnius
Flights Nr.12 1933 London


Komentarai
D.D.K. Bir 08 : 11:08
Komentarai: 79

Prisiregistruota: Grd 27 : 14:25
Šiandien 83-iosios J.Dobkevičiaus žūties metinės.
Sakyčiau, puiki proga dar syk prisiminti J.Dobkevičių, jo nuveiktus darbus.
Ačiū Mazgui už labai laiku įkeltą straipsniuką.

Vieta: ...

Montgomeris Bir 08 : 11:42
Komentarai: 7

Prisiregistruota: Grd 31 : 14:59
10 balų
[ taisyta Bir 08 : 11:49 ]
 10.0

Vieta: Panevėžys
Jei ilgai žiūri į bedugnę,bedugnė pradeda žiūrėti į tave.

F.Nyčė



G. Miknevičius Bir 08 : 13:46
Komentarai: 394

Prisiregistruota: Bir 03 : 22:36
Nesutinku Nerijau, kad J. Dobkevidžių pražudė jo talentas. Jį pražudė nesutvarkyta aplinka aplink aerodromo, jis juk žuvo užkliudes medžius ir tai buvo ne pirmas lėktuvas patyres avarija užkliudes medžius kurie augo prie pat aerodromo.

Vieta: Vilnius

D.D.K. Bir 08 : 15:03
Komentarai: 79

Prisiregistruota: Grd 27 : 14:25
Žiūrint kaip pažiūrėsi. Jei žiūrint tik į 1926 metų birželio 8 rytą, tai be abejonės jį pražudė dar labai netobula infrastruktūra: trumpas kilimo/tūpimo takas (tiksliau trumpa, nemelioruota pieva...), nesutvarkytos aerodromo prieigos. Visiškai sutinku.

Rašydamas " J. Dobkevičių pražudė jo talentas" kalbėjau kiek perkeltine prasme, norėdamas pasakyti, kad per greit, per toli konstruktorius matė ir kūrė, o deramai pasinaudoti tuo galimybių dar nebuvo...

Neaišku kiek tai įtakojo J.Dobkevičiaus žūtis, tačiau tų pačių metų gale buvo pradėta rimta aerodromo rekonstrukcija ir plėtra.



Vieta: ...

Kaukas Bir 08 : 15:36
Komentarai: 328

Prisiregistruota: Vas 04 : 15:47
Nesutinku Nerijau, kad J. Dobkevidžių pražudė jo talentas.


Kodėl, murava? Kurti lėktuvus, savo konstrukcija aplenkiančius laiką, ne talentas?

Straipsnis puikus. 10.

Vieta: Kaunas
"Ilgi ginčai rodo, kad tai, dėl ko žmonės ginčijasi, neaišku jiems patiems."

Volteras

Andrius Vaitiekūnas Bir 08 : 15:53
Komentarai: 57

Prisiregistruota: Kov 15 : 20:33
Kai galvoju apie aną Lietuvą, visada prieš akis iškyla A. Gustaistis savo gražiame gražiame ANBO VIII. Atiduoda karišką pagarbą prieš pakildamas... Va tuomet mūsų Tėvynę ir pašovė. Mes jau buvome bepakylą...
Ačiū, Nerijau.

Vieta: Pasvalys
"I am not young enough to know everything."
- Oscar Wilde


G. Miknevičius Bir 08 : 16:25
Komentarai: 394

Prisiregistruota: Bir 03 : 22:36
Kaukai, kur aš parašiau, kad Dobkevičius ne talentingas? Aš tik tvirtinų, kad ne talentas jį pražudė.

Vieta: Vilnius

Kaukas Bir 08 : 16:47
Komentarai: 328

Prisiregistruota: Vas 04 : 15:47
Tu taip neparašei, atsiprašau. Aš supratau Nerijaus mintį taip, jog Dobkevičių pražudė per daug pažangios tam laikmečiui idėjos. Kai jo sukurtas aparatas dar ir neturėjo sąlygų parodyti ką iš tiesų sugeba. Žvelgiant plačiau ir išeina, kad pražudė talentas, o ne medžių viršūnės.

Vieta: Kaunas
"Ilgi ginčai rodo, kad tai, dėl ko žmonės ginčijasi, neaišku jiems patiems."

Volteras

G. Miknevičius Bir 08 : 16:56
Komentarai: 394

Prisiregistruota: Bir 03 : 22:36
Pražūdė mūsų nerupestingumas, vadovavosi gal praeis ir taip. Tik kai žuvo talentingas konstruktorius suprato, nepraėjo, kas tukdė, bent nupjauti arti aerodromo stovinčius medžius, sutvarkyti aeorodromo pievą?

Vieta: Vilnius

lightfire Bir 08 : 17:54
Komentarai: 12

Prisiregistruota: Kov 28 : 00:51
O be Lietuvos savų lėktuvų negamino Latviai, Serbai, Danai, Šveicarai, Vengrai, Belgai, Graikai?

Vieta: where

D.D.K. Bir 08 : 18:30
Komentarai: 79

Prisiregistruota: Grd 27 : 14:25
Turbūt nebuvo nei vienos valstybės tarpukariu, kurioje nebūtų kažkas gaminama. Taip, kad ir jūsų paminėtose buvo kažkas gaminama.

Vieta: ...

Mureika Bir 08 : 19:35
Komentarai: 41

Prisiregistruota: Geg 23 : 11:23
tiesiog labai puikus straipsnis -10-
 10.0

Vieta: Marijampolė
Nėra ''gero'' karo ir ''blogos'' taikos



lightfire Bir 08 : 20:03
Komentarai: 12

Prisiregistruota: Kov 28 : 00:51
Tuomet kaip paaiškintumėte šį savo teiginį:

"kad Lietuva, vienintelė iš mažųjų Europos valstybių gali statyti savos konstrukcijos lėktuvus,"

Gal kiek perdėta beginant ir begiriant?

Vieta: where

D.D.K. Bir 08 : 20:20
Komentarai: 79

Prisiregistruota: Grd 27 : 14:25
Gal kiek perdėta beginant ir begiriant?


Gal...
Galbūt aš per didelis idealistas ir nesugebu objektyviai palyginti Lietuvos su A.Gustaičiu priešaky ir kitų mažų šalių pasiekimų šioje srityje.

Vieta: ...

lightfire Bir 08 : 21:12
Komentarai: 12

Prisiregistruota: Kov 28 : 00:51
Na,manau, jog tamsta aviacijoje žinote daugiau už mane. Tad palyginkime Lietuvos aviaciją su artimiausiai kaimynais latviais.

Kokiais unikaliais bruožais pasižymi Dobkevičiaus ir Gustaičio kūriniai, lyginant juos su latvių LKOD KOD-2 ar Irbičio modeliais?

Vieta: where

G. Miknevičius Bir 08 : 21:18
Komentarai: 394

Prisiregistruota: Bir 03 : 22:36
lightfire, tavo išvardintuose valstybėse, išskyrus gal graikus ir serbus, buvo išvystyta pramonė, Lietuvos atveju, tai pats tikriausias kaimas, Europos užkampis, visiškai karo sugriautas ūkis, tai, kad Lietuva sugebėjo per tuos atseikėtus istorijos 20 metųsukurti tuo metu pačia pažangiausia pramonės šaką, t.y. ir kvalifikuotus inžinierius su darbininkais yra stebuklas. Kokią pažangią ūkio šaką įsisavino Lietuvą dabar per 20 metų? Kai gamyklos nebuvo sugriautos, kruva inžinierių ir mokslininkų?

Vieta: Vilnius

D.D.K. Bir 08 : 21:55
Komentarai: 79

Prisiregistruota: Grd 27 : 14:25
Platesniam palyginimui su kitomis šalimis, su užsienio konstrukcijomis naudotomis Lietuvoje, čia taip pat neatsirado vietos, manau tai atskiras, didelis darbas.


Tą didelį darbą dabar ir dirbu. Latvijos aviacija mane irgi labai domina. Truputį vėliau galėsime palyginti Latvijos ir Lietuvos karinę aviacinę pramonę. Palyginti verta vien todėl, kad mūsų su Latvija istorijos panašiausios. Šiaip tai verta paminėti tą faktą, kad Latvijos vyriausybė labiau suvokė karinės aviacijos reikšmę ir skyrė jai daug didesnį dėmesį. Jei išreiškus tai pinigais - Latvijos karinė aviacija turėjo dešimteriopai didesnį finansavimą nei Lietuvos... Ar ji buvo dešimteriopai stipresnė sužinosime sekančiame mano straipsnyje, tik bijau, kad jis netilps į šios svetainės rėmus. Nes tai ne II PK ir net ne Lietuva.


Vieta: ...

G. Miknevičius Bir 08 : 22:30
Komentarai: 394

Prisiregistruota: Bir 03 : 22:36
Istorijos gal ir panašiaus, tačiau pramonė ten buvo išvystyta žymiai labiau ( mano pačio prosenelis prieš I PK ten dirbo tekintojų). Ten gamino automobilius, tramvajus, atrodo lyg ir lėktuvus surinkinėjo. Todėl latviams buvo daug lengviau:turėjo pajėgia pramonę, inžinierių, kvalifikuotų darbininkų. Lietuvą visiškai to neturėjo, aviacijos pramonė sukurta tik tokių entuziastų kaip Dobkevičius ir Gustaitis dėka. Lietuvos vyriausybė daugiau pinigų skirti ir negalėjo, nebuvo tiek žmonių kurie galėtu daugiau padaryti, skirtingai nuo Latvijos kur buvo pakankamai daug inžinierių, kvalifikuotų darbininkų, atitinkamai jie ir daugiau padaryti galėjo.

Vieta: Vilnius

Gerutis Bir 09 : 00:13
Komentarai: 7

Prisiregistruota: Bir 07 : 00:14
Dėkui, Nerijau Tai iš kartos į kartą einanti pravardė, nors man dar niekas jos neuždėjo . Pilnai suprantu visą šitą situaciją ir sutinku, jog šiuo klausimu nelabai ir yra apie ką diskutuoti. Apskritai lietuviai "aviacinė" šalis, be abejo, galingų reaktyvinių naikintuvų statyti negalime, tačiau nuo B. Oškinio prasidėjusio sklandytuvų konstravimo, ir šiandien lietuviški sklandytuvai - lyderiai pasaulyje. Beje, ar teko ką nors girdėti apie B. Oškinio lėktuvus BRO VII ir BRO VIII ? Pirmasis, kiek pamenu lyg ir buvo pradėtas, o gal ir pagamintas, o antrasis gal tik suprojektuotas tebuvo... Pamenu, "Sparnai" spausdindavo kiekviename numeryje vis naują tarpukario Letuvos gamybos lėktuvo aprašymą, iš ten pirmą kartą ir apie ANBO sužinojau .
Atsiprašau už nuokrypį nuo temos, bet apie straipsnį jau nuomonę jau išsakiau kad ir kas leptelėjo apie tą "tik lietuvišką fenerą", bet gavo superinį atkirtį
[ taisyta Bir 09 : 08:28 ]

Vieta: Vilnius
Jei prieš ką nors sakydamas pagalvosi du kartus,- pasakysi dvigubai geriau.



D.D.K. Bir 09 : 01:12
Komentarai: 79

Prisiregistruota: Grd 27 : 14:25
Visiškai sutinku su murava dėl Lietuvos galimybių. Viskas pradėta nuo absoliutaus nulio. Be normalių patalpų, be įrengimų, be specialistų. Kad Latvijos pramonė buvo daug labiau išvystyta (gal reiktų sakyti "pravystyta" ) irgi negaliu prieštarauti.
Tačiau kas liečia aviacijos pramonę tai iki to laiko kai Lietuva jau buvo išleidusi serijas moderniuosiųjų ANBO IVL ir ANBO IVM (1935m.) mūsų kaimynai tebuvo pastatę vos 11 aparatų. Dauguma jų mėgėjiškos konstrukcijos lėktuvėliai su keliasdešimties ag motorėliais.
Neturiu nieko prieš kaimynus, tačiau tai tik parodo, kad neužtenka tinkamo vyriausybės požiūrio, neužtenka deramo finansavimo - be viso to dar reikia ir talentingų konstruktorių. Tokių, kokie buvo Dobkevičius su Gustaičiu.

Geruti (gražus vardas): žmogus sakydamas "Anbo tik lietuviška fanera" neturėjo omenyje lėktuvų statyboje naudojamų medžiagų kilmės. Tai tebuvo tik eilinis piliečio noras sumenkinti mūsų nelabai tolimų protėvių pasiekimus.
Koks skirtumas- tarkim, variklis angliškas, prietaisai irgi, mediena kanados, klijuotė (faniera) - suomių, metalas dar bala žino kieno. Tai neturi visiškai jokios reikšmės ir pagrindo vadinti konstrukciją nelietuviška, jei ji suprojektuota ir pastatyta būtent čia - Lietuvoje.
Sakyčiau net nediskutuotinas klausimas.



Vieta: ...

kemelinis Bir 09 : 19:00
Komentarai: 1

Prisiregistruota: Lie 31 : 17:58

Jono Garalevičiaus (1871-1943) ir jo motinos kapas -koplyčia Kelmės rajone Žalpių kapinėse. Taip pat Žalpiuose yra kraštotyros muziejus, kuriame yra informacijos apie Joną Garalevičių.

Vieta: kelmė

ARS Bir 14 : 16:25
Komentarai: 14

Prisiregistruota: Rgs 12 : 16:31
"Dar, per 50 lėktuvų nelegaliu būdu Karo aviacija įsigijo iš vokiečių, Lietuvos – Vokietijos pasienyje. "
Apie šį faktą skaityti neteko . Ar galima plačiau ? Kuriais metais buvo vykdomas sandoris ? Kokie lėktuvai gauti ?

Vieta: Šiauliai

D.D.K. Bir 14 : 19:26
Komentarai: 79

Prisiregistruota: Grd 27 : 14:25
Ištrauka iš G.Ramoškos straipsnio "Pirmieji karo aviacijos lėktuvai 1919-23 m."


[...] Nagrinėjant Lietuvos valstybiniame archyve karo aviacijos bylas, išaiškėjo ir neoficialūs pirkimai iš vokiečių.
Suprantama - netiesioginiu būdu, nes jokių dokumentų apie tokius pirkimus nebuvo: visa tai paaiškėjo surinkus iš dokumentų visus lėktuvų numerius ir nustačius, jog "iš kažkur" atsirado dar pusšimtis lėktuvų. Dokumentuose buvo galima aptikti tik dažnas Lietuvos aviacijos karininkų komandiruotes į Vokietijos pasienį (Eitkūnus ir kt.) "atsarginių dalių pirkimo" reikalu. Mūsiškiai puikiai pasinaudojo situacija, kai Vokietija pagal Versalio taikos sutartį negalėjo turėti karo aviacijos, o turimus karo lėktuvus privalėjo sunaikinti. Tad buvo galima neoficialiai nusipirkti lėktuvų pigia kaina. Taip įsigyti lėktuvai "išlįsdavo į dienos šviesą" tik tada, kai jie buvo perduodami sumontuoti ar remontuoti iš sandėlių į Lietuvos karo Aviacijos parko dirbtuves. Tokiu pat būdu buvo nupirkta dar ir apie 60 aviacinių variklių. [...]
Šitaip Lietuvos karo aviacija įsigijo keturis naikintuvus Fokker D VII, du naikintuvus Albatros D III, vieną - Alb D V, vienuolika mokymui tinkamų Alb C Ib, tris šarvuotus Alb J II, du LVG C VI, po vieną LVG C V, Alb B II, Alb C III ir Ru C I, du Alb C XV, keturis dviviečius naikintuvus Halb CL II, penkis Halb CL IV, vieną Halb C IV, šešis Halb C V, šešis DFW C V - iš viso 50 lėktuvų. Jie ne visi buvo sukomplektuoti ir tinkami naudoti, kai kuriems iš jų trūko dalies sparnų plokštumų. Ir 1920-taisiais, ir pasibaigus Nepriklausomybės karams, Karo aviacijos dirbtuvės šiuos lėktuvus montavo, remontavo, gamino trūkstamas dalis. [...]


Vieta: ...

cukrius Bir 14 : 23:58
Komentarai: 2

Prisiregistruota: Vas 18 : 13:16
Puikus straipsnis, gal pagaliau nutils tie "viso kas Lietuviska ir gera nemegejai"

Vieta: Vilnius,Lietuva

Raimissilka Bir 22 : 14:11
Komentarai: 18

Prisiregistruota: Bir 22 : 12:55
Labai puikus straipsnis. Sovietmečiu ,,Sparnų" žurnale skaičiau , kad ANBO tai ,,Antanas Nori Būti Ore''. Mažai beprisimenu tą straipsnį , bet kad Gustaitis kūrė karo lėktuvus tai tikrai nerašė.
 10.0

Vieta: Vilnius

Gerutis Bir 25 : 20:21
Komentarai: 7

Prisiregistruota: Bir 07 : 00:14
Raimissilka rašė:
Labai puikus straipsnis. Sovietmečiu ,,Sparnų" žurnale skaičiau , kad ANBO tai ,,Antanas Nori Būti Ore''. Mažai beprisimenu tą straipsnį , bet kad Gustaitis kūrė karo lėktuvus tai tikrai nerašė.
"Sparnai", kaip tarybinis žurnalas, tikrai plačiai lietuviškas tarpukario lietuvių konstrukcijas. Žinoma, gali būti, kad "tarybiškai" bet gana palankiai ir, kiek pamenu, ne viename numeryje, o daugelyje po truputį. Patikėk, sudėjęs į krūvą visus " Sparnus", gautum tikrai neprastą Lietuvos aviacijos istoriją.

Vieta: Vilnius
Jei prieš ką nors sakydamas pagalvosi du kartus,- pasakysi dvigubai geriau.



D.D.K. Bir 25 : 21:35
Komentarai: 79

Prisiregistruota: Grd 27 : 14:25
"Sparnai" verti atskiros diskusijos. Istorija išties neeilinė.
Po karo, lietuviai pirmieji Tarybų Sąjungoje dar "prie Stalino" rašė "didžiąjam tėvui" laiškus ir išsikovojo sklandymo "laisvę" iki 50 metrų aukščio. Vėliau pirmieji pradėjo aviacijos aeroklubo atkūrimą - iš pradžių po DOSAAF'o sparnu, o truputį vėliau (1958m. ) ir kaip atskira, (ne)priklausoma nuo DOSAAF'o Lietuvos Aviacinio Sporto Federacija. Tokiomis aplinkybėmis tai didžiulis laimėjimas.
Susibūrus sklandymo veteranams iš Nepriklausomos Lietuvos laikų ir prisidėjus energingų naujosios kartos aviatorių gimė idėja leisti lietuvišką aviacinį informacinį biuletenį - "Sparnus". Būtina paminėti, kad iniciatoriai netik, kad nežinojo ar jiems pasiseks, bet galima sakyti lindo liūtui į nasrus. Sovietų Sąjungoje apie tokio pobūdžio leidinius ne rusų kalba niekas garsiai net nešnekėjo... Ir vistik, pasišventusių, stipriai rizikuojančių žmonių dėka jiems pavyko. Daug metų tai buvo vienintelis aviacinis leidinys Tarybų Sąjungoje leidžiamas ne rusų kalba!
Geruti, esi truputį neteisus rašydamas, kad "Sparnai" daug rašė apie tarpukario Lietuvos konstrukcijas. Pirmieji, rašydami "neformatą", rizikuoti pradėjo aviacijos istorikas Vyt. Jurkštas, sklandytojas J.Dovydaitis ir kiti. Teko praeiti kryžiaus kelius kol žurnale atsirado galimybė paminėti Anbo, dar sudėtingiau buvo paminėti A.Gustaičio pavardę. Konstruktoriaus pavardė iki to laiko kol Sparnai virto Lietuvos Sparnais paminėta vos kelis kartus. Rašant apie Anbo reikėjo labai matuoti kiekvieną žodį, kad gink Dieve neparašyti kažko gero apie tuometinę Lietuvą, straipsniukus reikėjo pagražinti rašant pvz. "buržuazinės Lietuvos aviacija" ir t.t.
Savo bibliotekoje turiu didžiąją dalį "Sparnų" ir tikrai žinau, kad iš to kas ten parašyta apie Lietuvos aviaciją nieko gero nesudėtum... Gal tavo atmintyje persipina ir tai kas buvo rašoma atgimusiuose "Lietuvos Sparnuose" ?
Apie sklandymą buvo rašoma kur kas daugiau, bet irgi neminint "nedraugiškų" okupantams pavardžių (pvz. J.Pyragiaus), kur reikia pagražinant, kur reikia pameluojant....

Vieta: ...

Gerutis Bir 25 : 23:14
Komentarai: 7

Prisiregistruota: Bir 07 : 00:14
Nesiginčysiu, Nerijau, nes prabėgo jau geras dešimtmetis, kai paskutinį kartą laikiau rankose "Sparnus". Nenoriu tvirtinti, kad buvo rašoma daug, kita vertus, tas "daug" tada ir dabar turi labai skirtingas reikšmes Tikrai pamenu, kad buvo skyrelis, "Lietuviškų lėktuvų konstrukcijos" ar kažkas panašaus. Be abejonės straipsnis būdavo "pagardinamas", kokias kliūtis tokiems lėktuvams sudarydavo "buržuazinė lietuvos vyriausybė".
Faktas tas, kad priešingai, nei teigia gerb. Raimissilka, A. Gustaitis, kad ir labai sunkiai, bet paminėtas buvo. Citatos pateikti, deja, negaliu, o gandų ši svetainė nemėgsta Atsiprašau senbuvių už tokį, tik iš atminties žinomo fakto, gynimą

P.S. Nerijau, ar straipsnio nuoraukoje vaizduojama aeroplatforma taip pat nebuvo paminėta " Sparnuose" ? Pamenu, kad tikrai esu ją matęs
[ taisyta Bir 25 : 23:17 ]

Vieta: Vilnius
Jei prieš ką nors sakydamas pagalvosi du kartus,- pasakysi dvigubai geriau.



D.D.K. Bir 25 : 23:45
Komentarai: 79

Prisiregistruota: Grd 27 : 14:25
Aš ir nesakau, kad nebuvo minima. Taip pat sakydamas mažai, nelyginu su dabartimi. O aeroplatforma gal ir buvo aprašyta, neturiu prie savęs "Sparnų". Bet kokiu atveju galime tik džiaugtis, kad dar gūdžiais 75-aisiai lietuviai turėjo, nors ir nedidelę, bet galimybę sužinoti kas tas Anbo.

Vieta: ...

Gerutis Bir 26 : 00:07
Komentarai: 7

Prisiregistruota: Bir 07 : 00:14
Pritariu, Nerijau, be to, tų entuziastų dėka gal ir dabar apie tai daugiau žinome, juk tie, kas rašė, parašydavo tik mažą dalelę, ką žinojo ar surinkdavo.
Na, bet matau, kad krypstame nuo temos Kaip bebūtų, parašytas, geras, įdomus ir patriotiškas straipsnis, tikiuosi, kad daug kam suteiks ne tik žinių apie Lietuvos aviacijos aušrą, bet ir pasididžiavimo savo kraštu.

Vieta: Vilnius
Jei prieš ką nors sakydamas pagalvosi du kartus,- pasakysi dvigubai geriau.



Raimissilka Bir 29 : 13:18
Komentarai: 18

Prisiregistruota: Bir 22 : 12:55
Gerb.Geruti aš ir norėjau pasakyti kad,apie A.Gustaitį aš ir sužinojau iš ,, Sparnų''.Nerijus Korbutas tikrai teisus. ,,Sparnų'' straipsniai buvo savaip recenzuojami t.y menkinama viskas kas buvo sukurta ,,buržuazinėj" Lietuvoj, nes autoriai buvo verčiami taip elgtis
 10.0

Vieta: Vilnius

Aaladinas Lie 04 : 21:51
Komentarai: 64

Prisiregistruota: Geg 17 : 21:54
noriu paprašyti žinančių paaiškinimo kaip suprasti tokia citatą:
''komisija priėmė sprendimą, kad lėktuvas tinkamas Karo aviacijai, kaip lengvasis bombonešis ir atakos lėktuvas''
Kaip aš suprantu labai įdomios paskirties lėktuvai buvo reikalingi.

Vieta: Varena

D.D.K. Lie 05 : 12:48
Komentarai: 79

Prisiregistruota: Grd 27 : 14:25
noriu paprašyti žinančių paaiškinimo kaip suprasti tokia citatą:
''komisija priėmė sprendimą, kad lėktuvas tinkamas Karo aviacijai, kaip lengvasis bombonešis ir atakos lėktuvas''
Kaip aš suprantu labai įdomios paskirties lėktuvai buvo reikalingi.


Taip ir suprasti. Lėktuvas atitiko tokiems lėktuvams keliamus reikalavimus. Tai buvo daugiafunkcinis atakos lėktuvas - lengvasis bombonešis.
Lietuva neturėjo jokių galimybių atskirai pirkti ar gaminti modernių naikintuvų ir bombonešių.
Įvertinant galimybes toks lėktuvas buvo tinkamiausias.

Vieta: ...

G. Miknevičius Lie 05 : 13:25
Komentarai: 394

Prisiregistruota: Bir 03 : 22:36
Kaip aš suprantu tai šturmo lėktuvas, kaip pvz. Il-2, tik lengviau ginkluotas.

Vieta: Vilnius

D.D.K. Lie 05 : 13:48
Komentarai: 79

Prisiregistruota: Grd 27 : 14:25
O "šturmo" ir "atakos" tai ne tas pats?
Šturmo arba atakos lėktuvas - angl. ground attack aircraft, rus. штурмовик.
Iki "tikro šturmoviko" ANBO VIII labiausiai trūko šarvų.
[ taisyta Lie 05 : 13:51 ]

Vieta: ...

Oldbeawer Lie 05 : 13:55
Komentarai: 208

Gal šturmo lėktuvu nelabai pavadinsi- truksta šarvuotos kabinos ir variklio gaubto. Nors tuo laikmečiu šturmo lėktuvo supratimas galėjo kažkiek skirtis. Vis dėl to keturi kulkosvaidžiai sparnuose, kaip suprantu buvo skirti apšaudyti žemės taikiniams, taigi buvo numatytas priešo karių ar kolonų atakavimas.
Man atrodo kad pagrindinė numatoma paskirtis buvo bombardavimas, nors čia gal Nerijus gėriau pasakys.

Puse minties nerijus pirmas parašė
[ taisyta Lie 05 : 13:56 ]


Vieta: Rokiškis/Vilnius
As to the species of exercise, I advise the gun. While this gives moderate exercise to the body, it gives boldness, enterprise, and independence to the mind.

Thomas Jefferson


D.D.K. Lie 05 : 20:02
Komentarai: 79

Prisiregistruota: Grd 27 : 14:25
Iš kitų gamintojų praktikos žinome kaip smarkiai kartais skiriasi prototipas ir serijinis lėktuvo modelis.
Nėra abejonės, kad serijinis ANBO VIII būtų tobulesnis, galbūt atsirastų šarvai ar rimtesnė ginkluotė.
Sunku pasakyti kokia ta pagrindinė numatoma paskirtis - tai būtų padiktavę patys įvykiai, be abejonės jis būtų pasitarnavęs trukdant, stabdant žemės kolonų judėjimą. Bet vėlgi, net ir esant šarvams jie gelbsti tik nuo kulkų, o kolonos manau dažnai būdavo ginkluotos galingais zenitiniais pabūklais...
Negalime nurašyti ANBO VIII ir kaip lengvo bombonešio, visgi :

e) d) bombolaidis pastatytas lėktuvo liemenyje 12 bombų po 50 kg, arba tas pats bombolaidis su pridedamu įrengimu bomboms 12,5 kg – iš viso 48 bomboms, arba su pridedamu įrengimu 192 bomboms po 3 kg;
bombolaidžio valdymo prietaisas su perjungimu valdyti žvalgui ir pilotui;
f)vieta sparnuose įrengti laikikliui 4 bomboms po 50-100 kg prikabinti ir išmesti.


Ištrauka iš lėktuvo bandymų aprašo:

7. Bombolaidžio ir bombų išmetimo prietaiso bandymas


Bombas galima išmesti atskirai vieną po kitos ir visas bombas iš karto. Buvo išmesta 48 bombos po 12,5 kg ir 4 bombos po 50 kg. Bombas mėtė žvalgas horizontaliame skridime, naudodamas taikymo prietaisą, ir pilotas smingant, taikant pačiu lėktuvu. Bombolaidis ir bombų išmetimo elektrinis prietaisas veikia gerai.
Bombolaidyje kai kuriuose bombų lizduose pastebėti maži sienelių deformavimai, išlenkimai, bet tai bombolaidžio naudojimui kliūčių nesudaro.




Vieta: ...

Aaladinas Lie 06 : 11:11
Komentarai: 64

Prisiregistruota: Geg 17 : 21:54
matot kolegos kame man kyla klausimas.
esu skaites ,kad tokia ginkluotė kaip lėktuvai skirstomi į keletą rūšių paminėsiu man labiausiai įstrigusias tai :
1.Strateginė tolimoji aviacija.
2.pikiruojantys lengvieji bombonešiai (tokiai rūšiai manau galima priskirti ir mūsų minimą ANBO,kuri skiriama puolamosioms operacijoms priešininko pajėgoms naikinti sausumoje.Paprastai kalbant tai yra puolamasis lėktuvas.)
3.naikintuvai perėmėjei kurių pagrindinis tikslas saugoti šalies oro erdvę nuo įsibrovėlių ir todėl jie laikomi ginybiniais lėktuvais .
Ir tai manau labai didelis skirtumas nes net pilotų parengimas labai skiriasi. Ir dar pabaigai kaip pagrindimą savo klausimi galiu pateikti pavyzdį šiuo metu iš Zoknių kartais pakyla oro erdvės priežiūrai skirti kokio tipo lėktuvai?

Vieta: Varena

Aaladinas Lie 06 : 11:52
Komentarai: 64

Prisiregistruota: Geg 17 : 21:54
kitas klausimas kaip tai suprasti cituoju.
A.Gustaičiui, kaip ir J.Dobkevičiui statant paskutiniąsias konstrukcijas teko nusivilti negalint panaudoti įtraukiamos važiuoklės. Vėl reikėjo perprojektuoti sparną.
kas būtent nuvylė kūrėjus ar tik ne reikalavimas panaudoti keturis kulkosvaidžius, nors turbūt užtektų ir dviejų.Nes nepanaudojant į traukiamos važiuoklės matosi rimtas trūkumas,kokios priežastys tai nulėmė.
[ taisyta Lie 06 : 11:56 ]

Vieta: Varena

Aaladinas Lie 06 : 18:47
Komentarai: 64

Prisiregistruota: Geg 17 : 21:54
Labai įdomus kolegos komentaras cituoju.
''Nėra abejonės, kad serijinis ANBO VIII būtų tobulesnis, galbūt atsirastų šarvai ar rimtesnė ginkluotė''
Kaip tamsta įsivaizduoji serijinio lėktuvo šarvavimą.Čia turbūt kaip dažų spalvos parinkimą,ar kartais tamstai nieko nesako svoris kuris padidėtų šarvuojant lėktuvą ir kaip tai išviso įmanoma.Nes kaip suprantu lėktuvėlio variklis tai buvo apgailėtinai silpnas jeigu jis būtų lyginamas su IL-2. to net daryti teoriškai negalima.

Vieta: Varena

Oldbeawer Lie 06 : 18:58
Komentarai: 208

Lėktuvas su tavo vadinamu apgailėtinai silpnu varikliu skaičiuojant arklio galias tonai atsilieka nuo "super galingo" IL-2 tik dvidešimt arklio galių. Bombų krovinys irgi panašus. Manau buvo nuamtytas variklių galios didinimas, tada kokio nors laipsnio šarvavimui atsiranda galimybės.

Pirmasis šturmoviko prototipas taip pat nepasižymėjo didele galia
[ taisyta Lie 06 : 18:59 ]


Vieta: Rokiškis/Vilnius
As to the species of exercise, I advise the gun. While this gives moderate exercise to the body, it gives boldness, enterprise, and independence to the mind.

Thomas Jefferson


HEAT Lie 06 : 19:35
Komentarai: 235

Prisiregistruota: Geg 08 : 21:53
Kaip tamsta įsivaizduoji serijinio lėktuvo šarvavimą.Čia turbūt kaip dažų spalvos parinkimą,ar kartais tamstai nieko nesako svoris kuris padidėtų šarvuojant lėktuvą ir kaip tai išviso įmanoma

Serijinių lėktuvų šarvavimas įprastas kaip saulėtekis. Paprastai kuriant šturmo (atakos) versijas.

Vieta: Vilnius

Aaladinas Lie 06 : 19:39
Komentarai: 64

Prisiregistruota: Geg 17 : 21:54
Tai palyginkim pagrindines charakteristikas :
IL-2
Variklis nuo 1620 iki 1720 arklio galių,skrydzio atstumas iki720 kilometru galimybė gabenti iki dviejų tonų gikluotės .
ANBO
variklis 930 arklio galiu naudingas svoris iki 1200kg.skrydio atstumas straipsnyje nenurodytas.
max.skrydžio aukštis taip pat nežinomas .
tai kaip juos lyginti tai nepalyginama.Žinoma gerai kad kasnors ką nors darė bet kad rezultatas tai liūdnas.Didžiausia atsakomybė tenka užsakovams nes pagal iškeltą tikslą sunaudotas lėšas ir laiką ir gautą rezultatą tai galima įvertinti tik vienareikšmiškai tai tebuvo laiko ir lėšų švaistymas,nes atsiradus tikrai grėsmei nebuvo nei kuo nei kam gintis.Nes kaip žinome visa mūsų aviacija buvo sunaikinta net nepakilus taip sakant jos vaidmuo buvo kaip manekeno suvalkijos ūkininkams tipo arkit ir toliau mokėkit mokesčius ,o mes jus ginsime va kokią techniką turim net vikiškų šalmų gavom.O kaip buvo visi žinom čia ir liūdna.

Vieta: Varena

Aaladinas Lie 06 : 19:44
Komentarai: 64

Prisiregistruota: Geg 17 : 21:54
replika Heatui tamsta esi teisus , tik tai daroma daugiausia projektavimo stadijoje ir kaip pagrindas naudojama šarvuota kapsulė aplink pilotus ,o ne šulinio dangčių kabinimas ant lėktuvo šonų tobulinant saugumą gamyboje ar ne kolega?

Vieta: Varena

Oldbeawer Lie 06 : 19:54
Komentarai: 208

Didžiausia atsakomybė tenka užsakovams nes pagal iškeltą tikslą sunaudotas lėšas ir laiką ir gautą rezultatą tai galima įvertinti tik vienareikšmiškai tai tebuvo laiko ir lėšų švaistymas


Gal kolega pacituotum koks buvo tas iškeltas tikslas?

Nes kaip žinome visa mūsų aviacija buvo sunaikinta net nepakilus


Kaip čia taip. Kiek man žinoma ji buvo atiduota dar nepakilusi, o ne sunaikinta dar nepakilusi. Sovietinio blickrygo Lietuvoje
nebuvo.

taip sakant jos vaidmuo buvo kaip manekeno suvalkijos ūkininkams tipo arkit ir toliau mokėkit mokesčius ,o mes jus ginsime va kokią techniką turim


O tu manai Lietuvai buvo koks šansas su savo aviacija kovoti prieš sovietus. Butu žinoję, kad karas bus, gal būtų kitaip elgęsi, bet taikos metui aviaciaja buvo pakankama ir geros sudeties.

net vikiškų šalmų gavom


Gavom, o gal pirkom? Žinai tiksliai kolega? Be to šalmai čia ne į temą.



Vieta: Rokiškis/Vilnius
As to the species of exercise, I advise the gun. While this gives moderate exercise to the body, it gives boldness, enterprise, and independence to the mind.

Thomas Jefferson


Arminas Lie 06 : 20:29
Komentarai: 56

Prisiregistruota: Geg 04 : 15:10
Ar jums straipsnio iliustracija "ANBO 41 ore" neprimena montažo kokiam nors reklaminiam plakatui ar to paties pobūdžio "nuotraukos"

Vieta: Raseiniai

Miškinis Lie 06 : 21:12
Komentarai: 13

Prisiregistruota: Spa 30 : 15:22
Primena, manau čia ir yra montažas.

O dėl ANBO VIII ir Il-2: ilo prototipas vargu ar buvo labai pranašesnis už anbuką. Variklis siekė 1370 AG ir tik dideliame aukštyje, o šarvuotė dalinai buvo išlošta atsisakius galinio šaulio/žvalgo. Taigi lėktuvas, priešingai nei ANBO, neturėjo užnugario (kas praktikoje pasirodė dideliu trūkumu).

Be to ANBO maksimalus skrydžio nuotolis viršija 720 km. Bandomojo skrydžio metu per 2 val. 40 min. buvo nuskrista 780 km.
[ taisyta Lie 06 : 21:29 ]

Vieta: Panevėžys

HEAT Lie 06 : 22:02
Komentarai: 235

Prisiregistruota: Geg 08 : 21:53
IL-2
Variklis nuo 1620 iki 1720 arklio galių,skrydzio atstumas iki720 kilometru galimybė gabenti iki dviejų tonų gikluotės .

Il-2 karo pradžioje tuščias svėrė 4076 kg., skrydžio svoris -5396 kg. Jokiomis dviem tonomis ginkluotės nekvepia -400 kg bombų, 8 RO-82 (8x7 kg), 420 20 mm sviedinių ir 1500 šovinių. Kažkas virš 600 kg.

tai kaip juos lyginti tai nepalyginama

Na iš tikro, lyginti rusiškos koncepcijos atakos lėktuvą su lengvuoju fronto bombonešiu sunkoka.

Žinoma gerai kad kasnors ką nors darė bet kad rezultatas tai liūdnas.

Na, ANBO -51 britai norėjo nusipirkti kaip lengvajį ryšio/pagalbinį lėktuvą, nes buvo žymiai pigesnis ir paprastesnis už tuo metu armijai stumiamą Lysanderį. kaži ar pirmaujanti pasaulio aviacinė valstybė domėtusi šlamštu...

nes atsiradus tikrai grėsmei nebuvo nei kuo nei kam gintis

Nepainiokim techninių galimybių ir politinės valios.

replika Heatui tamsta esi teisus , tik tai daroma daugiausia projektavimo stadijoje ir kaip pagrindas naudojama šarvuota kapsulė aplink pilotus ,o ne šulinio dangčių kabinimas ant lėktuvo šonų tobulinant saugumą gamyboje ar ne kolega?

Projektavimo stadijoje ilas buvo vienvietis, po modernizacijos šaulys prieš vokiečių patrankas kabėjo plikas kaip tilvikas, ko pasėkoje vokiečiai neretai jį ištrindavo raudona koše ant piloto kabinos šarvo sienos....
Vakaruose buvo manoma, kad geriausia apsauga lėktuvui yra nesusigauti sviedinio, o ne jį atlaikyti. Todėl šturmo lėktuvai ir naikintuvai bombonešiai šarvavosi lopais, ant gyvybinių mazgų. plius oru aušinamos dvigubos žvaigždės. Šarvų svoris siekdavo iki 200-300 kg. Ilo korpusas svėrė 700-800 kg, ir jis turėjo galimybių ilgai megautis vokiečių zenitinių patrankų "agurkais". Greičio ir manevro stygius.
Paskaityk prie progos Olego Rastrenino "Didžiojio tėvynės karo šturmo lėktuvai". Ten tiek klausimai partrinti, su poligonų ataskaitomis ir ŠAP'ų reklamacijomis.

Vieta: Vilnius

D.D.K. Lie 06 : 22:21
Komentarai: 79

Prisiregistruota: Grd 27 : 14:25
kitas klausimas kaip tai suprasti cituoju.
A.Gustaičiui, kaip ir J.Dobkevičiui statant paskutiniąsias konstrukcijas teko nusivilti negalint panaudoti įtraukiamos važiuoklės. Vėl reikėjo perprojektuoti sparną.
kas būtent nuvylė kūrėjus ar tik ne reikalavimas panaudoti keturis kulkosvaidžius, nors turbūt užtektų ir dviejų.Nes nepanaudojant į traukiamos važiuoklės matosi rimtas trūkumas,kokios priežastys tai nulėmė.


Kam reikalinga įtraukiama važiuoklė, jums Aaladinai turbūt nereikia aiškinti. Priežastys jos atsisakyti tikrai ne dėl ginkluotės. Jei būtų mąstoma: atsisakom įtraukiamos važiuoklės, bet sukraunam kuo daugiau ginkluotės, tai įtraukiamų važiuoklių tokios konstrukcijos lėktuvuose nebūtų buvę išvis Antrąjam pasauliniam kare.
Dobkevičius sukūrė įtraukiamą važiuoklę ant popieriaus, bet mūsų Karo aviacijos dirbtuvių specialistai buvo nepajėgūs tokią pagaminti. Tačiau, kaip ir minėjau straipsnyje jis paliko ertmes, tikėdamas kur nors užsienyje tokią pagaminti.

Gustaitis suprojektavo įtraukiamą važiuoklę ir sparną pritaikytą tokiai važiuoklei. Tačiau, ir pradinė sąmata buvo viršyta ir išbandymo terminai buvo kelis kartus atidėliojami, todėl dideliam konstruktoriaus liūdesiui papildomų pinigų ir laiko nebebuvo skirta ir teko rinktis paprastą, neįtraukiamą važiuoklę. Ginkluotė, manau, ir vienu ir kitu atveju būtų buvusi ta pati. Panaudojus įtraukiamą važiuoklę būtų padidėjęs svoris, bet daug didesnis lėktuvo aerodinamiškumas be abejo būtų tai kompensavęs.


Labai įdomus kolegos komentaras cituoju.
''Nėra abejonės, kad serijinis ANBO VIII būtų tobulesnis, galbūt atsirastų šarvai ar rimtesnė ginkluotė''
Kaip tamsta įsivaizduoji serijinio lėktuvo šarvavimą.Čia turbūt kaip dažų spalvos parinkimą,ar kartais tamstai nieko nesako svoris kuris padidėtų šarvuojant lėktuvą ir kaip tai išviso įmanoma.Nes kaip suprantu lėktuvėlio variklis tai buvo apgailėtinai silpnas jeigu jis būtų lyginamas su IL-2. to net daryti teoriškai negalima.


Į šį klausimą jau atsakė kolegos.


Ar jums straipsnio iliustracija "ANBO 41 ore" neprimena montažo kokiam nors reklaminiam plakatui ar to paties pobūdžio "nuotraukos"


Jei tai ir montažas, tuomet montuota dar žilame tarpukaryje. Fotografijos originalas (ar montažas) matęs gyvenimo, gerokai palankstytas, gavęs kažkokio skysčio, lygintas prosu...


O šiaip dėl Anbo VIII mes ir nerėkiam ant viso pasaulio, kad tai super lėktuvas, neturintis konkurentų ir t.t.
Sąlyginai kukliomis Lietuvos Karo Aviacijos dirbtuvių galimybėmis pastatytas, vieno konstruktoriaus sukurtas (neskaitant "biuro" kūrusio atskirus smulkius mazgus) ANBO VIII tikrai rodo didelį konstruktoriaus talentą, atsidavimą darbui ir karo aviacijos dirbtuvių personalo lygį. Apie tai ir yra šis straipsnis.
Įdomu kodėl niekas nepuola lyginti panašių galimybių valstybių, panašiais metais pastatytų konstrukcijų su Anbo IV, arba mokomuoju Anbo V/51

Vieta: ...

Aaladinas Lie 06 : 22:49
Komentarai: 64

Prisiregistruota: Geg 17 : 21:54
citata teigia kad laiko buvo:
''A.Gustaičiui, kaip ir J.Dobkevičiui statant paskutiniąsias konstrukcijas teko nusivilti negalint panaudoti įtraukiamos važiuoklės. Vėl reikėjo perprojektuoti sparną. '' vadinasi laiko perprojektavimui buvo.
citata:
''ANBO VIII tikrai rodo didelį konstruktoriaus talentą, atsidavimą darbui ir karo aviacijos dirbtuvių personalo lygį.''
papildom citata :
''Dobkevičius sukūrė įtraukiamą važiuoklę ant popieriaus, bet mūsų Karo aviacijos dirbtuvių specialistai buvo nepajėgūs tokią pagaminti.''
Kažkaip jau labai prieštaringai dėstosi mintys ar ne?

Vieta: Varena

D.D.K. Lie 06 : 23:03
Komentarai: 79

Prisiregistruota: Grd 27 : 14:25
Aaladinai ar tu neturi užsiėmimo, ar nori čia labai išmintingą pavaizduoti (sekasi sunkiai...)

vadinasi laiko perprojektavimui buvo


Koks kitas pasirinkimas?
Beje, B.Gustaitienė prisimena, kad paskutiniaisiais Anbo VIII statymo mėnesiai konstruktorius grįždavo tik vėlai vakare, dar sėdėdavo prie brėžinių, anksti ryte vėl kildavo... Vadinasi laiko nebuvo...

Kažkaip jau labai prieštaringai dėstosi mintys ar ne?


Ar skiri 1924 ir 1938/39 metus???

Vieta: ...

Aaladinas Lie 06 : 23:21
Komentarai: 64

Prisiregistruota: Geg 17 : 21:54
Taip taip užčiaupti galų gale tą Aaladiną ir aš tokių labai nemėgstu kartais tiesiog nekenčiu pritarkite man kad tokius reikia vyt lauk

Vieta: Varena

Panzermeyer Lie 07 : 10:04
Komentarai: 330

Svetainės nariui Aaladinas skiriamas oficialus įspėjimas už svetainės taisyklių 5.2.5. ir 5.2.8. punktų pažeidimą.


Vieta: Vilnius
C'était l'oncle Martin, c'était l'oncle Gaston,
L'un aimait les Tommi's, l'autre aimait les Teutons.
Chacun, pour ses amis, tous les deux ils sont morts.
Moi, qui n'aimais personne, eh bien! je vis encore.

Georges Brassens, Les deux oncles

HEAT Lie 07 : 11:13
Komentarai: 235

Prisiregistruota: Geg 08 : 21:53
''A.Gustaičiui, kaip ir J.Dobkevičiui statant paskutiniąsias konstrukcijas teko nusivilti negalint panaudoti įtraukiamos važiuoklės. Vėl reikėjo perprojektuoti sparną. '' vadinasi laiko perprojektavimui buvo.

Pakeisti sparno konstrukciją tam, kad naudoti neįtraukiamus ratus užtruko mažiau, nei gaminti įtraukiamą važiuoklę. Ir kainavo pigiau. o laikas ir pinigai spaudė. Kas čia neaiškaus ?

citata:
''ANBO VIII tikrai rodo didelį konstruktoriaus talentą, atsidavimą darbui ir karo aviacijos dirbtuvių personalo lygį.''
papildom citata :
''Dobkevičius sukūrė įtraukiamą važiuoklę ant popieriaus, bet mūsų Karo aviacijos dirbtuvių specialistai buvo nepajėgūs tokią pagaminti.''
Kažkaip jau labai prieštaringai dėstosi mintys ar ne?

Nieko prieštaringo nėra. Yra specifinės veiklos sritys. Dirbtuvės turėjo puikių specialistų - stalių, motoristų ir t.t. Tačiau važiuoklė - hidraulika arba pneumatika, o tai reiškia aukštos tikslumo klasės metalų apdirbimą. O su tuo bėdos buvo visoj Lietuvoj.
Beja, rusai dirbtuves įtraukė į Aviacijos pramonės Liaudies Komisariato sudėtį, kaip gamyklą Nr. N. Ir ruošėsi Kaune gaminti naikintuvus ar jų komponentus. Matyt personalo lygis juos tenkino.

Aaladinai ar tu neturi užsiėmimo, ar nori čia labai išmintingą pavaizduoti (sekasi sunkiai...)

Čia mūsų disidentas, Meri Popins tipo Kai pasikeis vėjas - dings su visais savo pranešimais. Mėgaukis, kol gali

Taip taip užčiaupti galų gale tą Aaladiną ir aš tokių labai nemėgstu kartais tiesiog nekenčiu pritarkite man kad tokius reikia vyt lauk


"Kankinkit budeliai smarkiau,
Iškesiu, nedejuosiu"


Vieta: Vilnius

eppanzer Lie 08 : 10:30
Komentarai: 252

Prisiregistruota: Kov 20 : 11:20
Įtraukiama važiuoklė nėra tas mechanizmas, be kurio kovinis lėktuvas praranda žymią dalį savo kovinės galios. Įdomu, kiek didesnį greitį Gustaitis buvo paskaičiavęs su įtraukiama važiuokle? Manau, kad greičio padidėjimas būtų nedidelis. Šarvuoti lengvąjį bombonešį sudėtingiau negu naikintuvą - neužtenka šarvuotos "plytos" už piloto nugaros, gal todėl to meto pasaulio aviacijoje šarvuotų lengvųjų bombonešių irgi reikėtų su žiburiu paieškoti. Protektuoti bakai veikiančioje aviacijoje irgi buvo retenybė arba visai nebuvo, įskaitant JAV. Turėjome neblogą lengvąjį bombonešį, beveik idealiai pritaikytą mūsų kariuomenės reikmėms pagal kriterijų efektyvumas/kaina. Tik manau, kad VIII-as būtų patekęs į eskadriles 1941-42, o tai jau visai kita daina. Bet kitą, geresnį lėktuvą, už tokią kainą ir planuojamą kiekį vargiai būtume įpirkę. Ir man atrodo, kad gerokai anksčiau pas save reikėjo pasigaminti naikintuvų Fokker D.XXI. Galėjom.

Vieta: Lietuva
Drąsus generolas, valia jo plieninė,
tik armija, gaila, visa alavinė
[nuoroda]

Alksnis Lie 08 : 20:57
Komentarai: 2

Prisiregistruota: Bir 04 : 22:10
Koks ten kulkosvaidis ar kas ten ant žiedo ANBO IV prototipe?

Vieta: Sventininkai

D.D.K. Lie 09 : 00:01
Komentarai: 79

Prisiregistruota: Grd 27 : 14:25
Ech... žinočiau ir tau pasakyčiau. Galima tik spėlioti. O to daryti visai nenoriu...
Kol kas (ir dar ilgai) ginkluotė Lietuvos aviacijos istorijoje bus opiausias klausimas.
Į kurį dar tinkamai niekas neatsakė nei mūsų aviacijos muziejaus istorikai, nei V.Statkus, A.Liekis, D.Dulaitis, H.L.Gaidis, W.Rezmer, P.Tyc, M.Buckham ir kiti...

Vieta: ...

HEAT Lie 09 : 08:48
Komentarai: 235

Prisiregistruota: Geg 08 : 21:53
Įtraukiama važiuoklė nėra tas mechanizmas, be kurio kovinis lėktuvas praranda žymią dalį savo kovinės galios.

Naikintuvams prieš APK tai jau buvo būtina. Visiem kitiem - stipriai pageidautina. Juk įtraukiama važiuoklė ne tik greitis, bet ir veikimo nuotolis, kopimo greitis.

Įdomu, kiek didesnį greitį Gustaitis buvo paskaičiavęs su įtraukiama važiuokle? Manau, kad greičio padidėjimas būtų nedidelis.

Manau 30-50 km/h ribose (Pvz SB-2 greitis su neįtraukiama slidžių važiuokle mežesnis 70 km/h, bet ten nėra kapotų, o jie aptekėjimą smarkiai gerina) . Tai gana juntama.

Koks ten kulkosvaidis ar kas ten ant žiedo ANBO IV prototipe?

Labiausiai panašu į pėstininkų Lewis


Vieta: Vilnius

eppanzer Lie 09 : 15:52
Komentarai: 252

Prisiregistruota: Kov 20 : 11:20
Paminėti istorikai dar daug į ką neatsakė, nenumenkinant didelių jų nuopelnų. Ypač kas tiesiogiai susiję su ginkluote ir tiesiogiai su kariniai dalykais. O kad matosi Lewis pilnai pritariu HEAT. Šiaip ar taip vienas populiariausių turelinių kulkosvaidžių vos ne visos pasaulio oro pajėgose ilgą laiką tarpukaryje. Kai tik turėsiu laiko nors pusdieniui prisėsiu archyvuose, nes taip ir numirsiu nesužinojęs apie Lietuvos karo aviacijos bombas, ypač apie ANBO-VIII "bombettes"

Vieta: Lietuva
Drąsus generolas, valia jo plieninė,
tik armija, gaila, visa alavinė
[nuoroda]

D.D.K. Lie 09 : 18:58
Komentarai: 79

Prisiregistruota: Grd 27 : 14:25
Ginklų specialistams ir mėgėjams įdedu to ginklo ant Anbo IV prototipo didesnį paveikslėlį (išdidinus kokybė tik tokia...)



Vieta: ...

Alksnis Lie 09 : 20:13
Komentarai: 2

Prisiregistruota: Bir 04 : 22:10
Na aš irgi pamaniau, kad Lewis, bet kadangi neteko girdeti kad toki kulkosvaidžiai būtų dedami. Maniau kad ten dedavo Brauning

Vieta: Sventininkai

D.D.K. Lie 09 : 21:10
Komentarai: 79

Prisiregistruota: Grd 27 : 14:25
Serijinis Anbo IV buvo ginkluotas dviem nejudamais, sinchronizuotai pro propelerį šaudančiais piloto kulkosvaidžiais ir dviem judamais žvalgo, kalibras 7,92 mm. Bet tai nieko nesako kalbant apie konkrečiai toje fotografijoje matomą ginklą.

Vieta: ...

eppanzer Lie 09 : 21:50
Komentarai: 252

Prisiregistruota: Kov 20 : 11:20
Serijiniame galėjo būti ir kitoki, bet čia esu tikras kad Lewis, paguldytas ant šono, mums matosi vaizdas iš ginklo apačios.

Vieta: Lietuva
Drąsus generolas, valia jo plieninė,
tik armija, gaila, visa alavinė
[nuoroda]

Kaukas Lie 09 : 22:49
Komentarai: 328

Prisiregistruota: Vas 04 : 15:47
Alksnis: Na aš irgi pamaniau, kad Lewis, bet kadangi neteko girdeti kad toki kulkosvaidžiai būtų dedami. Maniau kad ten dedavo Brauning


PPK "Lewis" buvo pagrindiniai kulkosvaidžiai aviacijoje. Tarpukaryje - vieni pagrindinių.

Vieta: Kaunas
"Ilgi ginčai rodo, kad tai, dėl ko žmonės ginčijasi, neaišku jiems patiems."

Volteras

Aaladinas Lie 10 : 20:26
Komentarai: 64

Prisiregistruota: Geg 17 : 21:54
Noriu paklausti gal kas žino tiksliau, pats sprendimas kurti tokio modelio lėktuvą buvo pasirinktas pačių kostruktorių ar tai buvo nurodyta kaip sąlyga ir dar ar pats kūrimas buvo konkretus nurodymas su tam tikromis salygomis ir reikalavimais ir konkrečia data ar tai gryna saviveikla.Straipsnyje minima kad pinigėliai buvo riboti tai suprantama bet įdomiausia kas būtent finansavo tiek projektavimą tiek gamybą ir dar kaip matau straipsnyje minimas kiekis 60 vnt. su turima technine baze kiek laiko truktų įgivendinti.

Vieta: Varena

D.D.K. Lie 11 : 01:22
Komentarai: 79

Prisiregistruota: Grd 27 : 14:25
Aaladinai, visų pirma nebuvo jokių konstruktorių, buvo Konstruktorius. Beje, tas pats konstruktorius buvo ir Karo aviacijos viršininkas. Žmogus kuris realiausiai matė ko reikia Karo aviacijai.

Užbėgdamas už akių keliais žodžiais apie tas galimybes: Pripažinsiu nežinau iš kokio dokumento tas magiškas skaičius 60. Bet jį mini dauguma Lietuvos ir užsienio istorikų. Kitas publikacijose apie Anbo VIII minimas skaičius - 20, jis daug realesnis, tačiau paminėtas turbūt tik vieną sykį, iš atminties nepasakysiu kur, bet atrodo Amerikos lietuvių spaudoje.
A.Gustaitis tikrai žinojo savo ir Karo aviacijos dirbtuvių galimybes, žinojo bei suprato ir tai, kad jos ne beribės, tad jo užmojai dėl Anbo VIII serijos turėjo būti TIK realūs ir pamatuoti.
Ne be savo galimybių įvertinimo ( bet ne nuvertinimo! ) Karo aviacijoje nuo 1934 m. prasidėjo Dewoitine istorija, vėliau Gloster Gladiatoriai, M.S.406 pirkimas ir kt. Buvo žvalgomasi, tariamasi dėl sąlygų ir dėl Fokker XXI, Fokker G.1, Spitfire Mk.1, Bristol Blenheim Mk.1.

Pacituosiu : " ANBO VIII projektavimas ir statyba pradėta vyriausybei nepatvirtinus 30-ies angliškų, Bristol „Blenheim“ bombonešių pirkimo. Gustaitis ryžosi pats suprojektuoti ir pastatyti vienmotorį lengvąjį bombonešį."

Nebuvo jokio įsakymo A.Gustaičiui sukurti tokį ar tokį lėktuvą. To darbo jis ėmėsi entuziastingai sukdamasis iš padėties. Būdamas geru "ūkvedžiu" žinojo kaip taupyti Karo aviacijos pinigus. 30 savos konstrukcijos bombonešių būtų atsiėję apie 5-6 mln. litų, tuo tarpu, to paties Blenheimo kaina 3-4 kartus didesnė.

Minėjai saviveiklą. Kaip tu ją įsivaizduoji ?
Nors Gustaitis buvo Karo aviacijos viršininkas, jis nebuvo Kariuomenės vadas, nebuvo Krašto apsaugos ministras, nebuvo ir Prezidentas, tad saviveiklos būti negalėjo.
Be abejo reikėjo "apmėtyti" eskizą, tech. davinius, tuomet vadovybei įrodyti projekto svarbą, realumą ir tik tada gavus palaiminimą (finansavimą) imtis realių darbų.
Kažkokių specialių labai įtakojusių konstrukciją nurodymų būti negalėjo, nes jau minėjau, kad niekas kitas taip nežinojo kokio lėktuvo reikia Karo aviacijai nei pats A.Gustaitis.
Verta paminėti, kad tuometinis Kariuomenės vadas S.Raštikis visada karštai palaikė Gustaičio kaip Karo aviacijos viršininko ir konstruktoriaus projektus ir idėjas. Drąsiai galima sakyti, kad realus projekto ir konstrukcijos viršininkas buvo pats generolas A.Gustaitis. Tačiau, nei konstruktorius nei Kariuomenės vadas neįtakojo nei finansavimo nei terminų...

Dar klausei kas finansavo Anbo VIII prototipo statybą.
Sakau gal koks turtingas dėdė... Arba Lietuvos Respublikos Krašto Apsaugos Ministerija.

Oficialus Anbo VIII skridimo nuotolis 800 km.

Vieta: ...

Aaladinas Lie 11 : 17:12
Komentarai: 64

Prisiregistruota: Geg 17 : 21:54
Man įdomu kiek laiko praeina nuo pirmo prototipo iki masinės gamybos pradžios.Ir antra kiek reikia laiko ,kad pradėjus gaminti masiškai panaikinti visas vaikiškas ligas , bent apytikslai .
Ir dar dėl saviveklos.
citata:
''Nebuvo jokio įsakymo A.Gustaičiui sukurti tokį ar tokį lėktuvą. To darbo jis ėmėsi entuziastingai sukdamasis iš padėties. ''
jeigu gerai suprantu tai suprantamas komentaras būtų toks -aukščiausiai sėdžiu, toliausiai matau.
Manau dėl bendro vaizdo galima buvo suorganizuoti gal net ir konkursą kad ir tarptautinį manau pas latvius ,estus ar kaimynus lenkus irgi atsirastų talentingų konstruktorių kurie gal ką nors irgi pasiūlytų.Dabar kažkai netaip gaunasi pasirinkome patį geriausią iš to kas buvo,dargi pasiriko tas kuris lyg ir kūrė, kuris ir sugalvojo kokio būtent reikia.Pasirinkimas tiesiog tobulas ,gamyba organizuosim sekančia dieną po patvirtinimo,laimei kad specelistų yra ,kurių kompetencija abliuot lentas žinoma ,o įtraukiama važiuoklė nepasiekiama kaip mėnulis.
Ir dar citata:
'' ANBO VIII projektavimas ir statyba pradėta vyriausybei nepatvirtinus 30-ies angliškų, Bristol „Blenheim“ bombonešių pirkimo. Gustaitis ryžosi pats suprojektuoti ir pastatyti vienmotorį lengvąjį bombonešį.''
O kodė nesiryžo pirkti angliškų ,kokios prižastys.
[ taisyta Lie 11 : 17:35 ]

Vieta: Varena

G. Miknevičius Lie 11 : 18:08
Komentarai: 394

Prisiregistruota: Bir 03 : 22:36

Manau dėl bendro vaizdo galima buvo suorganizuoti gal net ir konkursą kad ir tarptautinį manau pas latvius ,estus ar kaimynus lenkus irgi atsirastų talentingų konstruktorių kurie gal ką nors irgi pasiūlytų.


Klausyk Aladinai, tu iš mėnulio iškrytęs ar kaip? Gal pirmą pasidomėk kaip tais laikais buvo kuriami lėktuvai ir kokio slaptumo režimo buvo visi nauji karinių lėktuvų modeliai. Čia pirma, antra jei toks konkursas ir butų tai lėktuvo projekto kaina būtų kaip vieno lėktuvo(mažiausiai).

O kodė nesiryžo pirkti angliškų ,kokios prižastys.


Tu visiškai neskaitai ką tau rašo:

.
30 savos konstrukcijos bombonešių būtų atsiėję apie 5-6 mln. litų, tuo tarpu, to paties Blenheimo kaina 3-4 kartus didesnė.


Tai gal pirmą perskaityk, kas parašyta, o antra parašyk straipsnį ir mes tave su malonumu parakinėsime.


[ taisyta Lie 11 : 18:10 ]

Vieta: Vilnius

D.D.K. Lie 11 : 18:26
Komentarai: 79

Prisiregistruota: Grd 27 : 14:25
Man įdomu kiek laiko praeina nuo pirmo prototipo iki masinės gamybos pradžios.Ir antra kiek reikia laiko ,kad pradėjus gaminti masiškai panaikinti visas vaikiškas ligas , bent apytikslai .


Pasistudijuok panašius užsienio atvejus ir ankstesnes serijines Gustaičio konstrukcijas pvz. Anbo IV


Ir dar dėl saviveklos.
citata:
''Nebuvo jokio įsakymo A.Gustaičiui sukurti tokį ar tokį lėktuvą. To darbo jis ėmėsi entuziastingai sukdamasis iš padėties. ''
jeigu gerai suprantu tai suprantamas komentaras būtų toks -aukščiausiai sėdžiu, toliausiai matau.
Manau dėl bendro vaizdo galima buvo suorganizuoti gal net ir konkursą kad ir tarptautinį manau pas latvius ,estus ar kaimynus lenkus irgi atsirastų talentingų konstruktorių kurie gal ką nors irgi pasiūlytų.Dabar kažkai netaip gaunasi pasirinkome patį geriausią iš to kas buvo,dargi pasiriko tas kuris lyg ir kūrė, kuris ir sugalvojo kokio būtent reikia.Pasirinkimas tiesiog tobulas ,gamyba organizuosim sekančia dieną po patvirtinimo,laimei kad specelistų yra ,kurių kompetencija abliuot lentas žinoma ,o įtraukiama važiuoklė nepasiekiama kaip mėnulis.


Jei manai, kad buvo pažeistas šis įstatymas - apskųsk.

laimei kad specelistų yra ,kurių kompetencija abliuot lentas žinoma ,o įtraukiama važiuoklė nepasiekiama kaip mėnulis.


Neturiu jokioi noro kažką tau įrodinėt. Juolab, kai pašnekovas priešiškai nusistatęs, nors neturi absoliučiai jokių argumentų.

Ir dar citata:
'' ANBO VIII projektavimas ir statyba pradėta vyriausybei nepatvirtinus 30-ies angliškų, Bristol „Blenheim“ bombonešių pirkimo. Gustaitis ryžosi pats suprojektuoti ir pastatyti vienmotorį lengvąjį bombonešį.''
O kodė nesiryžo pirkti angliškų ,kokios prižastys.


Blogai skaitei ir straipsnį ir komentarus.

Vieta: ...

eppanzer Lie 11 : 18:40
Komentarai: 252

Prisiregistruota: Kov 20 : 11:20
Juokingiausia tai, kad Blenheim yra vidutiniai dvimotoriai bombonešiai, o ANBO VIII - lengvasis vienmotoris bombonešis.

Vieta: Lietuva
Drąsus generolas, valia jo plieninė,
tik armija, gaila, visa alavinė
[nuoroda]

D.D.K. Lie 11 : 19:38
Komentarai: 79

Prisiregistruota: Grd 27 : 14:25
Juokingiausia tai, kad Blenheim yra vidutiniai dvimotoriai bombonešiai, o ANBO VIII - lengvasis vienmotoris bombonešis.


Kuri čia vieta labai juokinga, eppanzer?

Ar ne šitas sakinys :
'' ANBO VIII projektavimas ir statyba pradėta vyriausybei nepatvirtinus 30-ies angliškų, Bristol „Blenheim“ bombonešių pirkimo. Gustaitis ryžosi pats suprojektuoti ir pastatyti vienmotorį lengvąjį bombonešį.''


Juk nerašiau pvz.: Gustaitis ryžosi pats suprojektuoti ir pastatyti tokį pat vienmotorį lengvąjį bombonešį ...

Ar sujuokino kainų palyginimas?
[ taisyta Lie 11 : 19:40 ]

Vieta: ...

Aaladinas Lie 11 : 19:50
Komentarai: 64

Prisiregistruota: Geg 17 : 21:54
Matau mano klausimas perdaug sudėtingas paklausiu papraščiau iliustruodamas pavyzdžiu;

Mūsų kolųkio taryba nusprendė nepirkti 20 naujų mersedes džipų kadangi jie labai brangūs ,bet mūsų ūkio vyriausias inžinierius atsakingas už techniką nenusiminė jis pats gali pagaminti neblogesnę techniką ,o kartu ir 3 ar 4 kartus pigiau ,tuo labiau kad mūsų kolūkyje yra nuostabios remonto dirbtuvės ir jose darbuojasi auksinių rankų meistras kalvis Jonas kuris prieš tai kaustė arklius ir taisė sulenktus plūgus taip kad jam ten išlankstyti mersui porą sparnų nieko nereiškia, o čia dar bus ir talkininkų kurie padirbės ir viršvalandžius už kuklų atlygį (už buteliuką).Tai štai susėdo vyrai vieną vakarą prie taurelės arbatos pasitarė ir nusprendė kad padarys ,tik va kalvis jonas sako kad pas jį su stiklu dirbant problemos būna matai dažnai skyla,nieko padrasino inžinierius ir nusprendė padarysim nenusileidiančius(čia aš apie važiuoklę) Ir kibo vyrai į darbą ,tuo labiau kad pilni patvoriai dalių ir mechanizmų kokių tik reikia .Tai va ruduo bandomasis pavyzdys paruoštas susirinko kolūkiečia apkatkę padaryt nu ir ką pervažiavo ir netgi neblogai nuvažiavo netgi toliau nei planavo ir patys gryžo.
Vakare kolūkio susirinkimas visi nubalsavo vienbalsiai , kad tinka tuo labiau kad ir panašus i mersą bet svarbiausia kad 3 ar 4 kartus pigesnis ,o dėl kokybės tai niekas nepergyveno taigi ir inžinierius savas ir kalvis Jonas visada dirbtuvėse savo kuvalda kala ,o dėl detalių tai visada patvoryje ko nors yra bus gerai jeigu reikia padarysim kad ir dvidešimt visi nubalsavo ir apsidžiaugė ,kad tuoj ir pas mus kėkvienas agronomas važinės džipu beveik kaip mersas .Sprendimas priimtas .Tik štai kažkas iš minios paklausė,o kaip bus jeigu mus kokia pikta bobelė akmenimis akmenimis apmėtys už tai kad mes jos žasiukus pabaidėme po kaimą beskraidydami nu ką kalvis Jonas tuoj ir išsisuko omes langus fanera pridengsim kai važiuosit į tą kaimą kur pikta boba gyvena,dar kažkas riktelėjo ,o kaip bus žiemą ar ne šalta,omes išduosim vairuotojam po 150 gramų spirito,ir šilčiau ir ant drasos nekenks .
Ir viskas būtų buve gerai tik kad kolūkis še tau ir subyrėjo .Ir liko agoronomai ir bekolūkio ir be džipo kaip mersas tik 3-4 kartus pigesnio.

Vieta: Varena

D.D.K. Lie 11 : 20:13
Komentarai: 79

Prisiregistruota: Grd 27 : 14:25
Kaip pasakytų Ta 152: kai jau drėbtelėjo Dievas talentų - tai su visa lopeta (ar panašai).
Kaip pasakytų Panzermeyer: artėji prie antro 5.2.5.
O aš pasakysiu, kad jei nesugebi objektyviai pažiūrėti tų dienų akimis ir to įvertinti, tai nežiūrėk ir nevertink išvis...
Arba padaryk rimtą tyrimą, lygiuodamas į vieną gretą panašių galimybių valstybes, tuo pat laiku, palygink kas ką pastatė, kokiomis sąlygomis, parašyk straipsnį ir tuomet pažiūrėsim.

Vieta: ...

MAS Lie 11 : 21:03
Komentarai: 102

Prisiregistruota: Spa 06 : 15:26
Aaladinas teisus - reikia tai pripažinti. Tik gaila, jog pavyzdį pateikė, tačiau paklaust nesuspėjo
Panelės Istorijos dienoraščiai rodo, jog p.Gustaičio entuziazmas bei neišpasakyti sugebėjimai , pasireiškę įvairiose srityse, tebuvo lengvas vėjas, sujudinęs Aleksoto pakilimo tako žolę...

Vieta: Vilnius

Aaladinas Lie 11 : 21:13
Komentarai: 64

Prisiregistruota: Geg 17 : 21:54
Nemenkinan konstruktoriaus sugebėjimų noriu dar papildyti kad šiais laikais tokia veikla galėtų būti įvertinta ir kaip interesų konfliktas.
Replika autoriui:
nesinervink tamstai aš neprieštarauju man tik detalės įdomios taip sakant smulkmenos vaizdelio papildymui ,o šeip straipsnis liuksxD
Gal yra žinoma kada buvo pradėta projektavimo darbai.Įdomu kiek laiko truko nuo eskizo iki gaminio.
[ taisyta Lie 11 : 21:32 ]

Vieta: Varena

D.D.K. Lie 11 : 21:18
Komentarai: 79

Prisiregistruota: Grd 27 : 14:25
Lemininkų gretos gausėja, gal ir gerai - nors liūdna nebus.
Taip taip Gustaitis nieko nesukūrė, nieko nepastatė - tik keletą agregatų seniems lapams nuo Aleksoto pievos nupūsti.
Ir Europos be menkiausių nuostolių neaplėkė. Dabartiniai lėkėjai iki Švedijos vos dalėkė... Juk žiūrit žinias.
Ir prieš užsieninius, galingų valstybių analogus nelaimėjo renkantis statyti ar pirkti ir t.t. ir t.t. Tik švaistė valstybės lėšas užuot nusipirkus "normalių" (kadangi nelietuviškų) lėktuvų.
Nei vienas išminčius (ypač tokie kaip Aaladinas) nepaneigs nei A.Gustaičio entuziazmo nei neišpasakytų sugebėjimų.

Vieta: ...

HEAT Lie 11 : 21:38
Komentarai: 235

Prisiregistruota: Geg 08 : 21:53
Matau mano klausimas perdaug sudėtingas paklausiu papraščiau iliustruodamas pavyzdžiu;

Pavyzdys būtų geras, tik kai kurios detalės praleistos.
Reikia papildymo, kad ūkio vyriausias inžinierius yra baigęs su pagyrimu automobilių konstravimo mokslus, ir jau pagaminęs 6 sėkmingus automobilių modelius. O kalvis Jonas gyvenime nieko kito neveikė, kaip tik automobilius štampavo.

Nemenkinan konstruktoriaus sugebėjimų noriu dar papildyti kad šiais laikais tokia veikla galėtų būti įvertinta ir kaip interesų konfliktas.

Be abejo. Bet tuo pačiu tai pati efektyviausia schema, su salyga kad vadovas kompetetingas ir nekorumpuotas.


Vieta: Vilnius

Aaladinas Lie 11 : 21:41
Komentarai: 64

Prisiregistruota: Geg 17 : 21:54
Va ta salyga ir neramina .

Vieta: Varena

Panzermeyer Lie 11 : 21:50
Komentarai: 330

Aladinai - aiškini, kad mūsų aviacijos gamintojai nebuvo tokio lygio kaip vokiečių ar britų ir jautiesi atradęs Ameriką? Nebejuokink savo įžvalgomis. Taip, iki naujausių to laikmečio lėktuvų ANBO VIII turbūt "netraukė". Kai kas jau ir reaktyvinius tuo metu projektavo. Ir ką ? Ar straipsnyje rašoma apie tai, kad mūsų lėktuvai buvo geriausi ?

O dėl įtraukiamos važiuoklės - "mersedesų" gamintojai vokiečiai labai dėl to nekompleksavo ir su Ju 87 skraidė iki pat karo pabaigos. Taigi apie kalvėje išlankstytus mersedeso sparnus gal kam nors kitam pasakok.


Vieta: Vilnius
C'était l'oncle Martin, c'était l'oncle Gaston,
L'un aimait les Tommi's, l'autre aimait les Teutons.
Chacun, pour ses amis, tous les deux ils sont morts.
Moi, qui n'aimais personne, eh bien! je vis encore.

Georges Brassens, Les deux oncles

Aaladinas Lie 11 : 22:07
Komentarai: 64

Prisiregistruota: Geg 17 : 21:54
reguojant į komentarą :
[color]O dėl įtraukiamos važiuoklės - "mersedesų" gamintojai vokiečiai labai dėl to nekompleksavo ir su Ju 87 skraidė iki pat karo pabaigos. Taigi apie kalvėje išlankstytus mersedeso sparnus gal kam nors kitam pasakok.[/color]
pastebėsiu kad skraidė tuo kuo turėjo ir tai įpatingai matėsi antroje karo pusėje nes kaip žinom ir pradžioj pertekliumi nesimėgavo.
Pasikartosiu dėl minimos kūrybos tai man sunkiai suprantamas teiginys kad patys kūrė todėl kad buvo brangu.Negaliu patikėti tuo kad dviračio išradimas pernaują pačiam yra pigiau negu licenzijos nupirkimas.
O kaip dėl pačio dviračio tai tiesa kad perkant licenziją reikia atkreipti dėmesį ir į tai ar jis nėra prieštvaninis.Ar bus kokia nors perspektyva modernizuoti,nes kaip turbut sutiksit arklio traukiamas vežimas kad ir koks modernus ir patikimas ir prabangiai sukomplektuotas ir daugybės metų patirtimi užsirekomendaves taip ir liks vežimas.O jau vien neįtraukiamos važiuoklės naudojimas rodo kad tai jau karieta iš praeities ir vystymasis šia kryptimi grynas klystkelis ,o taip gaunasi todėl,kad ir galimas užsakovas ir esamas kūrėjas tas pats net ir pats sažiningiausias žmogus.
Trumpiau kalbant su tokia technika nesublizgėsi ,o aiškinimai kad važiuoklė buvo tokia grangi kad panaudoti neįmanoma tai jau nerimta nes kaip matėm variklių jie patys irgi nei kūrė nei gamino,todėl reikėjo netaupyti ir čia.Papildomas įrenginys ryškiai pagerinanti tech. savybes negali būti toks neprieinamas,galų gale kalėjo naudoti kokių nors kitų gamintojų nėra būtinybės naudoti originalios konstrukcijos jau vien todėl kad neaišku kaip ji realybėje veiks.
[ taisyta Lie 11 : 22:27 ]

Vieta: Varena

HEAT Lie 11 : 22:09
Komentarai: 235

Prisiregistruota: Geg 08 : 21:53
Va ta salyga ir neramina .

Jei neramina, tai galima reikalą knisti. Eiti į archyvus, ieškoti dokumentų. Pvz kad Gustaitis gavo atkatus iš "Bristol Aeroplane Company", o Lietuva permokėjo už variklius. Arba kad kišo į šrederį pigių lėktuvų pasiūlymus iš Kinijos, kad prastumti savo konstrukciją. Ar dar ką nors. Vat tada bus kokia tai nauda. O verkimo "kas galėtų paneigti galimybę kad .. " bent jau čia nereikia. Situacija buvo tokia - arba savo, arba jokių. Be to, perkant visi pinigėliai išteka iš Lietuvos, gaminant - dalis lieka. Ekonomikai nauda.

Vieta: Vilnius

Kaukas Lie 11 : 23:19
Komentarai: 328

Prisiregistruota: Vas 04 : 15:47
Ką kolega "Prieštarauk" sugeba, norom nenorom jau pastebėjom visi. Pamanyk, straipsnis neįtiko, vertimas kartais neįtinka.
Čia komentarai po straipsniu, ne forumas, todėl gal pradžiai po punktą, Aaladinai. Kas tau straipsnyje nepatinka, kodėl, kokius faktus prieštaraujančius Nerijaus išdėstytiems tu žinai? Žinant kur link lenki gal galėsim ir apsikeisti nuomonėmis.
O va už kūrinuką apie kaimo kalvius, aš Nerijaus vietoje tave į dvikovą iškviesčiau Juokauja, žinoma... Bet jau tiek to, užsieniečiams atleidžiama. Žinai, kol klejojai po užsienius, Lietuvoje tapo įprasta gerbti svetimą darbą. Nesutikti su autoriaus nuomone galima, taktiškai išsakyti klaidas ir neatitikimus - pageidautina, nuomones, net ir prieštaraujančias, išreikšti - būtina, o va rašyti šlykščias parodijas - chamiška. Pateik savo parašytų straipsnių sąrašą su publikacijų vietomis ir jeigu jie man patiks, aš atsiprašysiu net užjūrio princo kiaul... atspr, nemandagiomis akimis.



Vieta: Kaunas
"Ilgi ginčai rodo, kad tai, dėl ko žmonės ginčijasi, neaišku jiems patiems."

Volteras

G. Miknevičius Lie 12 : 00:44
Komentarai: 394

Prisiregistruota: Bir 03 : 22:36
pastebėsiu kad skraidė tuo kuo turėjo ir tai įpatingai matėsi antroje karo pusėje nes kaip žinom ir pradžioj pertekliumi nesimėgavo.


Antroje karo pusėje jie jau kariavo su balistinėmis raketomis, karą baigė reaktyviniais lėktuvais.

galų gale kalėjo naudoti kokių nors kitų gamintojų nėra būtinybės naudoti originalios konstrukcijos jau vien todėl kad neaišku kaip ji realybėje veiks.


O ką tu iš vis žinai apie to meto gamintojų siulytus modelius ir kiek jie kainavo? Paimk ir parašyk apie tai straipsnį, bet abejoju ar tu sugebėtum.
[ taisyta Lie 12 : 00:45 ]

Vieta: Vilnius

MAS Lie 12 : 17:42
Komentarai: 102

Prisiregistruota: Spa 06 : 15:26
Norėčiau kiek pareplikuoti Kaukui :
Perskaičiau komentarus po straipsniu bei užsimezgusią diskusiją. Aaladinas uždavė labai konkrečius klausimus straipsnio Autoriui. Gavo labai aptakius atsakymus. Tuomet Aaladinas pateikė labai vykusią situacijos parodiją , kurią papunkčiui bandė paneigti HEAT - bet su literatūriniais kūriniais taip nesielgiama. Na o dėl šlykščios parodijos ir kas yra chamiška
Čia gal kokia junkerių mokykla ar nekaltų mergaičių institutas?
O Jūs p.Nerijau įrašykite štai į tuščias vietas pavardes arba organizacijas - situacijos aiškumo dėlei :
Užsakovas - ...............
Vykdytojas - ...............
Konstruktorius - .................
Gamintojas - ....................
Finansuotojas - .................

Ir dar prašymas - etiketes kabinkit tik geriau patyrinėjęs "medžiagą"


[ taisyta Lie 12 : 17:43 ]

Vieta: Vilnius

eppanzer Lie 12 : 17:47
Komentarai: 252

Prisiregistruota: Kov 20 : 11:20
Diskusija taip greitai įsibėgėjo, kad net nespėji atsakyti į klausimus laiku. Juokinga tai, kad lyginama kaina dviejų skirtingų tipų lėktuvų. Labai gerbiu Gustaitį ir kaip žmogų, ir kaip konstruktorių ir kaip Karo aviacijos vadą. Tačiau tam tikru momentu susidarė nenormali situacija, kai Gustaitis kaip Karo aviacijos viršininkas priiminėjo sprendimus Gustaičio kaip konstruktoriaus atžvilgiu. Siūlau nesiginčyti kad nepriiminėjo pats. Galbūt, dokumentų čia nepateiksiu, tačiau kiekvienam tarnaujančiam Karo aviacijoje Gustaičio vardas buvo neperžengiamas Rubikonas priimant sprendimus dėl jo konstrukcijų. ANBO VIII buvo puikus sprendimas Lietuvos Karo aviacijai. Tuo metu nieko geresnio ir nieko už tokią kainą gauti negalėjome. IL-2 ir Ju-87 tipo lėktuvai Lietuvos Karo aviacijai netiko ir tšk. Bet uždainuosiu seną giesmelę - Gustaitis nekonstravo naikintuvų, todėl mūsų Karo aviacija visą laiką tenkinosi ne daugiau kaip 1 daugiau mažiau pajėgių naikintuvų eskadrile. Lietuva prarado šansą pigiau pasigaminti labai neblogų Fokker D.XXI naikintuvų ir aš manau kad dėl to didžiausia kaltė tenka Gustaičiui.Tema labai plati, tikiuosi pavyks savo nuomonę neilgai trukus plačiau išreikšti straipsniu kuriame nors sapudos leidinyje. Gerb. Nerijau Korbutai, kiekvienas mažiau fanatiškas Lietuvos aviacijos atžvilgiu ir turintis kitokią nuomonę nebūtinai yra neteisus ir tikrai nėra Tavo ir Lietuvos priešas. Aš asmeniškai esu visiškas tarpukario Lietuvos sausumos kariuomenės fanatikas, tačiau kitaip nei aš manančių kažkuo tai apšaukti neskubu, stengiuosi išdėstyti savo požiūrį. Deja, kartais požiūriai nesutampa, bet juk tai ne tragedija. Nereikia daryti iš praeities asmenybių stabų, tiesiog jas gerbime ir domėkimės. Dar tiek baltų dėmių, kad ko gero mums užteks iki gyvenimo galo. Jau vien ANBO-VIII bombolaidis su 3 kg bombomis (itališkomis "bombette"?) kol kas nepajudinta ir nepaprastai man rūpinti tema
[ taisyta Lie 12 : 17:53 ]

Vieta: Lietuva
Drąsus generolas, valia jo plieninė,
tik armija, gaila, visa alavinė
[nuoroda]

D.D.K. Lie 12 : 19:27
Komentarai: 79

Prisiregistruota: Grd 27 : 14:25


MAS:
Užsakovas - Krašto apsaugos ministerija
Vykdytojas - Karo aviacijos dirbtuvės
Konstruktorius - A.Gustaitis
Gamintojas - Karo aviacijos dirbtuvės
Finansuotojas - Krašto apsaugos ministerija

Eppanzer:
Su didžiausiu nekantrumu lauksiu jūsų straipsnio spaudoje.



Vieta: ...

Aaladinas Lie 12 : 20:55
Komentarai: 64

Prisiregistruota: Geg 17 : 21:54
Noriu pritarti Eppanzer komentare išsakytai nuomonei toks minties dėstymas man priimtinas ir suprantamas.
Ir kartu noriu padėkoti kolegai MAS,pirmą kartą išgirdau pritarimą nežinau aiškiau išdėsčiau mintį ar atsirado mokančių išgirsti ,bet vistiek smagu.:)

Visi mano komentarai šiame straipsnyje yra tik todėl kad kelia nesupratimą karinio lėktuvo tipo pasirinkimas, tai yra ne oro erdvės GINYBAI ,o agresyviai puolamajai taktikai naudojama technika. Apie kokias kovas svajojo mūsų oro pajėgų vadas ?
O paaiškinimas ,kad naikintuvai labai brangūs tai vaikų darželis nes kontr argumentas būtų toks ,kad jeigu mums kolūkyje reikia sukasti hektarą pievos tai pasirenkant darbo įrankius mes tikrai nesirinksim grėblio arba šakių nekreipiant dėmesio į tai kad jos tris kartus pigesnės ,o pirksim ne 60 ,o 20 kastuvų vienas kitas galės turėti ir senesnį šiūpelį .Bet esmė ta kad įrankis turi būti tinkamas pagal paskirtį.O čia interpretuojama taip kad svarbiau vaizdas ,patrijotiškumas bet ne REZULTATAS.
[ taisyta Lie 12 : 21:31 ]

Vieta: Varena

HEAT Lie 12 : 21:39
Komentarai: 235

Prisiregistruota: Geg 08 : 21:53
Visi mano komentarai šiame straipsnyje yra tik todėl kad kelia nesupratimą karinio lėktuvo tipo pasirinkimas, tai yra ne oro erdvės GINYBAI ,o agresyviai puolamajai taktikai naudojama technika. Apie kokias kovas svajojo mūsų oro pajėgų vadas ?

O taip, kaip gi Aladinas be Rezuno mokymo

Vieta: Vilnius

Dadis Lie 12 : 22:00
Komentarai: 127

Prisiregistruota: Lie 23 : 10:16
Ir kuom gi blogas bombonešis gynybiniame kare, kai galima atakuoti priešo kolonas keliuose, upių perkėlas, užnugario dalis etc.?

Vieta: Vilnius
I saw an advantage, and I took it. That's what heroes do! © Homer Simpson
Neperku "Samsono Tarybinių" dešrelių - nepirk ir tu!
Якщо людина не п'є, то вона або хвора, або велика падлюка. © Остап Вишня

Panzermeyer Lie 12 : 22:42
Komentarai: 330

Visi mano komentarai šiame straipsnyje yra tik todėl kad kelia nesupratimą karinio lėktuvo tipo pasirinkimas, tai yra ne oro erdvės GINYBAI ,o agresyviai puolamajai taktikai naudojama technika. Apie kokias kovas svajojo mūsų oro pajėgų vadas ?


Taip, sapnavo mūsų vadas Latvijos puolimą ir Rygos bombardavimą. Ką daugiau galėjo tikėtis sėkmingai pulti ? O puolimui - naikintuvų nereikia ? Juk pagal tave - tas, kas ginasi, turėtų būti naikintuvais pertekęs. Ką - plikus bombonešius prieš juos laidyti?

O paaiškinimas ,kad naikintuvai labai brangūs tai vaikų darželis nes kontr argumentas būtų toks ,kad jeigu mums kolūkyje reikia sukasti hektarą pievos tai pasirenkant darbo įrankius mes tikrai nesirinksim grėblio arba šakių nekreipiant dėmesio į tai kad jos tris kartus pigesnės ,o pirksim ne 60 ,o 20 kastuvų vienas kitas galės turėti ir senesnį šiūpelį. Bet esmė ta kad įrankis turi būti tinkamas pagal paskirtį.


Pavyzdį priimu. Kokios užduotys karo atveju buvo keliamos Lietuvos karo aviacijai? Numušinėti priešo bombonešius? Ar vis dėlto kitų užduotėlių buvo? Pagal tai ir bus galima spręsti, kas tie Gustaičio lėktuvai - grėblys, šakės, o gal ir plūgelis puspadoris.

O čia interpretuojama taip kad svarbiau vaizdas ,patrijotiškumas bet ne REZULTATAS.


Pirma tokia interpretacija šio straipsnio komenataruose, jei neklystu. Iki šiol buvo diskusija apie tai, kad rezultatas gana neblogas, o ne gražus/patriotiškas. Nežinau, kaip ten jūsų kolūkyje, o mano kaime sakydavo, kad ginčytis su savimi - nelabai geras ženklas


Vieta: Vilnius
C'était l'oncle Martin, c'était l'oncle Gaston,
L'un aimait les Tommi's, l'autre aimait les Teutons.
Chacun, pour ses amis, tous les deux ils sont morts.
Moi, qui n'aimais personne, eh bien! je vis encore.

Georges Brassens, Les deux oncles

MAS Lie 12 : 23:27
Komentarai: 102

Prisiregistruota: Spa 06 : 15:26
Nerijus Korbutas:
Užsakovas - Krašto apsaugos ministerija
Vykdytojas - Karo aviacijos dirbtuvės
Konstruktorius - A.Gustaitis
Gamintojas - Karo aviacijos dirbtuvės
Finansuotojas - Krašto apsaugos ministerija


Atsakymas priimtas.
Žvelgiame atidžiau. Klausimai:
Užsakovas - Krašto apsaugos ministerija. Kas konkrečiai kuravo tą užsakymą? Koks skyrius?
Vykdytojas - Karo aviacijos dirbtuvės. Kas joms vadovavo?
Gamintojas - Karo aviacijos dirbtuvės. Kas joms vadovavo?


Vieta: Vilnius

D.D.K. Lie 12 : 23:41
Komentarai: 79

Prisiregistruota: Grd 27 : 14:25
MAS: uždavinėji klausimus į kuriuos pats žinai atsakymus.
O jei nežinai tuomet susirask O. Milašiaus gatvėje 21, Vilniuje.
Fondas 1323, Apyrašas 1, Byla 441.

Vieta: ...

MAS Lie 13 : 00:02
Komentarai: 102

Prisiregistruota: Spa 06 : 15:26
Nereikia taip reaguoti. Tiesiog norėjau, jog Tamsta pats užpildytum tuos langelius. Deja - nepavyko.
Taigi - ką turim? Gustaitis užsako sau lėktuvą, pats jį gamina bei konstruoja. Jei jis būtų tai daręs savo lėšomis - tuomet vienas dalykas. Tačiau anas tam naudojo ne savo, tačiau Valstybės lėšas.
Net jeigu lėšos čia ir ne pagrindinis dėmuo ( kuo abejočiau ), tai laikas - pagrindinis. Tarkim p.Gustaitis 8 valandas per parą tarnavo Vyriausiuoju KOP vadu, kokias 3 valanadas per parą vadovavo Karo aviacijos dirbtuvėms, dar kokias 3 valandas konstravo lėktuvus, 1 valandą dėstė VDU, 1 valandą Karo aviacijos mokykloje, 1 valandą bandė ką sukūręs,2 valandas skirkim pervažiavimams - dar kažkiek miegojo...
Rezultatas?

Vieta: Vilnius

D.D.K. Lie 13 : 03:00
Komentarai: 79

Prisiregistruota: Grd 27 : 14:25
Matote, pas jus MAS, Aaladinai ir kiti anboskeptikai susiformavosi klaidinga nuomonė apie A.Gustaitį.
Jau rašiau, kad imdamasis bet kokio projekto visų pirma konstruktorius įvertindavo savo ir Karo aviacijos dirbtuvių galimybes.
Niekada nepuolė kažko statyti nepamatavęs. Darbai šneka patys už save.

Dėl protegavimo.
Tik Gustaičio iniciatyva ir pastangomis Karo aviacijoje atsirado Dewoitine D.501.L, Gloster "Gladiator", De Havilland 89M "Dragon Rapide", Avro 626, Buckeriai 133C.
A.Gustaitis dėjo dideles pastangas, kad įsigyti ir jau minėtus Bristol "Blenheimus", tačiau lėšų tam skirta nebuvo. Taip pat ir su kitais neįvykusiais sandėriais.
Jis sugebėjo įvertinti užsienio konstrukcijas, įvertino ir Karo aviacijos dirbtuvių galimybes.
Siekdamas sau naudos ar garbės tikrai visomis pastangomis būtų "kišęs" savo Anbo, užuot žvalgiusis į užsienį. Bet jis to nedarė - nuo 1936 metų statė tik ypač pasisekusias konstrukcijas Anbo 41 ir 51. O kitką pirko. Jis nebuvo nesavos konstrukcijos lėktuvų priešininkas. O visi serijiniai Anbo pradėti gaminti tik praėjus rimtus konkursus, lyginant su užsienio analogais.

Nereiktų įsivaizduoti, kad Anbo VIII jis puolė statyti su dideliu džiaugsmu.
Pasitelkęs į pagalbą Kariuomenės vadą ieškojo galimybių įsigyti minėtus angliškus bombonešius . Gavus neigiamą atsakymą, ilgai įkalbinėjamas kolegų, viską rimtai apmąstęs ryžosi sukurti lengvąjį bombonešį.

Ir jam pavyko.


Vieta: ...

eppanzer Lie 13 : 07:08
Komentarai: 252

Prisiregistruota: Kov 20 : 11:20
Pripratino mus gyvenimas, kad jei kokiam merui priklauso firma, tai ji laimi RIMTUS konkursus LYGINANT SU VISAIS KONKURENTAIS. Bet to, Gustaitis gaudavo atlyginimą už kiekvieną pastatytą jo konstrukcijos lėktuvą. O kur dar nenumaldomas kiekvieno konstruktoriaus troškimas matyti savo kūrinį ore? Kad nebuvo galima pirkti Bristol "Blenheim" sunku patikėti, nes 1938 balandį licenziją jiems gaminti pirko Suomija:
[nuoroda]
Bet čia tik nuoroda į mūsų šiandieną su apsivogusiais nutukusiais barsukais. Aš neturiu duomenų ir neturiu pagrindo manyti, kad Gustaitis matė geresnę alternatyvą, tačiau "stūmė" savo ANBO-VIII. Neidealizuodamas Gustaičio esu įsitikinęs, kad jis buvo ne toks žmogus ir kad toks patriotas ir intelektualas buvo aukščiau asmeninių ambicijų ir asmeninės naudos.
O dabar ANBO-VIII gynybai:
1. Mano nuomone lėktuvas pagal savo ginkluotę ir skridimo tolį ir kainą ypač tiko Lietuvos Karo aviacijai ir niekuo esminiu nenusileido Blenheim ar Battle. ANBO-VIII būtų reikalingas ir naudojamas netgi labiau kaip žvalgybinis lėktuvas (kas taip pat buvo labai ir labai aktualu Lietuvos kariuomenei) o ne kaip lengvasis bombonešis.
2. ANBO-VIII visais parametrais niekuo nenusileido pagrindinio mūsų to meto priešo Lenkijos analogiškam lėktuvui PZL P-46 "Sum", daliniuose abu lėktuvai turėjo atsirasti vienu metu.
3. Lietuvos karo aviacija neturėjo jokių tinkamų bomborduoti lėktuvų ir tai konstantuota 1934: A.Liekis "Lietuvos karo aviacija 1919-1940" 524-526 psl. patalpinta 1934-01-15 Tarybos prie Karo aviacijos viršininko pirmojo protokolo duomenys. A.Gustaitis buvo vienas šios Tarybos narių, tačiau karo aviacijos viršininku tapo tiktai 1935-02-14.

[ taisyta Lie 13 : 07:12 ]

Vieta: Lietuva
Drąsus generolas, valia jo plieninė,
tik armija, gaila, visa alavinė
[nuoroda]

Aaladinas Lie 13 : 07:15
Komentarai: 64

Prisiregistruota: Geg 17 : 21:54
Jeigu gerai suprantu vyriausias ginkluotojų pajėgų vadas ,kariuomenės vadas ,generalinio štabo viršininkas padėties rimtumo nesuprato ,o taupydami lėšas nusprendė nepirkti nieko, o va oro pajėgų vadas buvo realistas jis nenuleido rankų net ir beviltiškoje padėtyje ir ėmėsi savavališkai veiklos tikras šaunuolis.
Aš galvoju blaiviai mastantis žmogus tokioje situacijoje greičiausiai atsistatydintų ir nurodytų visiems aiškiai to priežastį .O likusi chebra tegul tada sukasi.Nepakeičiamų nėra.

Vieta: Varena

eppanzer Lie 13 : 08:31
Komentarai: 252

Prisiregistruota: Kov 20 : 11:20
Čia kalba eina ne apie kanceliarines lėšas gvelbiančius šiandienos menkadūšius, todėl sarkazmo gal tiek ir nereikėtų. Maža agrarinė šalis su miniatiūriniu biudžetu, įsprausta tarp labai priešiškų ir agresyvių valstybių, bandė formuoti ir išlaikyti kiek galima pajėgesnę kariuomenę. Kadangi neturėjo interneto ir negalėjo pasisemti puikių idėjų iš APK forumo dalyvių, be to, tai kas bus rytoj jiems buvo miglota ateitis o ne aprašyta istorija (kaip mums), todėl mąstė, analizavo, planavo, aišku ir klydo. Blogai, kad Gustaitis buvo ir aviacijos viršininkas ir konstruktorius, bet yra kaip yra. Gal ir galėjo būti kitas karo aviacijos viršininkas, bet aš net neįsivaizduoju kas galėjo būti geresnis arba toks pat geras, trūksta žinių ir informacijos. Žiūrint iš šių dienų varpinės Gustaitis dėl interesų konflikto turėtų atsistatydinti ir užleisti vietą politinės daugumos pastatytam menkystai. Tas būtų pagąsdinęs visus, kad arba perkam pas rusą, arba perkam dvigubai brangiau Blenheimus. Nusiperkam Blenheimus, bet jie nelabai skrenda, nes tokius pirkom nelabai veikiančius, nuolat remontuojam Anglijoje, nes Aviacijos dirbtuves apskritai uždarom, veikėjas nusiperka Cadilac'ą, palivarką ir vilą Palangoje. Jeigu labai pasiseks, tai jį ir nuteis ir gaus kokius metus lygtinai "už gerus darbus" ar panašiai. Buvo korupcijos ir "prie Smetonos", bet kažkaip net sovietai to Gustaičiui nepaišė.

Vieta: Lietuva
Drąsus generolas, valia jo plieninė,
tik armija, gaila, visa alavinė
[nuoroda]

HEAT Lie 13 : 08:42
Komentarai: 235

Prisiregistruota: Geg 08 : 21:53
Ir kuom gi blogas bombonešis gynybiniame kare, kai galima atakuoti priešo kolonas keliuose, upių perkėlas, užnugario dalis etc.?

Tai Rezuno veikalų padarinys. Naikintuvas - gynybinis ginklas, bombonešis - puolamasis. Lėktuvas šakalas. Va ir gaunasi , kad tarpukario Lietuvos ekspertai pirko ir gamino puolamuosius lėktuvus, nors pulti nesiruošė.
Koalizija, smegenys skersuojasi !

Aš galvoju blaiviai mastantis žmogus tokioje situacijoje greičiausiai atsistatydintų ir nurodytų visiems aiškiai to priežastį .O likusi chebra tegul tada sukasi.Nepakeičiamų nėra.

Šita logika yra vaikiška. Nenuperkat man žaislų - tai persišaldysiu galvą iki meningito, kad būtų tėvams blogiau.
Gustatis sprendė problemą - "Karo aviacijai reikia lėktuvų". Jis nesprendė problemos "Kaip man atrodyti baltu ir pūkuotu 21 amžiaus diletantų diskusijose". Gustaičio atsistatydinimas neprideda Lietuvai nei vieno lėktuvo, taigi ir problemos nesprendžia.

Vieta: Vilnius

G. Miknevičius Lie 13 : 08:53
Komentarai: 394

Prisiregistruota: Bir 03 : 22:36
Aladinai, o kas pagal tave galėtu pakeisti A. Gustaitį? Ką tu išvis žinai apie prieškario Lietuvos kariuomenę? Arba prieškario Lietuvą? Iš tavo atsakymų man susidaro įspūdis, kad tu nieko neišmanai, gal iš pradžiu pasimokink istorijos.

Vieta: Vilnius

eppanzer Lie 13 : 09:31
Komentarai: 252

Prisiregistruota: Kov 20 : 11:20
Gaila, kad net ir priėmus ANBO-VIII ginkluotėn nebūtų išspręstas klausimas su bombordavimu. Galingiausia - pakabinama bomba - 100 kg. Nėra kam "nešti" sunkesnių 250-500 kg bombų tiltams, geležinkelių infrastruktūrai ir kitiems stambiems objektams bomborduoti.

Vieta: Lietuva
Drąsus generolas, valia jo plieninė,
tik armija, gaila, visa alavinė
[nuoroda]

HEAT Lie 13 : 09:51
Komentarai: 235

Prisiregistruota: Geg 08 : 21:53
Gaila, kad net ir priėmus ANBO-VIII ginkluotėn nebūtų išspręstas klausimas su bombordavimu. Galingiausia - pakabinama bomba - 100 kg. Nėra kam "nešti" sunkesnių 250-500 kg bombų tiltams, geležinkelių infrastruktūrai ir kitiems stambiems objektams bomborduoti.


Čia reiktų pažiūrėti iš kitos pusės. Ar buvo pas mus tokių bombų ? Jei nebuvo, tai nebuvo ir laikiklių. O priimant į ginkluotę bombą atsirastu ir laikiklis tinkamas. Vargu ar sunkesnes bombas pakabinti trugdė lėktuvo konstrukcija.

Vieta: Vilnius

eppanzer Lie 13 : 09:55
Komentarai: 252

Prisiregistruota: Kov 20 : 11:20
Apie tai aš ir kalbu, kad nebuvo vidutinių bombonešių nešti tokioms bomboms. Bombas nupirkti lengviau nei lėktuvus. O tiltų sunaikinimas būtų vienas iš lemiamų veiksnių stabdančių, pvz. lenkų, kariuomenės puolimą.

Vieta: Lietuva
Drąsus generolas, valia jo plieninė,
tik armija, gaila, visa alavinė
[nuoroda]

HEAT Lie 13 : 10:07
Komentarai: 235

Prisiregistruota: Geg 08 : 21:53
Apie tai aš ir kalbu, kad nebuvo vidutinių bombonešių nešti tokioms bomboms

Na tai būtų ANBO VIII serijoje - kokios problemos nupirkti bombų ir sukonstruoti laikiklius ?

Vieta: Vilnius

eppanzer Lie 13 : 10:27
Komentarai: 252

Prisiregistruota: Kov 20 : 11:20
Bombonešis ne tos klasės, nei per kur neatlaikytų po sparnais, o fiuzeliaže ir vietos nėra.

Vieta: Lietuva
Drąsus generolas, valia jo plieninė,
tik armija, gaila, visa alavinė
[nuoroda]

HEAT Lie 13 : 10:55
Komentarai: 235

Prisiregistruota: Geg 08 : 21:53
Bombonešis ne tos klasės, nei per kur neatlaikytų po sparnais, o fiuzeliaže ir vietos nėra.

Tai tik lokalios konstrukcijos tvirtumo klausimas. Jei jau centroplanas atlaiko 600 kg, atlaikys ir 500 kg ar 2x250 kg. Reikalingas tik išorinis laikiklis, kuris gali būti ir nuimamas.
Su sparnais garantuoti negaliu, bet nuo 200 kg iki 250 kg netoli. Gal sueitų ir taip, gal su apribojimais - be galimybės tūpti su bombomis, gal sutvirtinti reiktų.

Vieta: Vilnius

eppanzer Lie 13 : 12:00
Komentarai: 252

Prisiregistruota: Kov 20 : 11:20
Kaip rodo APK patirtis, tokį nedidelį kiekį bombų tikslinga kabinti tiktai po pikiruojančio bombonešio fiuzeliažu. ANBO-VIII tapti pikiruojančiu šansų neturėjo. Dėl gana nedidelio taiklumo (geri taikikliai bomboneiams sukurti tik APK pabaigoje) reikalingas didelis kiekis 250-500 kg bombų. Pvz., 8x300 kg AB kaip lenkų PLZ P.37 pernešti reikia net 4 ANBO-VIII (jeigu visgi pavyktų jas pakabinti, ir tai manau po fiuzeliažu, o ne po sparnais). Manyčiau, kad "lenko" taikiklis geresnis, taigi vidutinio bombonešio užduotims vykdyti reikėtų netgi daugiau nei 4 kartus daugiau ANBO-VIII negu PZL P.37.
Diskusija įsibėgėja, bet tolsta nuo Nerijaus straipsnio, ar nereikėtų ją perkelti į atitinkamą temą?


Vieta: Lietuva
Drąsus generolas, valia jo plieninė,
tik armija, gaila, visa alavinė
[nuoroda]

MAS Lie 13 : 15:18
Komentarai: 102

Prisiregistruota: Spa 06 : 15:26
Nerijus Korbutas rašė:
Matote, pas jus MAS, Aaladinai ir kiti anboskeptikai susiformavosi klaidinga nuomonė apie A.Gustaitį.

Pas Jus Nerijau, nuomonė, kiek supratau, neklaidinga?
Niekada nepuolė kažko statyti nepamatavęs. Darbai šneka patys už save.

Sugraudinot. Ypač patiko vieta apie šnekančius darbus.
Matyt čia turimas A.Gustaičio namas Fredoje? Gal žinote, kas jį projektavo?
Tik Gustaičio iniciatyva ir pastangomis Karo aviacijoje atsirado Dewoitine D.501.L, Gloster "Gladiator", De Havilland 89M "Dragon Rapide", Avro 626, Buckeriai 133C.

O kiek Glosterių ne Gustaičio dėka atsirado Latvijos KOP ? Beje, gal darėte kainų palyginimus? Kiek kainavo latviams vienas Glosteris ir kiek lietuviams?
O visi serijiniai Anbo pradėti gaminti tik praėjus rimtus konkursus, lyginant su užsienio analogais.


Pasitelkęs į pagalbą Kariuomenės vadą ieškojo galimybių įsigyti minėtus angliškus bombonešius . Gavus neigiamą atsakymą, ilgai įkalbinėjamas kolegų, viską rimtai apmąstęs ryžosi sukurti lengvąjį bombonešį.

Dėkojame jam už ryžtą.
Ir jam pavyko.

Žinoma. Kaip gi kitaip. Gal teko matyti Herberto Cukurso C-6 ?
O Cukurs C-6bis ? Palauk - bet gi čia tas pats Cukursas, kuris iš Rygos į Tokiją nuskrido. Matyt irgi ir vyr. kontruktorius, ir KOP vadas, ir VEF-o dirbtuvėms vadovavo.
[ taisyta Lie 13 : 15:19 ]

Vieta: Vilnius

eppanzer Lie 13 : 16:26
Komentarai: 252

Prisiregistruota: Kov 20 : 11:20
Kam taip tragiškai? Kad visi Nerijaus paminėti lėktuvai įsigyti tik Gustaičio dėka aišku hiperbolizuota. Bet ar tikrai Lietuva pirko Gladiatorius brangiau negu Latvija ir kitos šalys? Mestas rimtas kaltinimas remiantis tik "o kas galėtų paneigti..." Jaunystėje mane fabrike kartu su keletu kitų paauglių apkaltino vagyste, jie vogė ir prisipažino, o aš nevogiau ir neprisipažinau. Po metų į darbą juos priėmė, o mane gėdingai išvarė iš personalo skyriaus kaip pagarsėjusį vagį. Vos fabriką nepadegiau "ant karštųjų", bet gavau pamoką be įrodymų žmonių "nevaginti". Jeigu turit įrodymų, būkit vyrai, pateikit, neturit - "nuimkit gazus". Ir prie ko čia Gustaičio namas? Nors labai įdomu kas jį projektavo ir kuo jis išskirtinis.
[ taisyta Lie 13 : 16:27 ]

Vieta: Lietuva
Drąsus generolas, valia jo plieninė,
tik armija, gaila, visa alavinė
[nuoroda]

HEAT Lie 13 : 20:14
Komentarai: 235

Prisiregistruota: Geg 08 : 21:53
O kiek Glosterių ne Gustaičio dėka atsirado Latvijos KOP ? Beje, gal darėte kainų palyginimus? Kiek kainavo latviams vienas Glosteris ir kiek lietuviams?

Latviai mokėjo 120 000 latų už vienetą.
Mes mokėjome 100 602 Lt už vienetą.
Reikia tik lito ir lato kursų 1937-tais. Pagal 1940-tųjų kursą mes mokėjome 500 svarų mažiau (4088 ir 3594)


Vieta: Vilnius

Dadis Lie 13 : 21:42
Komentarai: 127

Prisiregistruota: Lie 23 : 10:16
Keista, latviai beveik dvigubai daugiau (26 vs 14) pirko "Gladiatorių", bet ir mokėjo daugiau - o kur masto ekonomija? Beje, šiame puslapyje nurodyta, kad J120.000 - visa kontrakto kaina (gal klaida arba tas "J" turėtų reikšt dar vieną vienetą):

[nuoroda]

O iš kur HEAT pats ėmei tas kainas?

Vieta: Vilnius
I saw an advantage, and I took it. That's what heroes do! © Homer Simpson
Neperku "Samsono Tarybinių" dešrelių - nepirk ir tu!
Якщо людина не п'є, то вона або хвора, або велика падлюка. © Остап Вишня

eppanzer Lie 13 : 21:53
Komentarai: 252

Prisiregistruota: Kov 20 : 11:20
Čia ne vienetas, o svaro sterlingų žymėjimas - £. O svaras kiek pamenu buvo beprotiškai aukštai kotiruojamas tuo metu, gal kas turit galimybę pažiūrėti to meto kursus, aš kol kas negaliu.
Latviški galėjo būti brangesni nes anksčiau pirkti, daugėjant užsakymų galėjo mažėti kaina.
[ taisyta Lie 13 : 21:54 ]

Vieta: Lietuva
Drąsus generolas, valia jo plieninė,
tik armija, gaila, visa alavinė
[nuoroda]

HEAT Lie 13 : 22:27
Komentarai: 235

Prisiregistruota: Geg 08 : 21:53
O iš kur HEAT pats ėmei tas kainas?

[nuoroda]
[nuoroda]
Ko gero geriausias gladiatorių info šaltinis.

Keista, latviai beveik dvigubai daugiau (26 vs 14) pirko "Gladiatorių", bet ir mokėjo daugiau - o kur masto ekonomija?


Teko man girdėti tokią legendą apie pabaltijo derybas (išgirdau iš ruso, kuriam pabaltijys nesismulkina).
Sėda pirkimo komisija ir britai prie stalo. Britai siūlo Kinų kontrakto kainas. Komisija jas suniekina ir atmeta. Britai daro nuolaidą ant 15%. Komisijai tai atmeta. Prasideda derybos dėl šilingų. Finale britai pasiduoda už 2/3 kainos, bet be kulkosvaidžių, remkomplektų ir dar kažkokių smulkmenų. Atvežus lėktuvus pasirodo, kad britai nusuko ir vaistinėles, kurios pagal kontraktą priklausė
Dėl vaistinėlių prasidėjo antras kautynių laiškais turas.
Deja, pasakojime neaišku, latviai ten buvo ar lietuviai Bet jei pigiau mokėjom mes, kulkosvaidžiai pas mus irgi buvo ne britų kalibro .303 , o vokiško 7,92, ir dar pridėjus kad Gustaitis iš Suvalkijos, tai atsakymas kaip ir aiškus
Beja, dėkinga tema norintiems pasikasti archyvuose

Vieta: Vilnius

eppanzer Lie 13 : 22:43
Komentarai: 252

Prisiregistruota: Kov 20 : 11:20
Pas mus kulkosvaidžiai Browning, tikrai pirkti atskirai, pas latvius Vickers pagal Dadžio nuorodą.
Kas jau kasėtės archyvuose/ Kokia ten tvarka, kaip patekti ir kur ieškoti? Nerijau, paaiškinsi?

Vieta: Lietuva
Drąsus generolas, valia jo plieninė,
tik armija, gaila, visa alavinė
[nuoroda]

Aaladinas Lie 13 : 23:10
Komentarai: 64

Prisiregistruota: Geg 17 : 21:54
Tai kyla klausimas tai kokia turėjo būti tautinio lėktuvo kaina , nes ankstesni teiginiai apie 3 ar 4 kartus pigesnę kainą aiškumo neduoda.
Manau straipsnio pavadinimas daug ką pasako '' Anbo lietuviška tik fanera. - Ar tikrai?''galima suabejoti net ir tuo, kaip matom variklis pirktas, profeleris metalinis turbūt irgi ,nes straipsnyje kalba tik apie medinius ,ginkluotė be kalbų ,manau korpuso konstrukcijoj buvo naudotas aliuminis tai kaip manau irgi atvežtinė medžiaga.Elektriniai prietaisai manau bus irgi ne aviacijos vado namų darbo, tai gerai suskaičiavus viską kas naudojama konstrukcijoje tai pasirodys kad jeigu ne visos tai absoliuti dauguma medžiagų ir įrenginių yra inportuota iš užjūrio.Tai kaip matau galima ekonomija jeigu išviso įmanoma šiuo atveju buvo galima tik darbo užmokesčio saskaita bet ne daugiau.Bet manau turime atkreipti dėmesį į smulkmeną ,kad minimu laikotarpiu jau vyko APK,ir tai vertinant turbūt tiek variklių tiek viso kito ką galima pavadinti strateginia medžiaga kaina turi keisti ir tik į viršų nes kaip žinom paklausa lemia kainą.Tuo labiau kaip man rodos čia dažnai minima anglija tame APK dalyvauja nuo pat pradžios,esu girdėjęs apie anglijos jūros kelių blokavimą vokiečių laivyno.Taip kad ir transportavimas komplektuojančių dalių būtų po klausimu.Todėl manau kad sprendimas pas save organizuoti surinkimo cechą neturint pagrindinių komponentų ir žalevų buvo vėjavaikiška afera.Beje dėl fanieros ,o ar ji tikrai buvo lietuviška?
Pakartosiu ankstesnį klausimą ,okiek laiko truko pats procesas nuo eskizo iki pirmo skrydžio.




[ taisyta Lie 13 : 23:51 ]

Vieta: Varena

D.D.K. Lie 14 : 00:06
Komentarai: 79

Prisiregistruota: Grd 27 : 14:25
Pas Jus Nerijau, nuomonė, kiek supratau, neklaidinga?


Apie A.Gustaitį drįstu sakyti, kad mano nuomonė neklaidinga. Nežinau kas jums suformavo nuomonę apie generolą, kas nupiešė jo portretą tokio kokį jūs jį įsivaizduojate, bet žinau kas man suformavo . O suformavo perskaityti absoliučiai visi rašytiniai prisiminimai apie A.Gustaitį, perklausytos audiokasetės su amžininkų pasakojimais, bendravimas su istorikais.
Didžioji dauguma Gustaičio amžininkų, nors ir galėtų sakyti kitaip, atsiliepia tik gerai. Negi visi tik iš pagarbos savo vadui tyli apie kažkokius menamus Karo aviacijos viršininko nusikaltimus ar blogybes?
Netgi Rapšys kuris ypač nemėgo Gustaičio neužsimena apie savų konstrukcijų protegavimą ar kitokią nešvarią veiką.
Nematau prasmės įrodinėti šitokių nesąmonių (Anbo "stūmimo") nebuvimo, tačiau jūs "kabindami" šitokius kaltinimus turėtumėt įrodyti kažkuo remdamiesi.
Prisiknisti galima ir prie medžio gerb. MAS ir Aaladinai, tik reikia laiko ir noro. Kas yra? Trūksta argumentų ?



Sugraudinot. Ypač patiko vieta apie šnekančius darbus.
Matyt čia turimas A.Gustaičio namas Fredoje? Gal žinote, kas jį projektavo?


Be abejo, kad žinau. Jei jūs bent minimaliai būtumėt susipažinęs su A.Gustaičio gyvenimu, būtumėt bent perskaitęs prisiminimus apie generolą ir jūs žinotumėte. Namelį Fredoje suprojektavo geriausias A.Gustaičio draugas architektas Vyt.Landsbergis.
Tai lietuviai... pavydi žmogui namo kurį jis pasistatė prieš beveik 80 metų... Iš dorai uždirbtų pinigų ...


Kad visi Nerijaus paminėti lėktuvai įsigyti tik Gustaičio dėka aišku hiperbolizuota.


Be abejo eppanzer, tačiau nepaneigsite ir Gustaičio iniciatyvos.

Tai kyla klausimas tai kokia turėjo būti tautinio lėktuvo kaina , nes ankstesni teiginiai apie 3 ar 4 kartus pigesnę kainą aiškumo neduoda.
Manau straipsnio pavadinimas daug ką pasako '' Anbo lietuviška tik fanera. - Ar tikrai?''galima suabejoti net ir tuo, kaip matom variklis pirktas, profeleris metalinis turbūt irgi ,nes straipsnyje kalba tik apie medinius ,ginkluotė be kalbų ,manau korpuso konstrukcijoj buvo naudotas aliuminis tai kaip manau irgi atvežtinė medžiaga.Elektriniai prietaisai manau bus irgi ne aviacijos vado namų darbo, tai gerai suskaičiavus viską kas naudojama konstrukcijoje tai pasirodys kad jeigu ne visos tai absoliuti dauguma medžiagų ir įrenginių yra inportuota iš užjūrio.Tai kaip matau galima ekonomija jeigu išviso įmanoma šiuo atveju buvo galima tik darbo užmokesčio saskaita bet ne daugiau.Bet manau turime atkreipti dėmesį į smulkmeną ,kad minimu laikotarpiu jau vyko APK,ir tai vertinant turbūt tiek variklių tiek viso kito ką galima pavadinti strateginia medžiaga kaina turi keisti ir tik į viršų nes kaip žinom paklausa lemia kainą.Tuo labiau kaip man rodos čia dažnai minima anglija tame APK dalyvauja nuo pat pradžios,esu girdėjęs apie anglijos jūros kelių blokavimą vokiečių laivyno.Taip kad ir transportavimas komplektuojančių dalių būtų po klausimu.Todėl manau kad sprendimas pas save organizuoti surinkimo cechą neturint pagrindinių komponentų ir žalevų buvo vėjavaikiška afera.Beje dėl fanieros ,o ar ji tikrai buvo lietuviška?
Pakartosiu ankstesnį klausimą ,okiek laiko truko pats procesas nuo eskizo iki pirmo skrydžio.


Apytikslė serijinio Anbo VIII kaina turėjo būti apie 170 tūkst. litų.
Nuo eskizo iki pirmojo skrydžio praėjo apie 15 mėn.
Į kitas jūsų Aaladinai sapaliones paskutiniame komentare tikrai neatsakinėsiu. Nesileisiu iki tokio lygio... kad diskutuoti apie vėjavaikiškas Gustaičio aferas.
Paskutiniu savo komentaru parodėte absoliutų situacijos, straipsnio esmės nesuvokimą ir išlindo yyyylgos plūgo rankenos iš kišenių... Galvą aukščiau mielas kolega ...

Visi Glosterių ir kitų užsienio konstrukcijų įsigijimo ir kainų klausimai tiesiogiai nesusijusiję su šiuo straipsniu, tad būkite malonūs grįžkite prie straipsnio aptarimo, o su kitkuo keliaukite į forumą.

Dadi, turi žinoti konkrečiai ko ieškai, eiti į archyvus ir šnekėti (paslaugos mokamos).
[ taisyta Lie 14 : 00:52 ]

Vieta: ...

Aaladinas Lie 14 : 08:24
Komentarai: 64

Prisiregistruota: Geg 17 : 21:54
patikslinsiu kad sakydamas tuo laikotarpiu turiu mintyje citata.

Galų gale 1939 m. rugsėjo5 d. ANBO VIII pakilo pirmajam skrydžiui. Atlikus labai daug įvairiausių bandymų tų pačių metų lapkričio 22 dieną komisija priėmė sprendimą, kad lėktuvas tinkamas Karo aviacijai, kaip lengvasis bombonešis ir atakos lėktuvas.

kadangi projektavimas buvo pradėtas prieš penkiolika mėnesių tai buvo viena,o išaušus 1939 09 01 dienai realybė pasikeitė negryžtamai .O kas dėl bandomojo skrydžio tai žinoma gražu ir pagirtina, bet lapkričio 22 d.sprendimas tai jau realybės nesuvokimas.
Tai galėčiau pailiustruoti A.Smetonos kalėdiniu -naujametiniu sveikinimu kariuominiai 1940 metų žurnale KARYS Nr.1. trumpai tariant tikimės ,kad viskas praeis pro šalį .Apie jokia krašto ginybą nei žodžio .O tai manau eiliniam piliečiam nelengviau.
[ taisyta Lie 14 : 08:25 ]

Vieta: Varena

G. Miknevičius Lie 14 : 10:07
Komentarai: 394

Prisiregistruota: Bir 03 : 22:36
lapkričio 22 d.sprendimas tai jau realybės nesuvokimas.


O kokį turėjo priimti sprendimą?

Vieta: Vilnius

MAS Lie 14 : 10:37
Komentarai: 102

Prisiregistruota: Spa 06 : 15:26
Nerijau,
kadangi Tamsta vartoji žodį sapalionės, leisiu sau taip kiek daugiau.
Vadinsiu tai "zuikio ašaromis" tavo tekste. Tinka?
Taigi pradedam:
Nuo tos datos ir prasidėjo garbingas, kūrybingas, kupinas atradimų ir netekčių, pripažintas visoje Europoje, bet tik du dešimtmečius trukęs Lietuvos Karo Aviacijos gyvenimas.

Na štai. Išskyriau spalvomis žodžius iš Tamstos dainos.
Garbingas. Pavardinkit trumpai, ką čia turite omenyje? Jei nesuprantat klausimo - išvardinkite įvykius, kurie atspindi tą garbę?
Kūrybingas. Išvardinkite kūrybinius apsireiškimus. Propelerio istorija netiks.
Kupinas atradimų. Išvardinkite atradimus , kuriais buvo kupinas tas aviacijos gyvenimas. Domina tikri atradimai - patentų numeriai nebūtini, bet pageidaujami.
pripažintas visoje Europoje. O čia prašyčiau plačiau. Kas pripažino? Pasaulinių aviacijos parodų diplomai rekomenduojami.

Kaip matote - viskas apie Jūsų straipsnį. Labai nesiplėskite. Kiek suprantu - esate tikras savo srities žinovas. Sulaikykite literatūrines seiles ir pirmyn.

HEAT - daug kur rašoma, jog latviai už visus 26 sumokėjo bendrą kainą 120 000 svarų sterlingais. 4615,- už vieną.
O tą istoriją apie vaistinėles būtų galima patikslinti - reikėtų patikrinti sandorių datas. Panašu kad pasakojimas sutvertas apie lietuvių derybinius sugebėjimus

Vieta: Vilnius

D.D.K. Lie 14 : 18:28
Komentarai: 79

Prisiregistruota: Grd 27 : 14:25
Kolega MAS, kiek suprantu kažkiek skaityti mokate, tad bent perskaitykit straipsniuką.
Suprantate kiekvienam pagal užklausimą neprivalau aiškinti jam nesuprantamo žodžio. Juolab, kad labai dideliai daugumai yra aišku tai kas jums neaišku. Pasakysiu trumpai "neišsikalinėk", jei tai būtų ne raštu pasakyčiau truputį riebesnį to žodžio sinonimą. Atsakinėti galiu žmogui kuris domisi, o ne kuris "išsikalinėja".

Niekas jums neliepia gerbti savo istorijos, neliepia ja ir didžiuotis, taip pat neliepia žavėtis išskirtiniu A.Gustaičio talentu, neliepia jums matyti tai ko jūs nematote.
Kiekvienas turime savo pasaulėžiūrą, savo nuomonę, savo supratimą apie tą laikmetį. Džiaugiuosi, kad sugebu matyti anų laikų akimis ir galiu džiaugtis mūsų netolimų protėvių pasiekimais taip kaip džiaugėsi jie. Taip pat džiaugiuosi, kad tomis akimis sugeba matyti daugelis, ir dar džiaugiuosi, kad tokių trumparegių (ne iš medic. pusės) kaip jūs yra labai labai mažai.
Apie Aaladiną net nešneku, kolegai netik, kad iki straipsnio toli, bent dar ir komentuoti per anksti. Patarčiau pradėti nuo elementarios rašybos pasikartojimo.
O dabar eikit. Eikit ieškokit kompromituojančios Gustaitį medžiagos, kai rasit grįžkit su griausmu - ir perrašysim Lietuvos aviacijos istoriją.

P.S. Šiandien dviguba graži sukaktis - 1925 liepos 14 pirmąjam skrydžiui pakilo pirmasis Anbo, o 1933 liepos 14 d. pakilo pirmasis Anbo IV. Labai puiki proga eilinį sykį pasidergti iš savo istorijos. Juk čia jau tai tampa įprasta. Pirmyn šaunuoliai!


[ taisyta Lie 14 : 19:06 ]

Vieta: ...

Panzermeyer Lie 14 : 22:26
Komentarai: 330

Manau straipsnio pavadinimas daug ką pasako '' Anbo lietuviška tik fanera. - Ar tikrai?''galima suabejoti net ir tuo, kaip matom variklis pirktas, profeleris metalinis turbūt irgi ,nes straipsnyje kalba tik apie medinius ,ginkluotė be kalbų ,manau korpuso konstrukcijoj buvo naudotas aliuminis tai kaip manau irgi atvežtinė medžiaga. Elektriniai prietaisai manau bus irgi ne aviacijos vado namų darbo, tai gerai suskaičiavus viską kas naudojama konstrukcijoje tai pasirodys kad jeigu ne visos tai absoliuti dauguma medžiagų ir įrenginių yra inportuota iš užjūrio.


O didelė dalis "Tigrų" - turbūt "švediški", nes rūda importinė. Teisingai? Ir bendrai su metalais Reiche ne stebuklai buvo. Bet niekam nekyla mintis aiškinti, kad produkcija - nevokiška.

Tai kaip matau galima ekonomija jeigu išviso įmanoma šiuo atveju buvo galima tik darbo užmokesčio saskaita bet ne daugiau.


Ekonomiste mūsų genialusis. Pramoninės nuosavybės terminas tamstai ką nors sako ? O pelnas kaip ekonominė kategorija? O jei ką nors sako - tai ar savo valstybinių dirbtuvių ir savų kontrukcijų naudojimas šiose pozicijose taupyti tikrai neleido ?

Bet manau turime atkreipti dėmesį į smulkmeną ,kad minimu laikotarpiu jau vyko APK,ir tai vertinant turbūt tiek variklių tiek viso kito ką galima pavadinti strateginia medžiaga kaina turi keisti ir tik į viršų nes kaip žinom paklausa lemia kainą.


Taigi. Amerikonai strategines medžiagas ir net gatavą produkciją pumpavo pasiutusiais kiekiais, kam tik manė esant reikalinga, ir piniginio apmokėjimo paprastai nereikalavo. Gal nepradėsime taikyti klasikinio laisvos rinkos modelio karo situacijai? Anaiptol ne tik paklausa/pasiūla apsprendžia kainą. Ekonomikos teorijos pradmenų nedėstysiu - tema skirta ne tam.

Tuo labiau kaip man rodos čia dažnai minima anglija tame APK dalyvauja nuo pat pradžios,esu girdėjęs apie anglijos jūros kelių blokavimą vokiečių laivyno. Taip kad ir transportavimas komplektuojančių dalių būtų po klausimu.


O apie neutralitetą ir neutralių šalių statusą gal irgi ką nors girdėjai, ar visai neteko?

Todėl manau kad sprendimas pas save organizuoti surinkimo cechą neturint pagrindinių komponentų ir žalevų buvo vėjavaikiška afera.


Taip - kaip ir vokiečių idiotizmas ir vėjavaikiškas išmislas motorizuoti vermachtą ir kurti oro pajėgas neturint savos naftos. Sekant paties logika, Krygsmarinę irgi reikėjo aprūpinti garo mašinomis, o ne vidaus degimo varikliais - anglies vokiečiai berods turėjo savo. Apie japonus nešnekėsime. Grįžtant prie Lietuvos - kariuomenę reikėjo ginkluoti lankais, ietimis akmeniniais antgaliais ir medinėmis kuokomis - kad nepriklausytume nuo importo. O laivą "Prezidentas Antanas Smetona" - skubos tvarka konvertuoti į irklinį. Nes iš kur pas mus žaliavos šautuvams, šoviniams, nafta degalams karo technikai, ir pan. Bėda su tais ne savu laiku gimusiais genijais...

Jei rimtai - atrodo, kad faktų ir argumentų badas ir noras bet kokia kaina pagrįsti savo ištarmes verčia patį rašyti bet ką.

Beje dėl fanieros ,o ar ji tikrai buvo lietuviška?


O jei ne - ką tai keičia ? Esmė - kur ir kieno lėktuvas sukurtas ir pagamintas. Straipsnio pagrindinė mintis juk tame. O tamsta, kadangi ginčyti lėktuvų konstrukcijų autentiškumą aiškiai trūksta žinių, rašinėji apie tariamus Gustaičio sprendimų "neskaidrumus", namus Fredoje, kolūkio šiūpelius ir dar bala žino ką.

P.S. Dėl Aaladino pranešimo apie "pasiuntimą", kurį ištryniau, - siūlau dar kartą pasiskaityti svetainės taisyklių 5 skyrių.
[ taisyta Lie 14 : 22:32 ]


Vieta: Vilnius
C'était l'oncle Martin, c'était l'oncle Gaston,
L'un aimait les Tommi's, l'autre aimait les Teutons.
Chacun, pour ses amis, tous les deux ils sont morts.
Moi, qui n'aimais personne, eh bien! je vis encore.

Georges Brassens, Les deux oncles

HEAT Lie 14 : 22:42
Komentarai: 235

Prisiregistruota: Geg 08 : 21:53
kadangi projektavimas buvo pradėtas prieš penkiolika mėnesių tai buvo viena,o išaušus 1939 09 01 dienai realybė pasikeitė negryžtamai .O kas dėl bandomojo skrydžio tai žinoma gražu ir pagirtina, bet lapkričio 22 d.sprendimas tai jau realybės nesuvokimas.


Buvo užsakymas, buvo atlikti darbai. Techninė komisija atlieka bandymus ir nustato, ar lėktuvas atitinka projektinius reikalavimus. VISKAS. Bandymų komisija nesidomi iš kur bus detalės, kieno fanera ir t.t.

Vieta: Vilnius

Aaladinas Lie 15 : 07:50
Komentarai: 64

Prisiregistruota: Geg 17 : 21:54
Noriu HEAT komentarą papildyti autoriaus citata:

Nebuvo jokio įsakymo A.Gustaičiui sukurti tokį ar tokį lėktuvą. To darbo jis ėmėsi entuziastingai sukdamasis iš padėties

Vieta: Varena

HEAT Lie 15 : 09:06
Komentarai: 235

Prisiregistruota: Geg 08 : 21:53
Noriu HEAT komentarą papildyti autoriaus citata:
Nebuvo jokio įsakymo A.Gustaičiui sukurti tokį ar tokį lėktuvą. To darbo jis ėmėsi entuziastingai sukdamasis iš padėties

Aladinai, nors tu jau didelis berniukas, už mane vyresnis, bet teks aiškinti jaunesniojio mokyklinio amžiaus tiesas.
Nerijus teigia, kad Gustaičiui, kaip kariškiui, niekas NEĮSAKĖ sukurti lėktuvo. Kas ir taip suprantama.
Lėktuvą sukurti jam UŽSAKĖ. Tai rodo autoriaus minimi kaštai ir terminai.
Dar kokių pretenzijų ?


Vieta: Vilnius

Aaladinas Lie 15 : 09:47
Komentarai: 64

Prisiregistruota: Geg 17 : 21:54
Manau citata reikalauja replikos:

O apie neutralitetą ir neutralių šalių statusą gal irgi ką nors girdėjai, ar visai neteko?

Jeigu aš klystu patikslinkite.

Darom prielaidą kad pagrindiniai kroviniai turėjo keliauti jūra turiu mintyje iš UK ,todėl perkame pavyzdžiui 60 ar 20 aviacinių motorų krauname į prekinį laivą ir tiesiai plukdome į pagrindinį mūsų jūrų uostą .(Čia klausiu žinoma į kurį?)Kaip manau Klaipėda jau ne mūsų.Taigi parašome ant laivo šono didelėm didelėm raidėm ''KROVINYS NEUTRALIAI VALSTYBIAI'' kad matytusi ir naktį nes ne visi jūrų vilkai tamsoje gali gerai įžiūrėti .Galima žinoma ir papraščiau jeigu turime transportinę aviaciją kuri aplenktų kariaujančias šalis.Taigi pamato uboto vadas kad krovinys ne anglų ir jo neliečia ,o gal net ir palydi iki paskirties taško pavyzdžiui iki Memelio, o čia belieka tik muitinės formalumai ir prašom (čia gal diedas galėtų papildyti kaip ten jo'' kolegos'' APK metu tvarkėsi su kariniais kroviniais skirtais neutralioms valstybėms.) Nes mūsų santykiai su vokietija iki APK buvo įpatingai ''šilti'' ,nes kaip pamenu fiureris tik paprašė Klaipėtos ,o mes jam prašom ''negi gaila geram žmogui špyga taukuota'' cituoju klasikus.Taigi vokietija įvertindama gerus kaimyninius santykius mus gerai supranta,kad neutrali valstybė turi pasirūpinti savo oro erdve.Ir per akimirką mes iš jūrinės valstybės tampame debesų valdovais.
Nes kaip žinome iš kitų pavyzdžių tokioms šalims kaip tometo reihas ir panašioms tai Pvz. nepuolimo sutartis ar neutralitetas tai daugiau negu savaime suprantama tai tiesiog šventas reikalas.;)

Vieta: Varena

MAS Lie 15 : 10:56
Komentarai: 102

Prisiregistruota: Spa 06 : 15:26
Bendrauju su Nerijumi:
Suprantate kiekvienam pagal užklausimą neprivalau aiškinti jam nesuprantamo žodžio.

Iš kur ši arogancija?
Juolab, kad labai dideliai daugumai yra aišku tai kas jums neaišku.

O su mažumomis ką darysit?
Pasakysiu trumpai "neišsikalinėk", jei tai būtų ne raštu pasakyčiau truputį riebesnį to žodžio sinonimą. Atsakinėti galiu žmogui kuris domisi, o ne kuris "išsikalinėja".

Tai čia Tamstos atsakymas? Ar man reikia parodyti susidomėjimą ?
Niekas jums neliepia gerbti savo istorijos, neliepia ja ir didžiuotis, taip pat neliepia žavėtis išskirtiniu A.Gustaičio talentu, neliepia jums matyti tai ko jūs nematote.

Kuriuo talentu? Lietuvos sakalų sakalo? Ir kuo pasireiškė tas išskirtinis ano talentas?
Džiaugiuosi, kad sugebu matyti anų laikų akimis ir galiu džiaugtis mūsų netolimų protėvių pasiekimais taip kaip džiaugėsi jie.

Kieno pasiekimais? Gustaičio? Kurioje veikloje? LKOP likvidavimo procese?
O dabar eikit. Eikit ieškokit kompromituojančios Gustaitį medžiagos, kai rasit grįžkit su griausmu - ir perrašysim Lietuvos aviacijos istoriją.

O kam ją perrašinėt? Kam perrašinėt Lietuvos karinių jūrų pajėgų istoriją? Perrašinėti jų nereikia. Reikia tik nusivalyti seiles ir apsidairyti aplink.
Štai latvio H.Cukurso "Trys žvaigždės". 1935 metai. Rekomenduoju peržiūrėti kitus to meto Europoje kurtus modelius.

Štai estų PN-3:

Lenkų gi lėktuvėlius atidėsime vėlesniam nagrinėjimui. Ten dar įdomiau.

Vieta: Vilnius

Panzermeyer Lie 15 : 11:04
Komentarai: 330

Aaladinai, o tu tikras, kad 1939 metais U-Bootai turėjo nurodymą skandinti viską, kas plaukioja ne po vokiečių ar jų sąjungininkų vėliava? Kiek danų, švedų ar norvegų laivų jie priskandino iki 1940 m? Ir jei tau atrodo, kad jūra gabenamus krovinius Lietuva gali gauti tik per tuo metu Vokietijos užimtą Klaipėdos uostą - bent į žemėlapį pasižiūrėk.... Latvija su niekuo nekariavo, Estija - irgi. Kas trukdo krovinį iškrauti Rygoje ir parsigabent sausuma, pvz. geležinkeliu. ? Galų gale - ar britai vieninteliai, iš kurių galima nusipirkti lėktuvų variklių? Būtų britai nepardavę - būtų galima variklių užsakyti iš amerikiečių. Jei reikia - padaryti reikalingus konstrukcinius pakeitimus, kad galėtų naudoti kitą variklį. Kur ta "misija neįmanoma" ?


Vieta: Vilnius
C'était l'oncle Martin, c'était l'oncle Gaston,
L'un aimait les Tommi's, l'autre aimait les Teutons.
Chacun, pour ses amis, tous les deux ils sont morts.
Moi, qui n'aimais personne, eh bien! je vis encore.

Georges Brassens, Les deux oncles

Dadis Lie 15 : 11:45
Komentarai: 127

Prisiregistruota: Lie 23 : 10:16
MAS, lenkų gal nelieskime (didesnė šalis - didesnės galimybės), o vat Cukurso ir Irbičio lėktuvus panagrinėt ir palygint su Gustaičio konstrukcijomis būtų visai įdomu.
Nerijus teisus vienu klausimu - jis gal perdaug egzaltuotai vertina tarpukario Lietuvos aviaciją, jos pasiekimus ir Gustaičio darbus, bet ponai Aaladinas (čia beje ne tas pats, kur kažkada visus savo pranešimus ištrynė, o dabar vėl iš naujo prisijungė truputį niką pakeitęs?) ir MAS mėgsta kabinėtis iš savo pusės nepateikdami rimtesnių faktų, o tik pasvarstymus iš serijos "kas galėtų paneigt?", "logiškai mąstant", "darom prielaidą", lygindami Gustaitį su kolūkio kalviu ir pan.
Ypač tai taikau ponui MAS - matosi žmogus žinių net pertvinkęs, bet vietoj to, kad jomis pasidalint su kitais forumo dalyviais, padiskutuot argumentuotai, labiau mėgsta kabinėtis prie niekų ir varyti visokias demagogijas kaip antai apie neteisingą žodžio "karas" vartojimą kai kuriuose pavadinimuose.
Aaladinui - Suomija jau vykstant APK Žiemos karo metu gavo nemažai karinės pagalbos iš daugelio šalių, tame tarpe lėktuvų iš tos pačios Anglijos - U-boot'ai nesutrukdė. Nesakau, kad karo metu tiekimo sąlygos nepasunkėja, bet pati tiekimo galimybė išlieka.
[ taisyta Lie 15 : 11:55 ]

Vieta: Vilnius
I saw an advantage, and I took it. That's what heroes do! © Homer Simpson
Neperku "Samsono Tarybinių" dešrelių - nepirk ir tu!
Якщо людина не п'є, то вона або хвора, або велика падлюка. © Остап Вишня

Kaukas Lie 15 : 12:09
Komentarai: 328

Prisiregistruota: Vas 04 : 15:47
MAS pozicija aiški ir gan suprantama, ja apibendrinti galima taip - "nereikia dainuoti odžių Lietuvai ir jos sakalams, jeigu kitų valstybių sakalai nudirbo nemažiau". Tik matai, MAS, tai - straipsnis, ir paliekame autoriui spręsti, kada seilėtis, kada ne. Pagal tamstos logiką visa pasaulio poezija - seilių bliūdas ir nieko daugiau. Aš irgi esu labiau sausų faktų ir blaivaus vertinimo šalininkas, na bet šį straipsnį parašiau ne aš, ne aš ir muziką užsakinėju. Žiūriu į jį kaip į informacijos šaltinį, kurių šioje temoje dabar labai ir labai trūksta. Todėl galime tik padėkoti Nerijui už darbą.
Kas liečia Aaladino poziciją, dar aiškiau - jokios pozicijos, priekabų paieška. Paaiškins Panzermeyer reikalus su neutralitetu ir muitinėmis, kibs į kelnes Nerijui dėl fanieros tiekimo, gal net ta nebuvo lietuviška, klaidina čia skaitytojus savo "rašliavos" pavadinimu. Nuspirs Nerijus nuo klešnės, draskys HEAT džinsus, kaip ten dėl to įsakymo, gal vis dėlto buvo.... Nieko naujo.
MAS pritarimo sulaukus dar labiau sparnai pakilo. Matai, šaudant karteče vis kur nors pataikysi, iš prieštaravimų pundų, vienas kitas yra netgi tiesa ar panašus į tiesą, ir susilaukia panašių nuomonių.

Vieta: Kaunas
"Ilgi ginčai rodo, kad tai, dėl ko žmonės ginčijasi, neaišku jiems patiems."

Volteras

Aaladinas Lie 15 : 12:24
Komentarai: 64

Prisiregistruota: Geg 17 : 21:54
Dėl Suomijos tai turbūt nieko strategams nesako ,bet man ligi šiol atrodė ,kad Suomija su Vokietija buvo truputį sajungininkės.

Kitas klausimas esu minimas kaip besikabinėjantis -beraštis ,tai galiu patikinti ,kad aš tam visiškai pritariu jeigu kolegoma taip atrodo,bet pasikartosiu kad visuose komentaruose esu klausiantysis toks pavadinčiau nežiniukas .Tais atvejei kai straipsnyje yra man nesuprantami teiginiai aš prašau detalesnio paaiškinimo ,o kai kurie kolegos tai priima kaip asmeninį iššūki ar kabinėjimasi ar dar kaip nors .Kada pagerbiate mano komentarus dėmesiu tai atkreipkit dėmesį į jų formą aš rašau :noriu paklausti....,kaip tai suprasti....,tai ir sako kad visiems viskas aišku ,o tik man ne niedo daugiau,o kaip matau po tokių paklausimų aiškumo nedaugėja,o autorius ištinka isterija (kartais) jeigu tau neaišku varyk į archyvą ar panašiai arba bukiem neprivalau aiškinti.O dėl raštingumo tai sutinku kaip yra taip yra.bet čia nekalbos svetainė.
Atsakau kolegai panzermejeriui kuris manes kolega turbūt nelaiko .
Taigi abudu esame gidėję apie tai kad Anglija 1939.09.03 dieną reichui pakelbė karą,tai fiureriui turbūt truputį galėjo nepatikti,ir manau kad atsakas galėjo būti toks ''mačit''viską kas plaukia su anglų vliava ir galbut daugiau.Bet čia aštik taip manau nes pasak paties tai karas yra karas čia suprantama didvyriškumas,pasiaukojimas patrijotizmas suprantama viskas kas gražiausia,o ubotų įgulos Denico vilkų pavadinimą gavo turbūt dėl romantikos kuri jus supo ,vėliau vilkų gaujos apibūdinimas pagal tamstą tai irgi ne už nuopelnus tiesio jų kažkas nemėgo kai gryžę iš sakykim reiso bare netikintims snukius daužė,taip sakant kolektyviai todėl ir vilkų gauja,ar ne ar buvo dar kas nors? Nepasididžiuokite vyresnysis kolega įneškite daugiau aiškumo norintiems žinoti.
kolegai DADIS matote tamsta jeigu vokietijos pajėgų suomijoje ir nebuvo tai nereiškia ,kad Suomių laivus skandina ar lėktuvus numušineja,bet teko girdėti,kad vokiečių kariniai specelistai suomių pusėje veikė žinoma nepriešakinėse pozicijose,o tai man atrodo sajunginė pagalba gal pradžioje ir neoficeli taip sakant be popierinio patvirtinimo.
[ taisyta Lie 15 : 12:45 ]

Vieta: Varena

Dadis Lie 15 : 12:31
Komentarai: 127

Prisiregistruota: Lie 23 : 10:16
Suomija su Vokietija sąjungininkėmis patapo jau po Žiemos karo, nežiniuk tu mūsų. Žiemos karo metu Suomija priklausė TSRS įtakos sferai, ir vokiečiai susidomėję stebėjo, kaip ten TSRS savo įtaką iš popierinės bando versti realia.

Vieta: Vilnius
I saw an advantage, and I took it. That's what heroes do! © Homer Simpson
Neperku "Samsono Tarybinių" dešrelių - nepirk ir tu!
Якщо людина не п'є, то вона або хвора, або велика падлюка. © Остап Вишня

Kaukas Lie 15 : 12:45
Komentarai: 328

Prisiregistruota: Vas 04 : 15:47
Aaladinas:
pasikartosiu kad visuose komentaruose esu klausiantysis toks pavadinčiau nežiniukas .Tais atvejei kai straipsnyje yra man nesuprantami teiginiai aš prašau detalesnio paaiškinimo ,o kai kurie kolegos tai priima kaip asmeninį iššūki ar kabinėjimasi ar dar kaip nors .Kada pagerbiate mano komentarus dėmesiu tai atkreipkit dėmesį į jų formą aš rašau :noriu paklausti....,kaip tai suprasti....


Viskas aišku, medicina bejėgė. Tipiškas trolio sindromas, gavus per kepurę faktais ir duomenimis, suglausti ausis, apsimesti mandagiu, geru berniuku ir tupint kampe laukti sekančių praeivių, kad kibti į kalaškę.
Aaladinai, "nežiniuk" tu mūsų nekaltasis, angelo akimis, tau nukopint ir pakartot tavo rašinėlį apie kolūkio tarybas, ar pats susirasi? Klausimo tame komentare net nebuvo, ir kam tie klausimai, jeigu klešnės ir taip plyšta, reikia tik paurgzti ir pakratyti gerai. Esmė ne klausimuose, esmė - sukelti erzelį, padaryt audrą stiklinėje ir po to stebint iš šono džiaugtis. Na ką gi, vieni gaisrą sukėlę krūmuose masturbuojasi, kiti va čia kažką veikia. Viskam savo valia.
Aš tavo vietoje atsiprašyčiau Nerijaus už tą savo rašinėlį, nes daugiau nedviprasmiško straipsnio vertinimo nesugalvosi. Tegul čia ne kurie kolegos įrodinėja, kad čia ne junkersų mokykla ar kilmingų mergaičių institutas, etika galioja netgi čia.

Vieta: Kaunas
"Ilgi ginčai rodo, kad tai, dėl ko žmonės ginčijasi, neaišku jiems patiems."

Volteras

MAS Lie 15 : 14:47
Komentarai: 102

Prisiregistruota: Spa 06 : 15:26
Neišmušinėkite , mieli kolegos, Aaladino iš pusiausvyros Ištrins anas vėl visus savo komentarus - mūsų rašliava išrodys ne kaip.
Dadis rašė:
MAS, lenkų gal nelieskime (didesnė šalis - didesnės galimybės), o vat Cukurso ir Irbičio lėktuvus panagrinėt ir palygint su Gustaičio konstrukcijomis būtų visai įdomu.

Matau Tamstai įdomu tapo. Panagrinėti tikrai vertėtų
Ypač tai taikau ponui MAS - matosi žmogus žinių net pertvinkęs, bet vietoj to, kad jomis pasidalint su kitais forumo dalyviais, padiskutuot argumentuotai, labiau mėgsta kabinėtis prie niekų ir varyti visokias demagogijas kaip antai apie neteisingą žodžio "karas" vartojimą kai kuriuose pavadinimuose.

Ne ponas aš. Kabinėtis aš nemėgstu - tiesiog mėgstu pradėti taip tartum iš tolo. Jei atsakovas elgiasi geranoriškai ir bendradarbiauja - įvyksta abipusiai naudingas informacijų susiliejimo procesas. Dažnai atsakovas pasipučia bei stoja į pozicijas pavadinimu : "Čia mano straipsnis. Jis vientisas ir neliečiamas". Tuomet priklauso nuo laiko sąnaudų. Jei laiko yra - galima klausimą išnagrinėti ypatingai neskubant. Galima ir skubos tvarka - bet kolegos Panzermeyerio vengiu

Dabar apie bites. Labai mėgstu lietuvišką medų. Man jis - skaniausias. Bet ar rašyčiau straipsnį, kad mūsų medus yra unikalus, bitės mūsų eikliausios, o mūsų avilių konstrukcija unikaliausia, o viena mūsų bitė tiesiog unikaliai talentinga ?
Atsakymas : jei rašyčiau - bent jau apžvelgčiau kaimynų avilius ir bites.
Kitaip tas straipsnis pretenduos į mokyklos sienlaikraštį.
Užtenka pasidomėti vien sovietų požiūriu į dviejų brolių sakalus. Vienam pavedama gėdinga užduotis išardyti ką jis ir buvę iki jo sukūrė, kurios anas imasi (sic!), kitas gi gauna visas įmanomas sovietines privilegijas bei viliojamas į Jakovlevo konstruktorių biurą , tačiau anas arogantiškai nepriiminėja pasiūlymo.
Vien jau šis , vadinkim jį "sovietiniu", įvertinimas bet kuriam konstruktyviai mąstančiam žmogui turėtų sukelti šiokių tokių šalutinių minčių.
Kaukas rašė:
Tik matai, MAS, tai - straipsnis, ir paliekame autoriui spręsti, kada seilėtis, kada ne. Pagal tamstos logiką visa pasaulio poezija - seilių bliūdas ir nieko daugiau.

Pabandžiau atsakyti aukščiau.Mėgstu poeziją - ypač kuomet ji gera




Vieta: Vilnius

Dadis Lie 15 : 15:07
Komentarai: 127

Prisiregistruota: Lie 23 : 10:16
Ponas MAS (ir kodėl nemėgstate tokio mandagaus kreipinio? ), labai nepulsiu ginčytis, bet berods Gustaitis irgi buvo gavęs iš sovietų pasiūlymą dirbti kažkuriame iš jų aviacinių KB, kurio jis nepriėmė. Kur skaičiau ar girdėjau - nepamenu, tegu Nerijus čia apšviečia tautą.
Matau Tamstai įdomu tapo. Panagrinėti tikrai vertėtų
Seniai jau įdomu - ne iš jūsų, gerbiamas ponas MAS, apie latvių darbus aviacijos srityje sužinojau. Vat kad ir Irbičio I-16 - jei dar galingesnį variklį jam būtų įdėję, tai pasaka būtų, o ne lėktuvėlis.
Aaladinui - na tai prašom faktus į studiją, kolega, kaip vokiečiai Žiemos karo metu (būtent tuo laikotarpiu, po jo, praėjus kuriam laikui, iš tikro prasidėjo Suomijos ir Vokietijos kontaktai karinėje srityje) suomiams padėjo, kokie ten vokiečių kariniai specialistai suomius konsultavo, ir pan. Klysti žmogiška, ir aš prieš jus nukelsiu kepurę ir pripažinsiu savo klaidą, jei jus savo teiginį argumentuosit.
[ taisyta Lie 15 : 15:19 ]

Vieta: Vilnius
I saw an advantage, and I took it. That's what heroes do! © Homer Simpson
Neperku "Samsono Tarybinių" dešrelių - nepirk ir tu!
Якщо людина не п'є, то вона або хвора, або велика падлюка. © Остап Вишня

Kaukas Lie 15 : 15:15
Komentarai: 328

Prisiregistruota: Vas 04 : 15:47
Neišmušinėkite , mieli kolegos, Aaladino iš pusiausvyros Ištrins anas vėl visus savo komentarus - mūsų rašliava išrodys ne kaip.

Manau, kad neištrins. Bent jau kol kas redagavimo mygtukas keliauja kur tik nori, bet ne po savo komentaru.

Vieta: Kaunas
"Ilgi ginčai rodo, kad tai, dėl ko žmonės ginčijasi, neaišku jiems patiems."

Volteras

eppanzer Lie 15 : 16:04
Komentarai: 252

Prisiregistruota: Kov 20 : 11:20
O kodėl variklius iš DB turi gabenti DB laivas arba laivas su DB vėliava? Būtų reikėję, būtų ir atgabenę. Labai šaunu, kada visa aviacija su vienodais (kas deja praktiškai neįmanoma) arba tos pačios firmos analogiškos konstrukcijos varikliais. Būčiau dėkingas jeigu kas turi laiko ir supratimo ir gali apšviesti kiek skiriasi ar panašūs yra Bristol Mercury ir Pegasus varikliai. Aš "iš anksto" nusiteikęs patikėti, kad jie labai panašūs ir tai palengvina aptarnavimą ir remontą. Jeigu klystu, ką gi, tiesa brangesnė už gerus norus. Na ir pagaliau valio - pasistūmėjau į priekį su mūsų turėtais aviacijos kulkosvaidžiais.

Vieta: Lietuva
Drąsus generolas, valia jo plieninė,
tik armija, gaila, visa alavinė
[nuoroda]

D.D.K. Lie 15 : 21:44
Komentarai: 79

Prisiregistruota: Grd 27 : 14:25
bet berods Gustaitis irgi buvo gavęs iš sovietų pasiūlymą dirbti kažkuriame iš jų aviacinių KB, kurio jis nepriėmė. Kur skaičiau ar girdėjau - nepamenu, tegu Nerijus čia apšviečia tautą.


Prieinamų ir net žinomų dokumentų galinčių tai patvirtinti nėra, tačiau apie tai užsimena L.Peseckas ir B.Gustaitienė, o jais netikėti neturiu absoliučiai jokio pagrindo:

Atvyko komisarai kalbinti važiuoti į Rusiją, kur jam bus duodama inžinieriaus vieta labai geromis sąlygomis: gera alga, butas seimai. Gavę neigiamą atsakymą dar du kartus buvo atėję. Po paskutinio atsilankymo ironiškai pasakė, kad jiems nesuprantama, kodėl jis atsisako,kai jam suteikiamos tokios sąlygos, kokių negauna geriausi inžinieriai. Tonas buvo toks, kad jis pagaliau suprato, jog dabar jį jėga išves.


siūlė dirbti lėktuvų konstruktoriaus darbą Sovietų Rusijoje. Generolas pasiūlymų nepriėmė, sakė, kad ir toliau dirbs aviacijos srityje, bet tik Lietuvoje. Pamatę, kad geruoju neįtikins, sovietai apstatė konstruktorių agentais, kurie sekė kiekvieną jo žingsnį.


O su latvių aviacija galėsim palyginti. Palyginsime Karo aviacijos biudžetus, galimybes, palyginsime serijomis gamintus lėktuvus ir t.t.
Ir lyginsime ne Anbo VIII su VEF Irbitis I -16, bet bendrai - Karo aviacijos dirbtuves su Karo aviacijos dirbtuvėmis, nuo pat 1923 metų (Dobi II). Bet tai bus ne šio straipsnio komentaruose ir nelabai greit. Laisvo laiko pertekliumi girtis negaliu (spėju kaip ir dauguma).

Eppanzer, jei turi galimybę pasižiūrėti tai to laikmečio Bristolio motorų palyginamoji lentelė yra B.Gunston Janes fighting aircraft of World War II 273 psl. Jei neturi šios knygos galėsiu tą lentelę nuskanuoti.
[ taisyta Lie 15 : 21:45 ]

Vieta: ...

D.D.K. Lie 16 : 23:37
Komentarai: 79

Prisiregistruota: Grd 27 : 14:25
Pagalvojau, pamąsčiau, forumą pavarčiau... Žiūriu kolega MAS tikrai energingas rašytojas, kritikas ir visoks kitoks -itikas. Net raštinėj dirbęs! Tai sakau gal bendrai mes paprašykim, kad tai jis parašytų straipsnį kuriame palygintų Lietuvos ir Latvijos Karo aviacijos dirbtuvių veiklą, panagrinėtų lietuvių ir latvių konstruktorių pasiekimus, jų kūrinius, serijinę gamybą, finansavimą, eksploataciją ir t.t.
Neabejoju, kad kolega MAS būtų objektyvesnis vertintojas nei aš.
Nepagalvokite, kad aš nusistatęs prieš kaimynus. Anaiptol. Labai juos gerbiu, gerbiu ir jų istoriją, šiek tiek ja domiuosi. Tiesiog, mestas replikas galima suprasti taip, kad neva nieko čia mes nepagaminom, o štai latviai su estais tai... Pastatė ir jie, ir gerų.
Nesiplėsiu. Tikiuosi kolega MAS tai labai išsamiai mums išdėstys ir papasakos. Pateiks daug faktų su mažai literatūrinių seilių.

Dėl Gustaičio dar prisiminiau smulkmenėlę, kad kvietė jį netik rusai. Dar tarnybos metu gavo kvietimus dirbti Brazilijoje, o anglai reguliariai inžinierių verbavo dirbti pas juos karo aviacijos pramonėje ir žinoma, kad ne šaltkalvio jiems reikėjo. Ši informacija irgi prisiminimų lygio, tad dokumentų nepateiksiu, galiu tik pacituoti suradęs...





Vieta: ...

Aaladinas Lie 17 : 08:14
Komentarai: 64

Prisiregistruota: Geg 17 : 21:54
Matote kolega ,diena be dėmesio ir jau liūdna.Apmąstymai prasideda,kaip čia nelikus istorijos užribyje.O dėl teiginių prisiminimų lygije,tai gerai suprantate ir pats ,kad kartais tai gali būti gryna proza ar ne, nepriimkite šito mano komentaro rimtai.


Vieta: Varena

Miškinis Lie 17 : 10:50
Komentarai: 13

Prisiregistruota: Spa 30 : 15:22
Tai kokio velnio čia iš vis rašinėti nerimtus komentarus? Jei nepatiko straipsnis tai taip ir rašykit "straipsnis per daug subjektyvus, viskas hiperbolizuota" ar pan., įvertinkit straipsnį dvejetu ir bus ramu. Dabar gi rašinėjat komentarus ne į temą bandydami perauklėti Nerijų. Nejau tikrai manot kad jums tai pavyks?

Parašykit tokio pobūdžio straipsnį patys ir išdėstykit viską taip, kaip jūsų nuomone turi būti. Skaitytojai patys galės pasirinkti kuris straipsnis jiems geresnis ir teisingesnis.

Vieta: Panevėžys

G. Miknevičius Lie 17 : 11:23
Komentarai: 394

Prisiregistruota: Bir 03 : 22:36
Aladinai mes laukiam iš tavęs straipsnio, ar tu tik sugebi be tikslo kabinėtis?
[ taisyta Lie 17 : 11:25 ]

Vieta: Vilnius

Kaukas Lie 17 : 11:34
Komentarai: 328

Prisiregistruota: Vas 04 : 15:47
Kodėl be tikslo... tikslas visuomet yra.
Trolio žinutės dažnai pasižymi sarkastišku humoru, neįprastu diskutavimo būdu, kuriuo siekiama kitus asmenis įtraukti į ilgas ir beprasmes diskusijas. Kuo didesnė bendruomenės reakcija į trolį, tuo didesnė tikimybė, kad jis vėl pasireikš savo troliška maniera, nes šiam asmeniui susidaro įspūdis, kad kai kurie jo veiksmai gali padėti jam/jai pasiekti savo tikslą – sukelti chaosą. Dėl to interneto kultūroje populiarus posakis „Nemaitinkite trolių“.

Vikipedija

Vieta: Kaunas
"Ilgi ginčai rodo, kad tai, dėl ko žmonės ginčijasi, neaišku jiems patiems."

Volteras

MAS Lie 17 : 11:40
Komentarai: 102

Prisiregistruota: Spa 06 : 15:26
Aaaladinai - antras geras komentaras per savaitę Tik nereikia piknaudžiauti ...

Nerijau - labai vertinu Tamstos pasiūlymą. Deja, turiu Jus nuliūdinti - aviacinių pasiekimų lyginimas, taip pat atskirų modelių techninių parametrų analizė užkrautų man mažiausiai 5-ų metų trukmės mokslų prievolę. Jos aš jau neatlaikyčiau
O dėl latvių su estais... Jie čia tik pradiniam palyginimui tinka - nes artimi geografiniai kaimynai. Visos ( beveik visos ) šalys konstravo savo lėktuvus. Turėjo dirbtuves. Reikėtų daryti gan plačią palyginimų analizę - tuomet išryškėtų ryškesnis vaizdas. Ir Lietuvos Aviacinių Dirbtuvių pasiekimai. Rekomenduočiau Tamstai tuo neužsiimti - esate perdėm impulsyvus, per stipriai mylite savo istoriją - širdis gali neatlaikyti
Taigi jau turbūt supratote , jog Tamstos pasiūlymo atsisakysiu. Paliksiu A.Gustaičio instituto bakalaurams ar magistrams - nebloga tema.
O šiaip laisvalaikiu rekomenduočiau palyginti ANBO VIII su lenkų PZL-23 "Karaś" ir jo modifikacijomis. Gal net atrasite ką nors naudinga asmeninei brandai
Ir štai dar kas. Tamstos tinklapyje minima gan įdomi aplinkybė. Sutikrinkit Vytauto Landsbergio gimimo ir jo krikštatėvio žūties datas. Tamstai, kaip elektroninio varianto rengėjui, vertėtų straipsnio apačioje patalpinti pastabą apie šią aplinkybę.

Vieta: Vilnius

Aaladinas Lie 17 : 14:01
Komentarai: 64

Prisiregistruota: Geg 17 : 21:54
Nenorėdamas nervinti autoriaus noriu paklausti.Esate teigęs ,kad Gustaitis gerai žinojo dirbtuvių galimybes todėl tai vertidamas ir taip toliau ėmėsi projektuoti ir jeigu suprantama bus patvirtinta gaminti minimą lėktuvą. Klausimas toks galgalite bent apytikriai paminėti kiek žmonių dirbo minimose dirbtuvėse,nes aš atsiprašau bet abejoju teiginių realumu kalbant apie 60 arba tebunie 20 vnt.gamybą .Žody abejoju norėčiau parašyti labai mažomis raidelėmis.Abejones man sukelia tamstos pateikta lentelė straipsnyje pavadinimu cituoju:''Visų lėktuvų pagamintų Karo aviacijos dirbtuvėse sąrašas:''
Paanalizuokim kartu ,pagal numerius suprantame kad tai gaminių kiekis taigi:
1920-1 vnt.
1921-5
1922-2
1923-2
1924-4
1925-4
1926-1
1927-6
1928-3
1929-8
1930-7
1931-9
1932-1
1933-4
1934-7
1935-7
1936-6
1937-11
1938-3
1939-10 plius 1 prototipas
Ir togo:100 vnt per 20 metų tai yra 5 vnt per metus toks vidurkis gaunasi ,skaičius įspūdingas,vertas pagarbos bet tai sakykim kalba apie praeitį , o dabar apie ateitį.Minima kad planas 60 vnt.tai čia veiklos kiek metų į priekį: gaunasi 12 vienu žodžiu iki pensijos. Aš vis galvojau kad lėktuvus gamina fabrikai ,pasirodo klydau užtenka ir dirbtuvių pajėgumo čia man norisi patylėti.:)

Vieta: Varena

G. Miknevičius Lie 17 : 14:18
Komentarai: 394

Prisiregistruota: Bir 03 : 22:36
Tavo žiniai, Jakovlevas pradėjo gaminti lėktuvus berods, metalinių lovų dirbtuvėse. Taigi tu eilinį kartą labai klysti. Tai gal parašyk straipsnį apie Kauno aviacijos dirbtuvių pajėgumus. O mes jį įvertinsime.

Vieta: Vilnius

HEAT Lie 17 : 15:50
Komentarai: 235

Prisiregistruota: Geg 08 : 21:53
Ir togo:100 vnt per 20 metų tai yra 5 vnt per metus toks vidurkis gaunasi ,skaičius įspūdingas,vertas pagarbos bet tai sakykim kalba apie praeitį , o dabar apie ateitį.Minima kad planas 60 vnt.tai čia veiklos kiek metų į priekį: gaunasi 12 vienu žodžiu iki pensijos.

Vis nenusibosta durniumi dirbti ?:)
Oki, alternatyviai gabiems aiškinu:
Įmonė gali gaminti produkcijos kiekį nuo 0 iki Pmax (maksimalus produkcijos kiekis). Jei ji dirba ne maksimaliu galingumu, tai pagamins produkcijos X, kur X < Pmax. Kokiu pajėgumu įmonė veikia, priklauso nuo užsakymų kiekio, žaliavų ir taip toliau. Tai yra žinant kiek produkcijos pagaminta per laiko vienetą, negalima sužinoti kiek galima pagaminti maksimaliai. Dar reikia papildomos informacijos.
Tu dabar suskaičiavai vidutinę ligonio temperatūrą ligoninėje, įskaitant morgą ir karštinės palatą, gavai 36,6 ir pareiškei, kad ligoninėje visi sveiki.

Aš vis galvojau kad lėktuvus gamina fabrikai ,pasirodo klydau užtenka ir dirbtuvių pajėgumo čia man norisi patylėti.:)

Kita syki, kai norėsis patylėti, tai tu ir pasiduok tam jausmui. O tai stanginiesi čia stanginiesi, kol išgimdai eilinę nesamonę...:)

Vieta: Vilnius

Aaladinas Lie 17 : 16:03
Komentarai: 64

Prisiregistruota: Geg 17 : 21:54
Jeigu ką tai klausiau autoriaus, bet vistiek ačiū.Geras žodis visada laiku ir vietoje yra tikrai gražu ,linkėjimai adminams.

Vieta: Varena

eppanzer Lie 17 : 16:47
Komentarai: 252

Prisiregistruota: Kov 20 : 11:20
Gali nebeatlaikyti ir mano širdis
Suprasti, kad artimiausiu metu nuo ginkluotės nuimamą PZL.23B "Karas" lyginti su ANBO-VIII neverta tikrai nereikia 5 metų mokslų
Jeigu rimtai, tai jie panašūs tiek, kiek panašūs visi iki APK sukurti atakos lėktuvai/lengvieji bombonešiai. Skyrėsi tik greičiu (priklausomai nuo sukūrimo metų ir variklio galios), kulkosvaidžių skaičiumi ir pernašamu bombų kiekiu. Lyginti reikėtų su PZL.46 "Sum". Aš (irgi be 5 metų mokslų apie aviaciją) palyginau ir padėjau lygybės ženklą. Pavadinti PZL.46 eiline PZL.23B modifikacija būtų klaidinga. Planuota pagaminti 200-300 PZL.46 Sum, paskutinis daliniuose turėjo atsirasti 1940. Jeigu ne karas, esu tikras, kad paskutinis ANBO-VIII būtų pagamintas tik 1942. Gaila, nes greičiausiai nuo 1942 būtume pradėję beviltiškai atsilikti nuo lenkų, o jie iki 1939 rugsėjo buvo priešas Nr. 1. Mano nuomone ANBO-VIII buvo puikus lėktuvas, idealiai tinkantis mūsų sąlygomis ir tiems "varganiems" mūsų karo aviacijai keliamiems uždaviniams įgyvendinti. Įsitikinęs, kad taip pigiai tokio tipo lėktuvo įpirkti negalėjome nei JAV, nei Italijoje, nei Prancūzijoje, nei DB. O pakvipus paraku nusipirkti normalesnių lėktuvų apskritai tapo beveik neįmanoma. Jokio gerenio lėktuvo mums nereikėjo. Ilgą laiką mane irgi stipriai nervavo tas Gustaičio asmenybės ir jo konstrukcijų kėlimas "į pasaulinį" lygį. Bet čia mums lietuviams itin būdinga, ar ne? Nukrypstant į šalį, jei nepavyko turėti "tėvo" prezidento, tai išsirinkom prezidentą "motiną", vis stengiamės pasivyti ar kuo nors pralenkti "pasaulį". Niekaip nenugalim savo menkavertiškumo kompleksų, vis kažką keliame į dangų, kažką menkiname, pripažinti objektyviai, be kraštutinumų kažkieno darbą ar nuopelnus negalime, kas beje akivaizdu ir forumo diskusijose. Išmanančiam žmogui sukonstruoti ir pastatyti lėktuvą nėra taip sunku ar neįmanoma kaip man, bet Gustaitis PASTATĖ, jo lėktuvai SKRAIDĖ ir labai sėkmingai. nei mano, nei MAS, nei Aaladino konstruoti lėktuvai neskraido, laivai neplaukioja, įtariu kad mes visi net mopedo nesukonstravome. Ar ryte pasižiūrėję į veidrodį MAS ir aaladinai galite pasakyti, kad apskritai nuveikėt ką nors naudingo gyvenime
[ taisyta Lie 17 : 16:49 ]

Vieta: Lietuva
Drąsus generolas, valia jo plieninė,
tik armija, gaila, visa alavinė
[nuoroda]

HEAT Lie 17 : 16:50
Komentarai: 235

Prisiregistruota: Geg 08 : 21:53
Jeigu ką tai klausiau autoriaus, bet vistiek ačiū

Nėr už ką !
Negaliu praeiti pro šalį, kai matau žingeidų protą besikankinantį neatsakytų klausimų voratinklyje.

Geras žodis visada laiku ir vietoje yra tikrai gražu ,linkėjimai adminams.

Visada malonu padėti gerai išauklėtiems žmonėms

Vieta: Vilnius

MAS Lie 17 : 17:59
Komentarai: 102

Prisiregistruota: Spa 06 : 15:26
Eppanzer - dėti lygybės ženklą tarp PZL.46 "Sum" ir ANBO VIII yra kiek nekorektiška. Prototipus reikėtų lyginti su prototipais.
Štai rašai:
Mano nuomone ANBO-VIII buvo puikus lėktuvas, idealiai tinkantis mūsų sąlygomis ir tiems "varganiems" mūsų karo aviacijai keliamiems uždaviniams įgyvendinti.

"Puikiu" lėktuvu jis nespėjo tapti - per trumpai gyveno.
Įsitikinęs, kad taip pigiai tokio tipo lėktuvo įpirkti negalėjome nei JAV, nei Italijoje, nei Prancūzijoje, nei DB.

Palaikau šį įsitikinimą. Bet toliau nesiplėsiu - galiu paslyst.
Išmanančiam žmogui sukonstruoti ir pastatyti lėktuvą nėra taip sunku ar neįmanoma kaip man, bet Gustaitis PASTATĖ, jo lėktuvai SKRAIDĖ ir labai sėkmingai

Turėjau klasioką aviatorių. Sukonstravo anie kolūkio fermose lėktuvą. Skraidė netgi juo laisvu nuo pamokų ruošos metu. Čia pavyzdys ne tam, jog sumenkinčiau A.Gustaičio talentus. Mane jie mažai domina. Domina rezultatai
nei mano, nei MAS, nei Aaladino konstruoti lėktuvai neskraido...

Palauk - bet aš dar žadu mokytis
Ar ryte pasižiūrėję į veidrodį MAS ir aaladinai galite pasakyti, kad apskritai nuveikėt ką nors naudingo gyvenime

Anuose palyginimuose rašei nei mano, nei MAS, nei Aaladino - kas atsitiko? Drąsos nepakako?
[ taisyta Lie 17 : 18:00 ]

Vieta: Vilnius

eppanzer Lie 17 : 18:27
Komentarai: 252

Prisiregistruota: Kov 20 : 11:20
Ir PZL.46 ir ANBO-VIII abu buvo tik skraidantys prototipai
ANBO jau spėjo tapti puikiu dėl per bandymus užfiksuotų rodiklių ir ginkluotės. Ne "lenkiančių pasaulinius standartus", bet tinkamų karo aviacijos uždaviniams (žvalgybai, priešo kariuomenei ir objektams artimoje užfrontėje atakuoti.)
Man pakanka ir drąsos ir įžūlumo teigti kad aš jau labai daug nuveikiau gyvenime.
Tame tarpe daug gero ir naudingo
Ir dar daug nuveiksiu, jeigu nebešvaistysiu laiko beviltiškoms diskusijoms, kuriose viena pusė nepateikia beveik jokių argumentų
[ taisyta Lie 17 : 18:28 ]

Vieta: Lietuva
Drąsus generolas, valia jo plieninė,
tik armija, gaila, visa alavinė
[nuoroda]

lemis Lie 17 : 18:47
Komentarai: 129

Prisiregistruota: Geg 07 : 11:22
Man atrodo,kad visi mūsų prieškario kariškiai,politikai buvo atitrūkę nuo realybės.Aviacija gražu,madinga,prestižas.Realaus karo atveju visi tie Gustaičio kledarai arba nors ir moderniausi lėktuvai,jau pirmą karo minutę būtu sutrinti į miltus.Paskaičiokit kiek minučių reikia skristi nuo sienos iki Kauno arba Šiaulių.Nei vienas lėktuvas nebūtu spėjęs pakilti.Šitiek pinigų buvo metama į balą.Man labai įdomu kaip Gustaitis įsivaizdavo savo aviacijos veiksmus karo su Vokietija ,Rusija tegu ir Lenkija metu.

Vieta: šiauliai

Stuka Lie 17 : 19:32
Komentarai: 62

Prisiregistruota: Kov 22 : 20:27
Lemi, gal pagalvok ką šneki prieš rašant.... Kledarai? Pyksim už tokius žodžius. Tai Gustaitis kaltas ,kad maža Lietuvos teritorija ir priešas atskris greičiau ,nei iki sienos nuskris "Anbukas" .O kur tu manai reikėjo mesti tuo pinigus?

Vieta: Mazeikiai
Lietuvos aviacija 1919-1940m. [nuoroda]


G. Miknevičius Lie 17 : 20:07
Komentarai: 394

Prisiregistruota: Bir 03 : 22:36
lemi 1939 m. lietuviai spėjo pakilti ir pasitikti lenkų bombonešį skrydusi į Kauną. Taip, kad matai pirmą minutę aviacijos nespėtu sunaikinti, Lietuvos aviacijos lėktuvai spėtu ne tik pakilti, bet ir pasitikti priešą.

Vieta: Vilnius

eppanzer Lie 17 : 20:15
Komentarai: 252

Prisiregistruota: Kov 20 : 11:20
O ką pasakyti kauniečiui, kuriam ant galvos beria bombas, o nei vienas naikintuvas nebando įkirst į uodegą? O juk būtų kirtę, būtų ir įkirtę. Lenkai su senučiukais naikintuvais, beje, prastesniais negu Gladiator ir visai prastesniais nei MS.406, kurių taip ir negavom, numušė ne vieną vokiečių lėktuvą. Su rusų betvarke bombonešiai skraidytų sau, naikintuvai sau, rusų bombonešiai 1939 spalį visai ne stebuklas, kaip ir naikintuvai. Pasipriešinimas ore tik simbolinis, bet labai reikšmingas tautos dvasiai. Su lenkais vėl kita kalba. Lenkų aviacija labai silpna ir, kas svarbiausia, išmėtyta po armijas, praktiškai įkasti negalėjo, tik palaižyt. Bombonešių tik 36 ir tiktai nuo 1939 pavasario. 1938 kovą lenkai neturėjo bombonešių, neturėjo naikintuvų, nes PZL P.11 buvo apriboti skrydžiai dėl sutrūkinėjusių variklio atraminių plokščių, seni linijiniai PZL.23 labai gesdavo, vietoj 10 lėktuvų eskadrilėse buvo tik po 6-7 skraidančius. Mūsų ANBO-IV ir -41 galėjo skaridyti nebaudžiami, bomborduoti svarbių objektų nebuvo kuo. Trumpai tiek, parašysiu straipsnį bus daugiau
[ taisyta Lie 17 : 20:17 ]

Vieta: Lietuva
Drąsus generolas, valia jo plieninė,
tik armija, gaila, visa alavinė
[nuoroda]

lemis Lie 17 : 20:39
Komentarai: 129

Prisiregistruota: Geg 07 : 11:22
Na nors užmušk,neisivaizduoju oro dvikovos tarp Ambo ir Me-109.Tuo labiau ,kad santikis 1 prieš 100.to Stuka pinigus reikėjo mesti į elementarų karių apmokymą ginti Tėvynę.Kad ir apmokymą artilerijos sviedinio pavertimą į fugasą kelių minavimui.Per 10m partizaninio karo nebuvo nei vieno tokio atvejo.Pažiurėkim į iraką ar Afganistaną ar Kaukazą.

Vieta: šiauliai

eppanzer Lie 17 : 21:32
Komentarai: 252

Prisiregistruota: Kov 20 : 11:20
Lemi, paaukok laiko pasiskaityk retų ir senų spausdinių (ar pan) skyriui mūsų inžinerijos karių rengimo instrukcijas, pasiskaitinėk "Štabų žinyną", jisai perrašytas ir Liekio "Lietuvių karyba ir ginkluotė". Nepyk, bet dabar grybą pjauni, iš sviedinio padaryti fugasą bet kuris pionierius ir mokėjo ir galėjo. Bet turėjo ir sprogmenų dar kietesniems fugasams padaryti. Asmeniškai aš galiu pasakyti, kad jau po pirmų kelių dienų intensyvių apmokymų galėjau sprogdinti tūkstančiu ir vienu būdu. Be to, kas tinka Kaukazui ir Afganistanui ne visai tinka Lietuvai, be to, ne tas motorizacijos lygis, ne toks intensyvus judėjimas keliais. Mūsų partizaninis karas buvo visai kitoks. Po Lenkijos karo mūsų strategai puikiai suprato, kad aviacija prieš prūsus ir rusus 0, kad reikia minuoti, daryti užtvaras ir kelius griauti, kad reikia pionierių būrio pėstininkų batalione, kad inžinerinius užtvarų-minavimo dalinius reikia motorizuoti ir t.t. "Elementarus" karių apmokymas irgi buvo neblogas, vėlgi, neskaitei instrukcijų, programų, senos periodikos, atsiminimų. Skaitytum, tokių klausimų nekiltų. ANBO su Bf-109 ir neturi kovoti, juos veikiančius mažom grupelėm, iš lauko aikštelių taip lengvai nesugaudysi. O Bf-109 pasipriešinti galėjo 3-4 eskadrilės naikintuvų MS.406 arba Fokker D.XXI, kurių tikrai galėjome tiek pasigaminti. Plius ZA. Būtų kritę lėktuvai ir su svastikom, ir su žvaigždėm, jau nekalbant apie lenkus. Juk rimtai negalvoji, kad mažos šalies aviacijos tikslas sunaikinti visą didelio kaimyno aviaciją? Juk tikslas yra PASIPRIEŠINTI. Kuo daugiau nuostolių priešui ir kuo mažiau savo. Žinoma, ilgai netvers, kaip ir visa kariuomenė, bet nerealu apginti vieniems šalį nuo Vokietijos ar SSSR, reikėjo tik pasipriešinti ir sudaryti sąlygas pasitraukti valdžiai ir tiems piliečiams, kuriems gręsia pavojus, t.y. žydams arba "liaudies priešams". Iki 1939 rugsėjo sienų su SSSR nebuvo, Vokietija toli gražu nebuvo nuolatos agresyviai nusiteikus, taip agresyviai, kad ore smirdėtų paraku. Be to Vokietijai reikėjo tik dalies mūsų žemių. Kas kita Lenkija ir atimtas Vilnius. Ir 20 metų grėsmė kad bus pasikėsinta į Lietuvos valstybingumą. Štai Lenkijai pasipriešinti aviacija buvo būtina. Kai tik neliko Lenkijos, pirmo skyriaus dokumente su karo Lenkijoje apžvala ir mūsų kariuomenės įvertinimu iškart atsirado teiginiai, kad aviacija mums nereikalinga, kaip ir tankai, vietoje jų reikia priešlėktuvinių ir prieštankinių priemonių.

Vieta: Lietuva
Drąsus generolas, valia jo plieninė,
tik armija, gaila, visa alavinė
[nuoroda]

lemis Lie 17 : 22:17
Komentarai: 129

Prisiregistruota: Geg 07 : 11:22
Nepyk brolau ,gal aš ir klystu.Gal tie mūsų Ambukai ir galėjo veikti iš kokių slaptų aerodromų,galbūt,nors labai abejoju.O dėl tų partizanų,jei jie viską mokėjo,žinojo kaip fugasus daryti,bet sėdėjo bunkeriuos ir lašinius ėdė,tiek to dievas jiems teisėjas.

Vieta: šiauliai

D.D.K. Lie 17 : 22:43
Komentarai: 79

Prisiregistruota: Grd 27 : 14:25
Matote kolega ,diena be dėmesio ir jau liūdna.Apmąstymai prasideda,kaip čia nelikus istorijos užribyje.


Koks įžvalgumas! Netgi: kaip čia nelikus istorijos užribyje
Ties kuria vieta tas užribis prasideda???


MAS: Ačiū ir už tai... Kokiam ten multike žvirblis šaukė: aš ereeelis! aš ereeelis!
Nors kita vertus bent jau su latviais galėtumėte palyginti. Tikrai nereiktų penkerių metų. Nors serijinius lėktuvus, bendrą pramonės išvystymą ir finansavimą apžvelkite. Tik prašom - ne mokyklos sienlaikraščio lygmeniu.

Aladinai: Apie pajėgumus prašėt. Realybė tokia:

A.Gamziukas šioje knygoje 75psl. rašo: Aviacijos dirbtuvėse 1939 m. atidarytas modernus surinkimo cechas, prieš pat sovietų okupaciją jose dirbo 180 žmonių. Dirbtuvės buvo pajėgios per metus atlikti darbų už 3,6 mln. litų, pagaminti 12 vnt. dviviečių kovinių lėktuvų, kapitaliai suremontuoti 24 vnt. Su esame įranga galima buvo padidinti gamybos apimtį du kartus.

Stuka, nekreipk dėmesio. Pernai nesėkmingai papirsčiojo ir dingo , šiemet papirsčiojo ir vėl ners iš kur atvykęs neribotam terminui... Neparašęs nei vieno komentaro į temą... Arba tik orą eilinį sykį pagadinęs...

Ar ryte pasižiūrėję į veidrodį MAS ir aaladinai galite pasakyti, kad apskritai nuveikėt ką nors naudingo gyvenime


Eppanzer: kai žmogus mano, kad metai bėga, o nieko nenuveikė, matomai pradeda negerai jaustis, gal koks nevykėlio sindromas išlenda. Tai ir pradeda iš pradžių pavydėti tiems kurie nuveikė ir labiausiai pavydima tiems kurie nuveikė daug.
Iš pradžių tai pavydas, vėliau pyktis, o dar vėliau tai virsta į neapykantą, nors neturi jokio pagrindo nei pavydėti, nei pykti, nei nekęsti... Man tiesiog gaila tokių žmonių... kuriems visi blogi, kurie pranašesni už juos...

Karo strategai: gal tęskit temą forume. O dar geriau netęskit, bent tol kol neatsiras blaiviai mąstančių ir turinčių ką pasakyti... (eppanzer, vienas juk nediskutuosi )

Vieta: ...

diedas Lie 17 : 23:03
Komentarai: 445

Prisiregistruota: Lap 30 : 15:31
MAS rašė
Ir štai dar kas. Tamstos tinklapyje minima gan įdomi aplinkybė. Sutikrinkit Vytauto Landsbergio gimimo ir jo krikštatėvio žūties datas. Tamstai, kaip elektroninio varianto rengėjui, vertėtų straipsnio apačioje patalpinti pastabą apie šią aplinkybę.
Tavo komentaras apie tai, Nerijau.

Vieta: Vilkaviškis
Istorija kupina įvykių, kartais jie aiškinami visiškai skirtingai. Kai viena teorija įsigali, ją paneigti būna sunku. Net jei paaiškėja, kad tiesa yra visai kitokia.

eppanzer Lie 17 : 23:03
Komentarai: 252

Prisiregistruota: Kov 20 : 11:20
Lemi, aš nepykstu, aš gerbiu kitokią nei mano nuomonę. Lietuvos partizanams nebuvo taip jau svarbu nužudyti tiek tai ar tiek tai sovietų ar jų pakalikų. Jų tikslas buvo kurstyti pasipriešinimo ugnį, palaikyti viltį, neleisti laisvai veikti okupacinei ir kolaborantų valdžiai, nors pogrindyje išlaikyti Lietuvos valstybingumo idėją. Ir išgyventi bei išsaugoti nekaltus žmones. Afganistane, Vietname, Irake, Čečėnijoje - visur skirtingos aplinkybės. Visos šios paminėtos šalys galėjo ar gali tikėtis kad pasikeis Sovietų/JAV UŽSIENIO politika arba kaip niekada aktyvi tarptautinė bendrija privers politiką pakeisti. Lietuvoje šansas buvo tik vienas - kad ateis "amerikonas", nes kad pasikeis stalininio režimo politika buvo nerealu, kaip kad nerealu, jog greitu laiku išsivaduosime patys. Be to, Lietuva tokia maža ir tokia lygi. Nepatinka man pasakymas kad lašinius ėdė, nors kai kurie ir naminę srėbė ir šiaip bunkeriuose žvėrimis pavirto. Visko buvo. Bet Nerijus teisus, diskusija ne vietoj, arba keliamės kitur, arba aš nebedalyvauju


Vieta: Lietuva
Drąsus generolas, valia jo plieninė,
tik armija, gaila, visa alavinė
[nuoroda]

D.D.K. Lie 18 : 00:06
Komentarai: 79

Prisiregistruota: Grd 27 : 14:25
Diedai:

Tavo komentaras apie tai, Nerijau.


Gal galite patikslinti klausimą? Jei tai klausimas.

Ir dar: MAS, ką bendro jūsų pastaba dėl "mano" tinklapio, turi su Karo aviacijos dirbtuvėse statytomis konstrukcijomis?

Vieta: ...

diedas Lie 18 : 08:44
Komentarai: 445

Prisiregistruota: Lap 30 : 15:31
Aš ne klausiau, o prašiau pakomentuot mano pateiktą citatą iš MAS pasisakymo apie V.Landsbergio gimimo ir jo krikštatėvio S.Gustaičio mirimo datas.

Vieta: Vilkaviškis
Istorija kupina įvykių, kartais jie aiškinami visiškai skirtingai. Kai viena teorija įsigali, ją paneigti būna sunku. Net jei paaiškėja, kad tiesa yra visai kitokia.

eppanzer Lie 18 : 09:56
Komentarai: 252

Prisiregistruota: Kov 20 : 11:20
Šiaip tai Nerijus domisi aviacija, ne krikšto reikalais
Bet sunku įsivaizduoti kad 1893 gimęs Vytautas Landsbergis galėjo būti 1898gimusio Antano Gustaičio krikštasūniu

Vieta: Lietuva
Drąsus generolas, valia jo plieninė,
tik armija, gaila, visa alavinė
[nuoroda]

Panzermeyer Lie 18 : 11:35
Komentarai: 330

Spėju, kad turėtas omenyje vėliau gimęs V.Landsbergis . Bet kuo jo krikštas susijęs su šia tema? Kol neturime paaiškinimo, kuo tai susiję, diskusijų šiuo klausimu prašyčiau netęsti.


Vieta: Vilnius
C'était l'oncle Martin, c'était l'oncle Gaston,
L'un aimait les Tommi's, l'autre aimait les Teutons.
Chacun, pour ses amis, tous les deux ils sont morts.
Moi, qui n'aimais personne, eh bien! je vis encore.

Georges Brassens, Les deux oncles

diedas Lie 18 : 11:43
Komentarai: 445

Prisiregistruota: Lap 30 : 15:31
Skaityti reikia labai atidžiai bet kuriuos tekstus.
1893 metais gimė architektas Vytautas Landsbergis - Žemkalnis. A.Gustaičio krikštasūniu buvo būsimas muzikologas ir žinomas politikas Vytautas Landsbergis, jis gimė 1932 metais.
Dabar skaitykime architekto Vytauto Landsbergio atsiminus apie Antaną Gustatį, kurie paskelbti Nerijaus straipsnyje.
Sulošdavo šachmatais, būdamas pas mane svečiuose ir su mano sūnum Vytautu, kuris, būdamas vos 12 metų, sugebėdavo kartais pasipriešinti A. Gustaičiui ir priversdavo jį susimąstyti, kad nepražiopsojus, kokį ėjimą toliau daryti.
Būsimajam muzikologui - politikui 12 metų buvo 1944 metais, o tada su Gustaičiu šachmatais jis tikrai nežaidė.
Nieko nuostabau, kad senyvas žmogus atsiminimuose sumaišo datas, , tačiau tai eilinis įrodymas, kad į atsiminimus reikai žiūrėti labai atsargiai.
[ taisyta Lie 18 : 11:44 ]

Vieta: Vilkaviškis
Istorija kupina įvykių, kartais jie aiškinami visiškai skirtingai. Kai viena teorija įsigali, ją paneigti būna sunku. Net jei paaiškėja, kad tiesa yra visai kitokia.

D.D.K. Lie 18 : 11:58
Komentarai: 79

Prisiregistruota: Grd 27 : 14:25
Diedas aplenkė. Nieko nuostabaus, kad 1898 gim. Gustaitis buvo 1932 gim. V.Landsbergio krikšto tėvas.
O dėl to 12 metų tai gal ir atsiminimų autorius suklydo, gali būti spausdinimo klaida ir t.t.
Visiškai su tuo sutinku, kad į atsiminimus reikia žiūrėti atsargiai, bet jokiu būdu negalima visiškai nuvertinti atsiminimų kaip šaltinio, ypač kai kalbama apie tokius dalykus kurie neužfiksuojami dokumentuose.
Beje, mano straipsnelio šaltiniuose prisiminimų nėra. Nors jei ir būtų - jokia ne bėda. Pvz. ganėtinai tikslūs yra L.Pesecko prisiminimai.
[ taisyta Lie 18 : 12:02 ]

Vieta: ...

Aaladinas Lie 21 : 12:45
Komentarai: 64

Prisiregistruota: Geg 17 : 21:54
Gal žinoma koks profeleris buvo panaudotas prototipo gamyboje ANBO VIII kaip matau nuotraukose jis metalinis.Ar tai buvo vietinė kūryba ar pirktas gaminys.

Gal žinoma nuo kada tokie profeleriai buvo gaminami minėtos firmos?



[ taisyta Lie 21 : 13:42 ]

Vieta: Varena

D.D.K. Lie 21 : 12:52
Komentarai: 79

Prisiregistruota: Grd 27 : 14:25
Be abejo, kad yra.
Prototipo Anbo VIII propeleris buvo trimentis, metalinis, keičiamo žingsnio.
Gamintojas De Havilland (Anglija). Tipas "Constant Speed". Kaina apie 18000 litų.
[ taisyta Lie 21 : 12:54 ]

Vieta: ...

Kaukas Lie 21 : 13:20
Komentarai: 328

Prisiregistruota: Vas 04 : 15:47
Be abejo, kad yra.


Kas "be abejo yra", Nerijau?
[ taisyta Lie 21 : 13:23 ]

Vieta: Kaunas
"Ilgi ginčai rodo, kad tai, dėl ko žmonės ginčijasi, neaišku jiems patiems."

Volteras

D.D.K. Lie 21 : 13:25
Komentarai: 79

Prisiregistruota: Grd 27 : 14:25
Reiktų administracijai peržiūrėti komentarų redagavimo funkciją. Aaladinas sėkmingai paredagavo savo komentarą, tad maniškis dabar visai ne į temą.

Vieta: ...

Kaukas Lie 21 : 13:30
Komentarai: 328

Prisiregistruota: Vas 04 : 15:47
Aš jau pagalvojau, Nerijus su savimi kalbasi Juokauju, žinoma, priežastį nuspėjau. Pažanga, džiaukimės, kad nepri"o"kino. Ko jis vis dėlto klausė?

Vieta: Kaunas
"Ilgi ginčai rodo, kad tai, dėl ko žmonės ginčijasi, neaišku jiems patiems."

Volteras

Aaladinas Lie 21 : 13:33
Komentarai: 64

Prisiregistruota: Geg 17 : 21:54
Įdomicitata:
Nereiktų įsivaizduoti, kad kiekvieną naują A.Gustaičio kūrinį Krašto apsaugos ministerija sutikdavo išskėstomis rankomis ir dosniai žarstė pinigus projektui įgyventi ir statyti lėktuvus serijomis.
Susidaro įspūdis ,kad to mato krašto apsaugos ministerija neturėjo jokios aiškios oro pajėgų vystimosi strategijos,kitaip tokių problemų nekiltų.

Vieta: Varena

Aaladinas Lie 21 : 13:35
Komentarai: 64

Prisiregistruota: Geg 17 : 21:54
Čia gal kokia klaida gavosi nes tikrai parašiau klausimą gavau atsakyma,toliau norėjau klausimą papildyti bet gavosi neaišku kas.Klausimą galiu pakartoti. jeigu reikia. Žinoma gavosi linksmai:)
[ taisyta Lie 21 : 13:38 ]

Vieta: Varena

D.D.K. Lie 21 : 13:46
Komentarai: 79

Prisiregistruota: Grd 27 : 14:25
Jis klausė: ar yra kokių duomenų koks propeleris buvo ant Anbo VIII. Nes straipsnyje kalbama tik apie medinius

Neteisingas įspūdis jums susidaro...
Tuo norėta pasakyti, kad Krašto apsaugos ministerija nepuolė žarstyti pinigų vos tik Gustaitis ką nors pabraižydavo. Pirma reikėjo įrodyti projekto pranašumą prieš tai ką galima įsigyti iš užsienio gamintojų.
Tačiau, A.Gustaičio mokomiesiems, lavinimosi ir žvalgybos lėktuvams konkurencijos nebuvo. Kai pradėsit rėkt, neužmirškit, kad labai svarbus kriterijus - kaina. Ypač kai vietinis produktas toks pat arba geresnis, tačiau perpus pigesnis. O kur dar kiti vietinės gamybos privalumai....

Vieta: ...

Aaladinas Lie 21 : 14:14
Komentarai: 64

Prisiregistruota: Geg 17 : 21:54
Tai jeigu gryžtame prie ANBO VIII tai kaip aš suprantu iš straipsnio ir tolimesnių paaiškinimų komentaruose ,tai matome ,kad visi pagrindiniai prietaisai ir įrenginiai buvo sumontuoti į prototipą ne originalios tai yra savo konstrukcijos ,o panaudota kažkieno tai iš šalies pirkta.visas darbas buvo nubraižyti bendrą vaizdą ir pritaikyti kažkieno mechanizmus.Ir taip paprastai ir gaunasi ,kad Kauno dirbtuvėlės tik fanerą ir pjaustė, o visa įranga ir technika tai pirkta.Tipo ratai nuo kuliamosios ,variklis nuo barstybuvo,elektros grandinė iš grūdų džiovyklos,ova suoliuką tai patys sukalėme ir pažiūrėkit ne technka bet nacionalinės inžinerijos ir aviacijos šedevras lygus tarp lygių.
Čia dar klausimu replikuosiu .Turbūt kolegos neteigsite ,kad Gustaitis tik variklį pirko ,o visa kita kas susiję su varikliu turiu galvoje kuro padavimo ,sistema ,kuro bakai ,el.prietaisai kokie buvo panaudoti jo kūryba. Viskas nupirkta. Viskas gaminama kažkur ,o tai galimą gamybos kainą tik didina.Ir negali būti nė kalbos ,kad viską pirkdami iš tolimų užjūrių mes išsisuksim pigiau negu masinės gamybos gaminį. Tad ekonomija jei ir galima tai tik ant faneros.
[ taisyta Lie 21 : 14:16 ]

Vieta: Varena

D.D.K. Lie 21 : 14:32
Komentarai: 79

Prisiregistruota: Grd 27 : 14:25
Tai jeigu gryžtame prie ANBO VIII tai kaip aš suprantu iš straipsnio ir tolimesnių paaiškinimų komentaruose ,tai matome ,kad visi pagrindiniai prietaisai ir įrenginiai buvo sumontuoti į prototipą ne originalios tai yra savo konstrukcijos ,o panaudota kažkieno tai iš šalies pirkta.visas darbas buvo nubraižyti bendrą vaizdą ir pritaikyti kažkieno mechanizmus.Ir taip paprastai ir gaunasi ,kad Kauno dirbtuvėlės tik fanerą ir pjaustė, o visa įranga ir technika tai pirkta.Tipo ratai nuo kuliamosios ,variklis nuo barstybuvo,elektros grandinė iš grūdų džiovyklos,ova suoliuką tai patys sukalėme ir pažiūrėkit ne technka bet nacionalinės inžinerijos ir aviacijos šedevras lygus tarp lygių.
Čia dar klausimu replikuosiu .Turbūt kolegos neteigsite ,kad Gustaitis tik variklį pirko ,o visa kita kas susiję su varikliu turiu galvoje kuro padavimo ,sistema ,kuro bakai ,el.prietaisai kokie buvo panaudoti jo kūryba. Viskas nupirkta. Viskas gaminama kažkur ,o tai galimą gamybos kainą tik didina.Ir negali būti nė kalbos ,kad viską pirkdami iš tolimų užjūrių mes išsisuksim pigiau negu masinės gamybos gaminį. Tad ekonomija jei ir galima tai tik ant faneros.


Tikrai taip Aaladinai, net nedrįstu prieštarauti. Neabejoju, kad jūsų įžvalgas ir stulbinamus tyrimus istorikai tikrai panaudos rengdami publikacijas ir ruošdami knygas apie Lietuvos karo aviaciją. Šaunuolis, taip ir toliau.

Vieta: ...

Kaukas Lie 21 : 18:45
Komentarai: 328

Prisiregistruota: Vas 04 : 15:47
Tikrai taip Aaladinai, net nedrįstu prieštarauti.

Turėtum prieštarauti, Nerijau. Kokie bebūtų to troliuko-Aaladino argumentai, tavojo straipsnio paskirtis to reikalauja. Jeigu taip lengvai sudėsi ginklus... Tai kam tas straipsnis, propagandai

Vieta: Kaunas
"Ilgi ginčai rodo, kad tai, dėl ko žmonės ginčijasi, neaišku jiems patiems."

Volteras

MAS Lie 21 : 20:10
Komentarai: 102

Prisiregistruota: Spa 06 : 15:26
Vėl tapo įdomu.
Nerijus rašo:
Prototipo Anbo VIII propeleris buvo trimentis, metalinis, keičiamo žingsnio.
Gamintojas De Havilland (Anglija). Tipas "Constant Speed". Kaina apie 18000 litų.


Aštuoniolika tūkstančių smetoniškų litų. Propeleris.

Kiek anksčiau Nerijus rašė:
Apytikslė serijinio Anbo VIII kaina turėjo būti apie 170 tūkst. litų.


Propeleris - 10 proc. lėktuvo kainos. Ar tai įprasta propelerių kaina?
Jokių "šalutinių" minčių kolei kas neturiu.

Vieta: Vilnius

G. Miknevičius Lie 21 : 20:40
Komentarai: 394

Prisiregistruota: Bir 03 : 22:36
Nieko nuostabaus, tai prie ypač tiksliųjų detalių priskiriama, o tokios detalės visada brangios.

Vieta: Vilnius

Aaladinas Lie 21 : 21:22
Komentarai: 64

Prisiregistruota: Geg 17 : 21:54
Dar įdomiau pasidarytų jeigu sužinotume variklio su visa kuro padavimo sistema kainą.Tikriausiai įspūdį sustiprintų ir uždaros kabinos kaina,kuri turbūt buvo vientisa nupirkta.Kiek suprantu ketrių kulkosvaidžių su šovinių dėtuvėm ir visa valdymo įranga ir liežuvis nesiverčia ištarti bombolaidžio panaudojimas ne už gražias akis atiteko?;)
Žinoma reikėtų kažkaip išskirti dar ir darbų kainą.
[ taisyta Lie 21 : 21:31 ]

Vieta: Varena

Kaukas Lie 21 : 21:35
Komentarai: 328

Prisiregistruota: Vas 04 : 15:47
Gal ir pasidarytų. O tu paskaičiuok, kas trukdo. Padėk skaičiukus ant stalo, ir įrodyk, kad kvailiai ten visi buvo, skaičiuot nemokėjo, projektuot irgi, nežinojo kur ką pirkt, ir be reikalo Lietuva 70 metų aviaciją vysto, geriausius TSRS sklandytuvus projektavo, vienus geriausių lakūnus-asus gimdo, savo kosmonautą turėjo. Atėjo Aaladinas ir tarė, "durniai čia jūs visi, geriausia taktika - nieko nedaryt ir po žemę šliaužiot. Aukštai vis tiek nepakilsim, o žemai nereikia".
Kam čia minkštą daiktą minkyt, prieštaraut visiems iš eilės. Aš ne medikas, bet toks dalykas, berods, nihilizmu vadinasi.
Susijuokiau pagalvojęs... Gaila rbt nėra, pas jį labai įdomiai protingas parašas buvo... "Gimęs šliaužioti kartais skraido". Gal gerai kad nėra, nes šioje temoje jis jau būtų "užbanintas" garantuotai, nesusilaikytų. Kur jau ten, jeigu jau Kaukas nesusilaiko Stebina mane lietuvaičių protingai-nepatriotinis požiūris į visa tai, kas vyksta aplink. Na.. bet gal jau taip reikia... Atsilikau nuo gyvenimo ir nesuprantu...

[ taisyta Lie 21 : 21:45 ]

Vieta: Kaunas
"Ilgi ginčai rodo, kad tai, dėl ko žmonės ginčijasi, neaišku jiems patiems."

Volteras

HEAT Lie 21 : 22:16
Komentarai: 235

Prisiregistruota: Geg 08 : 21:53
Gamintojas De Havilland (Anglija). Tipas "Constant Speed". Kaina apie 18000 litų.

Nerijau, o iš kur propelerio kainą ėmei ? Iš dokumentų, ar iš lėktuvo krikšto istorijos ?

Vieta: Vilnius

Panzermeyer Lie 21 : 22:51
Komentarai: 330

Aaladinai - gal turi duomenų, kiek kainavo užsieninių lėktuvų gamybo licencijos tuo metu? Ir koks buvo lėktuvus gaminusių bendrovių pelningumas? Beje, jos daugelį dalių irgi gaminosi anaiptol ne pačios. Kas gamino, pvz. legendinį Spitfire ir kieno motorai juose sukosi ? Kai turėsi atsakymus, galėsime padiskutuoti, ar tik "ant faneros pjaustymo sutaupė".


Vieta: Vilnius
C'était l'oncle Martin, c'était l'oncle Gaston,
L'un aimait les Tommi's, l'autre aimait les Teutons.
Chacun, pour ses amis, tous les deux ils sont morts.
Moi, qui n'aimais personne, eh bien! je vis encore.

Georges Brassens, Les deux oncles

Grenadier Lie 21 : 23:09
Komentarai: 21

Prisiregistruota: Lie 29 : 12:10
Sveiki. Nerijui problemos su internetu. Jo prašymu rašau jo žinutę:
Tik propagandai Kaukai, tik... ir dar MAS ir Aaladino panervinimui.
Žinok ilgai besiginčydamas su kvailiu gali pats tokiu patapti...
Tad tai daryti stengiuosi saikingai.

Taip MAS, tai įprasta propelerių kaina. Dabar beje irgi nepigūs...
Serijiniam modeliui kaina būtų gerokai mažesnė.
Urmu visada pigiau.

Heat: nerandu šaltinio su tikslia kaina,
bet ji nesiekė 18000, o buvo kažkur netoli.
Krikštynų istoriją žinau.
Turiu problemų su internetu.

Vieta: Lietuva

MAS Lie 22 : 08:11
Komentarai: 102

Prisiregistruota: Spa 06 : 15:26
Tik propagandai Kaukai, tik... ir dar MAS ir Aaladino panervinimui.


Čia jau kaip Marksas ir Engelsas

Panzermeyer rašė:
Aaladinai - gal turi duomenų, kiek kainavo užsieninių lėktuvų gamybo licencijos tuo metu?


Ar yra duomenų , kad Lietuva bandė ar ketino įsigyti kokio nors lėktuvo gamybos licenziją?

Mano neoficialiu paskaičiavimu Bf 109 kaina anuo metu draugiškai šaliai buvo 220 000 Lt.
Iškrypusioje MAS vaizduotėje iškyla štai tokia batalinė scena : ataskrenda iš Prūsų pusės 46 Bf 109. Ir štai pakyla iš aerodromų mūsų sakalai - 60 vnt. ANBO VIII.
Tęsti?


Vieta: Vilnius

Aaladinas Lie 22 : 08:24
Komentarai: 64

Prisiregistruota: Geg 17 : 21:54
Aš ko nežinau to ir klausiu kai atsakymo negaunu ,o tik mano protinių sugebėjimų įvertinimą ,tada leidžiu ir sau pasvarstyti garsiai.Tada gaunu atgal grupinį atsaką,tipo :o parašyk pats geriau.
Jeigu nežinai pats atsakymo tai ir sakyk NEŽINAU.O tai gaunasi turėjo būti taip ,todėl kad man taip atrodo.Arba dar geriau esu pavadinamas ten kuo nors.
Matot kolegos aš domiuosi tema tai gera ,norisi detalių taip sakant aiškumo.Ir gaunasi ,kad visi žinom bet nesakysim pats sužinok ,o į klubą nepriimsim. Čia snargliotiems ne vieta.

Vieta: Varena

G. Miknevičius Lie 22 : 09:04
Komentarai: 394

Prisiregistruota: Bir 03 : 22:36
Aladinai, ne aš vienas pastebėjo, kad tu daug ko nežinai, bet tu ir nesistengi sužinuoti, nes tu nori, kad visus atsakymus tau sudėtu ant lekštutės (pvz. ir RA kareivio ekipiruotė), atvirkščiai, kai tau duoda atsakymą, tu pradedi tyčiotis. Administracijai siūlyčiau gudručiui aladinui leisti prisijungti tik tada, kai jis parašys straipsnį svetainei.
MAS nuo kada Lietuva buvo draugiška valstybė Vokietijai, kai nuteisė nacistus Klaipėdoje? Ar kai atėmė Klaipėdą? Vokiečiai net neleido atsiimti čekiškų tankų, kurie buvo pagaminti pagal užsakymą Lietuvai, o tu kalbi apie lėktuvus Lietuvai.



Vieta: Vilnius

Kaukas Lie 22 : 09:29
Komentarai: 328

Prisiregistruota: Vas 04 : 15:47
MAS, "mano neoficisialiu paskaičiavimu" - gamyklos, eksporto ar savikaina?
Bf 109-tojo prototipe irgi britų variklis stovėjo, vėliau jau dėdės Junkerso įdėjo, pigiau vis dėlto. "Messeris, vokiškos tik skardos", gal nevisai tiesa, bet skamba gerai.

Vieta: Kaunas
"Ilgi ginčai rodo, kad tai, dėl ko žmonės ginčijasi, neaišku jiems patiems."

Volteras

Miškinis Lie 22 : 09:51
Komentarai: 13

Prisiregistruota: Spa 30 : 15:22
Iškrypusioje MAS vaizduotėje iškyla štai tokia batalinė scena : ataskrenda iš Prūsų pusės 46 Bf 109. Ir štai pakyla iš aerodromų mūsų sakalai - 60 vnt. ANBO VIII.


Iš tikrųjų iš mūsų aerodromų tokiu atveju turėjo pakilti trylika M.S.406 ir keturiolika Gloster Gladiatorių .

Vieta: Panevėžys

eppanzer Lie 22 : 10:05
Komentarai: 252

Prisiregistruota: Kov 20 : 11:20
MAS, o jeigu pakyla 60 Bf-109 ir 200 Didžiosios britanijos Bristol 'Blenheim"?
O jeigu 200 Ju-87 ir 60 Prancūzijos MS.406?
Gal nemaišom batų su kepure?
O jeigu iš Vilniaus veikia 6-7 PZL.23B ir tiek pat PZL P.11, panašiai ir Suvalkų bei Gardino kryptyse, o iš Lietuvos atitinkamai apie 30 ANBO-IV/-41, su senukais A-120, su eskadrile D-501L? Ką, nepajėgs žvalgyti lenkų kariuomenės judėjimo? Atakuoti vieną kitą geležinkelio stotį su iškraunamais ešalonais? O gal manot, kad ką nors daugiau galėjo padaryti lenkai.
Aš ne karo lakūnas, bet ilgai stengiuosi studijuoti APK patirtį ir esu įsitikinęs, kad jau neblogai gaudausi, ką vienos ar kitos šalies karo aviacija turėjo daryti ir ką galėjo daryti.
Iki 1939 kovo karas su Vokietija buvo labai hipotetinis, o iki 1939 rugsėjo PRIEŠAS NR.1 - Lenkija. Vokietija nori mažos dalies Lietuvos, Lenkija - visos. O karas su Lenkija be aviacijos v- karas užrištomis akimis.
Prieš leptelėdami kokią nesąmonę vietoj argumentuoto atsakymo suskaičiuokit iki 10.
Aš tradiciškai ko gero pasitrauksiu iš tuščios "diskusijos", tuo labiau išsivysčiusios ne vietoje, tam yra forumas.

Vieta: Lietuva
Drąsus generolas, valia jo plieninė,
tik armija, gaila, visa alavinė
[nuoroda]

Kaukas Lie 22 : 10:28
Komentarai: 328

Prisiregistruota: Vas 04 : 15:47
Ne aviatorius aš. Strategijoje, taktikoje, ekonomikoje, statyboje, matematikoje, fizikoje... dar daug kur gaudausi. Aviacijoje nelabai. Na, bet nujaučiu kažkaip tokią tendenciją - "Lietuviška? Nieko gero". Prasikrapštykim akis, broliai lietuviai. Nesam geriausi iš geriausių, nesam išskirtiniai, bet esame MES, savita tauta, su savo marga istorija, išgyvenusi sunkiausiais sovietmečiio metais, pakėlusia "Lituanicą", pamosikavusi kumščiais prieš T-72 tankus Vilniuje. Nepamiršiu, kaip CA armijoje, vietiniai kalbėdavo Šiaurės kaukaze - "duok, kombate, pora lietuvių, kitų nereikia, nei dirbt, nei galvot nesugeba"

Vieta: Kaunas
"Ilgi ginčai rodo, kad tai, dėl ko žmonės ginčijasi, neaišku jiems patiems."

Volteras

Andrius Vaitiekūnas Lie 22 : 10:56
Komentarai: 57

Prisiregistruota: Kov 15 : 20:33
Mieli kolegos, įsiterpsiu ir aš. Nerijus parašė straipsnį, kurį visi perskaitėm. Tiems, kuriems šis straipsnis praplėtė akiratį - kaip, pavyzdžiui, man - mandagiai paplojom katučių, taip sakant, padėkojom autoriui už pastangas ir sugaištą laiką. Visiškai priimtina, jog mūsų tarpe yra eruditų, kuriems straipsnis pasirodė lėkštas, siauras, menkai analitinis, perdėm emocialus ir t.t. Ką gi, Išmintingi Kolegos, grįžkit prie jus tenkinančios lektūros, tiek čia tos bėdos - Jūsų skaityti įpratusioms akims permesti šį straipsnį - 5 minutės darbo, tiesa?
Viskas, kas vyksta po paskutinio Nerijaus padėto taško vertinu labai neigiamai. Jau kelintą straipsnį imame taršyti šiaip sau, tiesiog iš tuščio buvimo. Manyčiau, Gerbiamoji Administracija turėtų aiškiai sudėstyti akcentus. Jeigu Ji straipsnį įkelia, reiškia jis yra, sutikit, aprobuotas, t.y. išlaiko pakankamą tiek švietėjišką, tiek akademišką lygį. Tiems, kuriems pateiktas SKAITYTI straipsnis atrodo iš esmės ydingas (lėkštas, tendencingas, skurdi kalba, gramatikos klaidos), tesiima užduoties parašyti kontra straipsnį, kuriame - o tai labai svarbu - turi būti išlaikomi tie patys, bent jau paviršutiniai, švietėjiškumo ir akademiškumo pagrindai, o būtent: sklandi kalba, pateikiami šaltiniai ir aiški autoriaus teigiančioji pozicija. VISKAS.
Tai, kas eiliniam forumiečiui yra neaišku, reikia aiškintis FORUME. Tuo pačiu sušvelnintume nejučia geru tonu tapusią poziciją, kai kritikai užimą arogantišką poziciją "tu čia tiek, žioply, pripaistei, kad man ir kontraargumentuoti tingisi..." Arba "Man tai jau seniai žinoma, bet ar tu, autoriau, žinai, kad...?"
Siūlyčiau užbaigti šią, įsitikinęs, ydingą "mušk straipsnio autorių" praktiką ir pavienių straipsnio faktų-faktelių aptarimą ryžtingai perkelinėti į forumą, tuo pačiu didžiausių karštakošių mandagiai paklausiant: "Ar gali išlaužti geriau? Ne? Tada - atsiprašau..."
Pabaigai, prieš tai padėkojus už kantrybę atskaitusiems iki šios vietos. Nemalonu, bet reikia spręsti trolių-mumių problemą, Gerbiamoji Administracija. Tai jau tampa forumo, kaip džentelmenų klubo, kompromitacija, garbės žodis. Aš - o juk veik mes visi - į apk,net ateiname kaip į solidų solidžių žmonių susibūrimo vietą. VIENAS kitas ateina kaip į agitbrigadų konkursą. Dilema, taip sakant.
[ taisyta Lie 22 : 11:00 ]

Vieta: Pasvalys
"I am not young enough to know everything."
- Oscar Wilde


MAS Lie 22 : 13:33
Komentarai: 102

Prisiregistruota: Spa 06 : 15:26
Šią šypseną skiriu Ta 152

Palaikydamas jo taurią iniciatyvą po šiuo straipsniu rašau paskutinį kartą.

eppanzer:
MAS, o jeigu pakyla 60 Bf-109 ir 200 Didžiosios britanijos Bristol 'Blenheim"?
O jeigu 200 Ju-87 ir 60 Prancūzijos MS.406?
Gal nemaišom batų su kepure?


Nesiplėsiu. Kažkur buvo parašyta, jog ruošėsi gaminti 60 ANBO VIII. Jei vieno kaina X, kokia tuomet būtų visų pagamintų ANBO VIII kaina Y ? Kiek už tuos pinigus buvo galima nupirkti Bf-109 - vieną iš pigesnių Reicho lėktuvų?
Ką gauname? Koks kiekio ir kokybės santykis?
Kiek ANBO VIII sugrįžtų į gimtuosius aerodromus po tokios mano siūlomos dvikovos?
Jei žinai savo minimų lėktuvų kainas - pirmyn. Kiek jų buvo galima įsigyti už kainą Y ?
Tamstai, kaip daug pasiekusiam šiame gyvenime, tai bus ne taip ir sunku?

Kaukas:
MAS, "mano neoficisialiu paskaičiavimu" - gamyklos, eksporto ar savikaina?


Neoficialiu - apytikslis valiutų santykis. 85-90.000 RM
Pardavinėjo ir be variklio.

Dabar grįžkime prie Ta 152 šauksmo:
Tiems, kuriems šis straipsnis praplėtė akiratį - kaip, pavyzdžiui, man - mandagiai paplojom katučių, taip sakant, padėkojom autoriui už pastangas ir sugaištą laiką. Visiškai priimtina, jog mūsų tarpe yra eruditų, kuriems straipsnis pasirodė lėkštas, siauras, menkai analitinis, perdėm emocialus ir t.t. Ką gi, Išmintingi Kolegos, grįžkit prie jus tenkinančios lektūros, tiek čia tos bėdos - Jūsų skaityti įpratusioms akims permesti šį straipsnį - 5 minutės darbo, tiesa?


Rašo Kolega gan įtikinamai. Toks pirmas įspūdis. Antras gi įspūdis būtų kiek dviprasmiškas.
Ta 152 siūlo straipsnių neliesti jokiomis aplinkybėmis. Pozicija įdomi ir verta atskiros diskusijos. Jei sugebėsiu - pabandysiu aną diskusiją užvest.

Siūlyčiau užbaigti šią, įsitikinęs, ydingą "mušk straipsnio autorių" praktiką ir pavienių straipsnio faktų-faktelių aptarimą ryžtingai perkelinėti į forumą,...


Čia jau panašu į Čekuolio susitikimus su Lietuvos miestelių gyventojais?

Išdėstysiu savo poziciją dėl šio Nerijaus Korbuto straipsnio. Ji tokia:
Nerijus straipsnį parašė įkvėptas šios frazės:
Ar tikrai lietuviška buvo tik fanera?
Pačioje straipsnio pradžioje Nerijus padaro kiek netikėtą viražą - ne apie lietuvišką fanerą bus ši daina, tačiau, cituoju:
Apie kurio pasididžiavimą – SAVOS konstrukcijos lėktuvus ir bandysime šitame straipsnelyje pakalbėti.


Nieko sau. Publika laukė iš Nerijaus kruopštaus atskirų lėktuvo detalių beigi mazgų išvardinimo, nurodant jų kilmės vietas. Laukė kol Nerijus sutraiškys savo istorijos niekintojus neatremiamais faktiniais argumentais, nurodys procentinį kiekvienos lietuviškos detalės svorį bendroje lėktuvo konstrukcijos masėje... Bet Nerijus publikai pasiūlo kai ką daugiau - trumpą lietuviškos aviacijos kursą ( TLAK ), pradedant pačiu Simanovičiumi.
Kursą pabaigia už širdies griebiančiais žodžiais:
Meilė Tėvynei, Jos istorijai tai ne stabų garbinimas – tai paprasčiausia pagarba.


Labai taiklūs žodžiai Nerijau. Bet kur Tamstos pagarba skaitytojui? Kur žadėtas atkirtis tiems niekšams, kurie išdrįso ištarti tą šventvagišką frazę apie lietuvišką fanerą?
Atkirčio nesulaukėm. Maža to - parašęs TLAK Nerijus visu savo literatūriniu kūnu pajuto savo besiformuojantį nuopelną aviacijos istorijai. Palaikomas kolegų suspindo arogancija. Gal net rytais pradėjo drąsiai žiūrėti į veidrodį ( eppanzer copyrightas).
Net tuomet, kuomet Aaladinas bandė prisikasti prie tiesos apie lietuvišką fanerą , anam bendru choru labai suprantama internetine prokalbe buvo siūloma paėėti truputį tolėliau. Suprask : durniau, čia Lietuvos aviacija, o tu su savo faniera kabinėjiesi.

Dėl šių priežasčių nesutinku su Jūsų pozicija Ta 152 - kad ir kaip Jus myliu ( literatūrinė meilė ).

Tęsiam:
Pabaigai, prieš tai padėkojus už kantrybę atskaitusiems iki šios vietos. Nemalonu, bet reikia spręsti trolių-mumių problemą, Gerbiamoji Administracija. Tai jau tampa forumo, kaip džentelmenų klubo, kompromitacija, garbės žodis. Aš - o juk veik mes visi - į apk,net ateiname kaip į solidų solidžių žmonių susibūrimo vietą. VIENAS kitas ateina kaip į agitbrigadų konkursą.


Kas elgėsi ne solidžiai? Kas kompromitavo džentelmenų klubą?

Dar vieną citatą, Jums leidus:
Šis straipsnelis nėra skirtas A.Gustaičiui, tačiau niekas neprieštaraus, kad tai pagrindinė asmenybė, parodžiusi pasauliui, gabių, kūrybingų, talentingų žmonių tautą: Anbo Žemę – Lietuvą.

Čia straipsnio pabaiga.
O čia pradžia:
Mėginsime pažiūrėti ką per Nepriklausomybės 20-metį veikė mūsų konstruktoriai. Ką gamino Karo aviacijos dirbtuvės. Ar tikrai lietuviška buvo tik fanera? O gal tai tik neišmanėlio pasakyti žodžiai, kurie be to, kad yra nepagarbūs istorijai, dar ir klaidinantys. Klaidinantys jauną, besidominčią Lietuvos istorija, asmenybę...


VISKAS (Ta 152 ©)

Vieta: Vilnius

Kaukas Lie 22 : 14:01
Komentarai: 328

Prisiregistruota: Vas 04 : 15:47
Va tai tau, "VISKAS (Ta 152 ©)". Aš jau norėjau lengvai beišsisukantį MAS ("Neoficialiu - apytikslis valiutų santykis. 85-90.000 RM
Pardavinėjo ir be variklio.")paklibinti. Gaila, tur būt negirdėjo žmogus, kad prekė ne vieną savo kainelę turi.
Tiek jau to, literatas aš ne koks, ataskaitų apie čekistų nuopelnus nerašiau ir su rimtais kontorų vyrais nesibarsiu.
Nulenkęs galvą tik paprašysiu... ANBO-uko kaina patikėsiu Nerijumi, o va BF 109, pateikit, kolega MAS, būkit geras, ir ne tik - "leptelėjau ir tikėk".

Vieta: Kaunas
"Ilgi ginčai rodo, kad tai, dėl ko žmonės ginčijasi, neaišku jiems patiems."

Volteras

G. Miknevičius Lie 22 : 14:18
Komentarai: 394

Prisiregistruota: Bir 03 : 22:36
MAS tu taip ir neatsakei į klausimą ar tikrai vokiečiai parduotų tuos naikintuvus Lietuvai, tankų pavyzdis rodo ką kitą. Dar norių paklausti kokiom šalim ir kiek pardavė Bf-109 vokiečiai? Ispanija nesiskaito, nes ten kariavo vokiečių lakūnai.

Vieta: Vilnius

Aaladinas Lie 22 : 20:47
Komentarai: 64

Prisiregistruota: Geg 17 : 21:54
Tai matau, kad klausimas dėl tos tariamai Lietuviškos faneros taip ir liks net nebandytas atsakyti.Gal ir gerai nes pasirodys , kad ir ten buvo netaip kaip mums čia pasakoja.Manau kad bereikalingai švaistytas laikas nes pagrindiniai klausimai nebuvo atsakyti.

Vieta: Varena

D.D.K. Lie 22 : 21:02
Komentarai: 79

Prisiregistruota: Grd 27 : 14:25
MAS: Ar yra duomenų , kad Lietuva bandė ar ketino įsigyti kokio nors lėktuvo gamybos licenziją?


Taip yra. Tai tie patys Blenheim'ai. Kai buvo gautas neigiamas atsakymas dėl 30 BB pirkimo, A.Gustaitis ir Kariuomenės vadas mėgino "prasukti" pigesnį variantą: t.y. 10 minėtų lėktuvų pirkti iš britų ir 20 statyti savo dirbtuvėse įsigijus licenziją. Rezultatus žinome.

Ta 152 dėkui už normalų žodį, teisingas mintis ir palaikymą. (Nors virsti dar neketinu) Nebijau aš kritikos, tik kad kritikuojančių dar nebuvo šiuose komentaruose, tik pora stenančių, kaip čia viskas blogai... Nors geriau padaryti ir nesugeba... O gal sugeba?

Matai mielas išmintingasis MAS ir nuoširdžiai besidomintis Aaladinai, straipsnio tikslas yra ne išnarplioti konstrukcijas nustatant medžiagų kilmę. Tokio tikslo ir nebuvo. Nes normaliam žmogui aišku ir taip, kad konstrukcija suprojektuota lietuvio, pastatyta Lietuvoje jau ir taip 100% lietuviškas gaminys. Pirma pasistudijuokit užsienio gamintojų konstrukcijų detalių kilmę, o paskui raudokit. Galiu parašyti straipsnį ir apie medžiagas, bet koks tikslas kai nuo pirmo sakinio svarstykles negrįžtamai nusvers tas faktas, kad projektas ir gamyba vietiniai.

Ai... aš nesusiprotėjau... jus MAS suklaidino straipsnio pavadinimas... Tik dabar supratau. Atsiprašau, bet čia jau jūsų siauro požiūrio padariniai...

Aaladinai kur tie jūsų pagrindiniai klausimai, į kuriuos nebuvo atsakyta?




Vieta: ...

Panzermeyer Lie 23 : 00:36
Komentarai: 330

Aaladinai - tarp "atsakymų nėra" ir "atsakymai man nepatinka" yra skirtumas, kurio, atrodo, tu neįžvelgi. Arba tiesiog neskaitai/nesupranti/nenori suprasti atsakymų.

Aiškinu "ant pirštų", ir nebe pirmą kartą. Straipsnio autorius mano, kad ANBO galima ir reikia laikyti lietuviškos pramonės gaminiu, nes lietuviškas buvo projektas ir surinkimas. Jei turi rimtų argumentų prieš - dėstyk. Eilinio viražo apie šiūpelius ir kuliamosios diržus nereikia.


Vieta: Vilnius
C'était l'oncle Martin, c'était l'oncle Gaston,
L'un aimait les Tommi's, l'autre aimait les Teutons.
Chacun, pour ses amis, tous les deux ils sont morts.
Moi, qui n'aimais personne, eh bien! je vis encore.

Georges Brassens, Les deux oncles

Aaladinas Lie 24 : 16:46
Komentarai: 64

Prisiregistruota: Geg 17 : 21:54
Matote kolegos buvau kaletą kaltintas nepagarba generolui-kūrėjui bet pusė kaltinimų noriu perleisti ir straipsnio autoriui kuris leidžia sau apspjauti likusiuosius juodo projektinio darbo vygdytojus teigdamasCituoju:
Pirmą kartą projektuojant ANBO, buvo pasitelktas šioks toks konstruktorių biuras – aviacijos specialistai atliko įvairius aerodinaminius, techninius skaičiavimus, projektavo atskiras lėktuvo dalis ir mazgus.
Akcentuoju teiginį ''šioks toks konstruktorių biuras '' -tai autoriaus žodis.Supraskite generolas buvo kaip saulė ,o visi kiti ten kažkokie šiokie tokie.Kaip suprantame tai darbas buvo kolektyvinis.Bet šlovė tik generolui, o kiti neverti net mandagaus paminėjimo.
[ taisyta Lie 24 : 16:59 ]

Vieta: Varena

G. Miknevičius Lie 24 : 19:03
Komentarai: 394

Prisiregistruota: Bir 03 : 22:36
Ką tu iš vis išmanai apie tai? Nejau manai, kad kiti konstruktoriai kūrė be konstruktoriaus biuro? Ir kam garbė atitekdavo biurui ar konkrečiam konstruktoriui?

Vieta: Vilnius

D.D.K. Lie 24 : 23:15
Komentarai: 79

Prisiregistruota: Grd 27 : 14:25
Šiuo metu keliauju, tad vargstu su internetu... Prisijungti pavyksta tik retsykiais, baltose zonose.

Perskaičiau nuo pradžių visus 200 komentarų... Liūdna.
Apart to, kad raštininkas MAS nesuprato kokį talentą turėjo inž. brig.gen Gustaitis, daugiau nematau neatsakytų klausimų.
Pabūsiu "arogantiškas" (kaip išsireiškė pats MAS) ir į tokį klausimą neatsakysiu.

Reiktų atsakyti Aaladinui dėl ''šioks toks konstruktorių biuras ''.

Tų žmonių kurie padėjo Gustaičiui projektuoti Anbo VIII niekas apskritai nevadino "konstruktorių biuru". Tai tiesiog buvo pagalbininkai galintys atlikti tą "juodą" darbą, daugybę ilgai trunkančių smulkių skaičiavimų ir t.t. Ankščiau viską iki nulio suskaičiuodavo, nubraižydavo pats konstruktorius, tačiau šiuo atveju spaudė terminai, o ir konstrukcija daug sudėtingesnė. Tikrai nenorėta sumenkinti pagalbininkų vaidmes, o atvirkščiai.


Didiesiems aviacijos žinovams nepavyko paneigti nei vieno fakto, nepavyko parodyti nei vienos klaidos iš to ką jie perskaitė straipsnyje. Užkliuvo pavadinimas? Aš juk rašiau:

Mėginsime pažiūrėti ką per Nepriklausomybės 20-metį veikė mūsų konstruktoriai. Ką gamino Karo aviacijos dirbtuvės.


Būtent ką gamino, o ne iš ko...
Tad manau straipsnis atspindi tai ko iš jo tikėjosi skaitytojas.
Iki šiol nei internete, nei "popieriuje" nebuvo nei vieno tokio pobūdžio straipsnio, kuriame objektyviai, trumpai ir aiškiai nužvelgiama Karo aviacijos dirbtuvių veikla. O ką nuveikėte ir parašėte jūs MAS su savo kolega Aaladinu?

MAS rašė:

Nerijus publikai pasiūlo kai ką daugiau - trumpą lietuviškos aviacijos kursą ( TLAK )


Publikai tai gal ir TLAK, tačiau jums MAS tai dar ir Lietuvos aviacijos istorijos pradžiamokslis.

Pabūsiu orus ir į diskusiją forume nesivelsiu, karo strategas iš manęs neypatingas, apie Gustaitį, su išsigimstančia tautos dalimi nesiteikiančia net perskaityti kas jiems pateikiama ant lėkštutės, irgi nematau apie ką šnekėti.

MAS ir Aaladinai visos jūsų pastangos sumenkinti Karo aviacijos dirbtuvių veiklą, konstruktorius, šį straipsnį ir mane kaip autorių nuėjo šuniui ant uodegos... Tad nurykit, jau turbūt mėnesį burnoj laikomą nosies turinį ir nepirsčiokit neturėdami jokių argumentų, negalėdami rimčiau pakritikuoti straipsnio ar parodyti klaidų dėl elementaraus Lietuvos aviacijos nepažinimo ir tiesiog tokių klaidų nebuvimo straipsnyje apskritai. O dėl straipsnio turinio pateikimo formos tai čia jau mano, kaip autoriaus, teisė rinktis.







Vieta: ...

Panzermeyer Lie 25 : 01:40
Komentarai: 330

Aaladinai - jei gali palyginti Gustaičio pasitelktų pagalbininkų skaičių, jiems pavestas užduotis ir indėlį į galutinį rezultatą su kitų konstruktorių biurų analogiškais rodikliais - laukiame nekantraudami. Tada galėsi sakyti, kad biuras ne "šioks toks", o kaip visi - pagalbininkai nudirbo analogišką darbo dalį, kaip ir kokiame Jakovlevo KB. Tačiau manau, kad to padaryti šiuo metu negali. Apie tai, kad "Gustaitis - saulė, o visi kiti kažkokie šiokie tokie" straipnsyje nėra nė žodžio. Taigi, apie tai rašydamas intensyviai polemizuoji su savimi, ne su straipsnio autoriumi. Todėl daryti globalias išvadas apie Nerijaus Korbuto nepagarbą Gustaičio pagalbininkams nėra iš ko. O tavo nepagarba autoriui ir kitiems svetainės nariams - iš tavo komentarų formos ir turinio trykšte trykšta. Daryk išvadas.

Kolega murava. Suprantu jūsų emocijas ir jų priežastis, bet prašyčiau labiau kontroliuoti jų išraišką čia, forume. "Ką tu apie tai išmanai" - ne argumentas, o asmeninis užgauliojimas. Taip negalima. Net ir šiuo atveju. Kaip sakoma - suprantu, bet nepateisinu.

Nerijau - būtum išsaugojęs daugiau orumo nerašydamas apie išsigimimus, nosies turinį ir kitus dalykus. Emocingumas dažnai būdingas kūrybiškiems žmonėms, manau, nesvetimas jis ir tau. Ir vis dėlto - nedarykime iš APK svetainės vietos apsikeitimui neigiamomis emocijomis. Kliūva juk visiems, kurie skaito, ne tik tiems, kuriems taikote.


Vieta: Vilnius
C'était l'oncle Martin, c'était l'oncle Gaston,
L'un aimait les Tommi's, l'autre aimait les Teutons.
Chacun, pour ses amis, tous les deux ils sont morts.
Moi, qui n'aimais personne, eh bien! je vis encore.

Georges Brassens, Les deux oncles

D.D.K. Lie 26 : 18:33
Komentarai: 79

Prisiregistruota: Grd 27 : 14:25
Nerijau - būtum išsaugojęs daugiau orumo nerašydamas apie išsigimimus, nosies turinį ir kitus dalykus. Emocingumas dažnai būdingas kūrybiškiems žmonėms, manau, nesvetimas jis ir tau. Ir vis dėlto - nedarykime iš APK svetainės vietos apsikeitimui neigiamomis emocijomis. Kliūva juk visiems, kurie skaito, ne tik tiems, kuriems taikote.


Atsiprašau kolegų už emocijas. Tų kuriems kliuvo netyčia, nors jiems netaikyta

Vieta: ...

Tofas Spa 02 : 23:15
Komentarai: 19

Prisiregistruota: Spa 02 : 21:30
Vien dėl šito straipsnio aš galutinai nusprendžiau užsiregistruot (Ankščiau apsilankydavau, paskaitydavau kokius įdomesnius straipsnelius apie Lietuvą ir tiek).

Nerijau - didelis dėkui už tokį nuostabų straipsnį. 10+

Aviacija - man vienas iš įdomiausių dalykų, ypač tarpukario Lietuvos. Šie du konstruktoriai man buvo, yra ir bus vieni didžiausių autoritetų. Gaila, kad mums jie taip ir neparode visų savo sugebėjimų ir idėjų, o jų tai abu turejo su kaupu.

Šiais metais baigiu vidurinę ir planuoju studijuot aviacijos inžineriją. Jei viskas pavyks kaip tikiuos (gal daugiau svajoju), po studijų galvoju kaip nors bandyt atgaivint aviacijos pramone Lietuvoje (ar bent jau legvąją) . Aišku tai atrodo labai didelesnežmoniškos svajonės, bet viliuos kai ateis laikas busiu suradęs bendraminčių.
 10.0

Vieta: LIETUVA

D.D.K. Spa 03 : 01:03
Komentarai: 79

Prisiregistruota: Grd 27 : 14:25
Vien dėl šito straipsnio tikrai nereikėjo tiek vargti. Tačiau, čia rasi ir daugiau įdomių dalykų/diskusijų, kad ir apie tą pačią aviaciją.
Bet kokiu atveju dėkui už gerą žodį.

Vieta: ...

Alladinas Spa 03 : 20:41
Komentarai: 13

Prisiregistruota: Rgs 01 : 16:53
mano nuomone jeigu supranti ,kad negali turėti lygeverčių lėktuvų negu kaimynai tai tikslingiau investuoti į priešlėgtuvinę ginybą.Bet mano nuomonė čia nepriimtina.

Vieta: Alytus
aladinas

D.D.K. Spa 03 : 21:33
Komentarai: 79

Prisiregistruota: Grd 27 : 14:25
priešlėgtuvinę ginybą


Ačiū už nuomonę.

Vieta: ...

Panzermeyer Spa 03 : 23:07
Komentarai: 330

Priešlėktuvinė gynyba gali būti laikoma alternatyva tik daliai aviacijos atliekamų funkcijų. Be to, vienas iš priešlėktuvinės gynybos komponentų - ta pati aviacija naikintuvų pavidalu.


Vieta: Vilnius
C'était l'oncle Martin, c'était l'oncle Gaston,
L'un aimait les Tommi's, l'autre aimait les Teutons.
Chacun, pour ses amis, tous les deux ils sont morts.
Moi, qui n'aimais personne, eh bien! je vis encore.

Georges Brassens, Les deux oncles

Alladinas Spa 04 : 09:16
Komentarai: 13

Prisiregistruota: Rgs 01 : 16:53
kuris ANBO buvo gaminamas naikintuvo pavidalu.


Vieta: Alytus
aladinas

D.D.K. Spa 04 : 13:07
Komentarai: 79

Prisiregistruota: Grd 27 : 14:25
kuris ANBO buvo gaminamas naikintuvo pavidalu.


O kur parašyta, kad Karo aviacijos dirbtuvės gamino ar ruošėsi gaminti naikintuvą Anbo?

Vieta: ...

Panzermeyer Spa 04 : 19:03
Komentarai: 330

kuris ANBO buvo gaminamas naikintuvo pavidalu.



Žr. straipsnį. Nebuvo lyg ir tokių ANBO. Tiesiog norėjau pasakyti, kad tavo pasiūlyta alternatyva priešlėktuvinė gynyba vs. aviacija - kaip čia švelniau pasakius.... ne visai logiška, nes priešlėktuvinės gynybs dalis - ta pati aviacija. Lietuvos karo aviacijai buvo keliami ir kiti tikslai - ne tik kova su priešo lėktuvais, kodėl ANBO būtinai turėjo būti naikintuvai ?


Vieta: Vilnius
C'était l'oncle Martin, c'était l'oncle Gaston,
L'un aimait les Tommi's, l'autre aimait les Teutons.
Chacun, pour ses amis, tous les deux ils sont morts.
Moi, qui n'aimais personne, eh bien! je vis encore.

Georges Brassens, Les deux oncles

Tofas Spa 16 : 17:18
Komentarai: 19

Prisiregistruota: Spa 02 : 21:30
kuris ANBO buvo gaminamas naikintuvo pavidalu.


Nebuvo tokio ANBO tipo kaip naikintuvas, buvo kuriami tik žvalgybiniai, mokemieji, o paskutinis (ANBO VIII) buvo lengvasis bombonešis.
Tačiau J.Dobkevičius bandė kurt. Tai buvo jo paskutinis ir labai gaila lemtingas kūrinys - DOBI III. Jis pasižymejo labai dideliu greičiu (jei neklystu buvo greičiausias tokio tipo lektuvas tuometinėje Europoje, o kadangi Europa aviacijos pramonę vysta sparčiausiai, galima teigti, kad DOBI's buvo greičiausiais pasaulyje). Dabar belieka tik spelioti kokiu lektuvų būtų dar sukūrę šie instruktoriai jei ne nepalankios aplinkybes.
 10.0

Vieta: LIETUVA

eppanzer Spa 16 : 18:28
Komentarai: 252

Prisiregistruota: Kov 20 : 11:20
Apie Dobkevičių yra ir tokia nuomonė, kad lietuviu jisai nesijautė ir kad po mokslų būtų pasilikęs dirbti užsienyje. Nepamenu, kieno prisiminimuose tai skaičiau, bet manau labai galimas atvejis, nes ne taip paprasta po Nepriklausomybės atgavimo su ta tautine savimone buvo. Jo lėktuvams iki naikintuvų dar labai daug trūko, bet tikiu, kad būtų sukūręs labai neblogus naikintuvus ir ne vieną. Gustaitis konstravo ir gamino tai, ko Lietuvos karo aviacijai labiausiai reikėjo - pigius, paprastus, lengvai remontuojamus žvalgybinius lėktuvus labiausiai tinkamus Lietuvos kariuomenei. Ir gamino pakankamai daug. Joks naikintuvas, net ir Bf-109, negalėjo pakeisti ANBO žvalgybinio lėktuvo. Anbukai galėjo pakilti iš nedidelės miško aikštelės, vykdyti žvalgybą 20-50 km priešo užnugaryje, palaikyti ryšį tarp divizijos dalinių, tarp atskirų divizijų, tarp divizijų ir vadovybės. Nebuvo jokių kitų priemonių tokiai žvalgybai vykdyti ir ryšiui palaikyti. Apsieiti be tokios žvalgybos ir ryšio palaikymo irgi nebuvo galima. Naikintuvų žinoma trūko, bet jie tikrai nebuvo tokie svarbūs kaip žvalgybiniai lėktuvai, nors dar pora eskadrilių būtų labai pravertę. Negalėjome turėti pakankamai tankų ir naikintuvų, neturėjome kreiserių, povandeninių laivų. Neturėjome ir greičiausiai neturėsime niekada, nes tai ne "pirmo būtinumo prekė".
[ taisyta Spa 16 : 18:31 ]

Vieta: Lietuva
Drąsus generolas, valia jo plieninė,
tik armija, gaila, visa alavinė
[nuoroda]

Tofas Spa 16 : 19:05
Komentarai: 19

Prisiregistruota: Spa 02 : 21:30
eppanzer,
Su viskuo sutinku ka parasei, bet tik ne su tuo kad DOBI III nebuvo naikitnuvas. Jis visomis savo charakteristikomis prilygo TUOMETINIAMS naikintuvams. Tai buvo kazkur 1924, tad jo nera ka lyginti su Bf-109, kuris sukurtas po 1930.
 10.0

Vieta: LIETUVA

eppanzer Spa 16 : 20:32
Komentarai: 252

Prisiregistruota: Kov 20 : 11:20
Kad lėktuvas taptų naikintuvu neužtenka išskirtinai didelio greičio. DOBI III buvo labai greitas, nemanevringas, silpnos konstrukcijos bandomasis pavyzdys su labai prasta apžvalga, jokios galimybės bent bandymams apginkluoti kulkosvaidžiais. Viskas buvo paaukota greičiui ir tai buvo katastrofos priežastis. Naikintuvui tenka atlikti energingus manevrus, jam reikalinga stipri konstrukcija, be to, reikalingas stabilumas šaudant iš įmontuotų ginklų. Stipresnė konstrukcija - didesnis svoris - mažesnis greitis. Jokiems tuometiniams naikintuvams DOBI III neprilygo ir negalėjo būti su jais lyginamas.

Vieta: Lietuva
Drąsus generolas, valia jo plieninė,
tik armija, gaila, visa alavinė
[nuoroda]

Tofas Spa 16 : 21:37
Komentarai: 19

Prisiregistruota: Spa 02 : 21:30
Na daug ko ka tu pasakei dabar jau neimanoma nei patvirtiniti nei paneigti. Pvz: konstrukcijos stiprumas. Juk jis nebuvo ismegintas iki savo ribu. Ar ne?

Del manevringumo. Sprendziant is sparnu konstrukcijos jis tikrai turejo but ganetinai judrus. (Tik mano nuomone aukscio vairai galejo buti truputi didesni.)

Del ginkluotes... Taip jos nebuvo DOBI III, nes tai buvo pirmas ekspermentinis modelis, bet esu 100% uztikrintas, kad veliau Dobkevicius butu "idejas" keleta kulkosvaidziu.
 10.0

Vieta: LIETUVA

eppanzer Spa 16 : 23:49
Komentarai: 252

Prisiregistruota: Kov 20 : 11:20
Iš tiesų nėra ko ginčytis ir neturiu kuo stipriau pagrįsti savo nuomonės. Bet aš įsitikinęs, kad Dobi-3 iš esmės niekam tikęs lėktuvas. Bet tokį jį Dobkevičius ir konstravo - atsisakė visko dėl greičio. Vėliau būtų sukonstravęs ir sėkmingesnį variantą. Beje, A.Liekio "Lietuvos karo aviacija 1919-1940" rašoma, kad "sparne palikta vietos įrengti dviems kulkosvaidžiams" (p.154). Kiekvieno valia vertinti kaip jam atrodo. Man gi "rodosi", kad Dobkevičius siekė rekordų, o Gustaitis konstravo reikalingus "darbinius arkliukus".

Vieta: Lietuva
Drąsus generolas, valia jo plieninė,
tik armija, gaila, visa alavinė
[nuoroda]

Tofas Spa 17 : 00:36
Komentarai: 19

Prisiregistruota: Spa 02 : 21:30
Tu teisus, sakydamas, kad Gustaitis gamino kas reikalinga, o Dobkevicius sieke rekordo. Bet kaip manai, kai jis butu pasiekes ta rekorda kas butu tada? Butu vel bandes imtis kazkokio kito rekordo? Sukonstruoti reaktyvini varikli?

Juk is klaidu zmones mokosi, tik gaila, kad tos klaidos kartais buna lemtingios...

O man DOBI III liks kaip nuostabus Dobkeviciaus kurinys (O is isores jis tikrai grazus ).
 10.0

Vieta: LIETUVA

D.D.K. Spa 17 : 01:25
Komentarai: 79

Prisiregistruota: Grd 27 : 14:25
Įsikišiu į vyrų pokalbį ir aš. Beveik sutinku su eppanzer'iu.
Tačiau:
J.Dobkevičius buvo aristokratų aplinkos žmogus ( pažiūrėkit tėvas kas buvo ) tai labai imponavo tuometiniam Karo aviacijos viršininkui J.Kraucevičiui, prie kurio šliejosi (ar atvirkščiai) tam tikro sluoksnio žmonės. Turtingesni, kilmingesni jaunieji lakūnai turėdavo tam tikrų privilegijų ir Aviacijoje (užduotys, skrydžių skaičius ir bendra atmosfera ) . Apie tai garsiai niekas nediskutavo, tačiau tai nepatiko kai kuriems kitiems "paprastesniems" Karo lakūnams iš čia ir kilo tarytum pavydas J.Dobkevičiui netik sėkmės skraidant, konstruojant, bet ir viršininko malonės. Dabar jau niekas nepasakys kaip Jis būtų pasielgęs baigęs mokslus ir galbūt gavęs pasiūlymą iš galingesnės šalies...

Žiūrint šiandienos akimis, lyginant su kitų šalių tuometinėmis ar vėlesnėmis vietinėmis A.Gustaičio praktiškomis konstrukcijomis Anbo labai lengva pasakyti, kad J.Dobkevičiaus lėktuvai buvo niekam tikę.
Tačiau tų dienų akimis tai buvo KAŽKAS TAI TOKIO. Naujo, nematyto, naujoviško dizaino, įspūdingų greičio davinių.
Kai kalbame apie Dobi-III neužmirškime, kad tai viso labo 1924 metai... Ir apie Dobi reiktų skaityti ne A.Liekio "monografijoje", o rimtesnes publikacijas

J.Dobkevičius buvo jaunas, energingas, veržlus, drąsus, kūrybingas, talentingas Žmogus. Toks jis ir liks visada. Visiškai nesvarbu, kad jo lėktuvai dar turėjo daug trūkumų, tačiau juk tai buvo pati pati Didžio Konstruktoriaus Kūrybinio Kelio pradžia užgesusi vos sužibusi... J.Dobkevičius iš niekam nežinomo krašto sukūrė tik trijų konstrukcijų prototipus ir to užteko, kad jo pavardė didelėmis raidėmis būtų įrašyta į Pasaulio aviacijos istoriją...



Vieta: ...

eppanzer Spa 17 : 03:46
Komentarai: 252

Prisiregistruota: Kov 20 : 11:20
Skaitėm nurodytas rimtesnes publikacijas
Tikrai nenuvertinu nei Dobkevičiaus, nei jo lėktuvų. Tiesiog žiūriu "kitu kampu", t.y. kiek tai naudinga Lietuvos aviacijai. Tikiu, kad būtume turėję keletą eskadrilių puikių Dobkevičiaus sukonstruotų naikintuvų. O štai Dobi-III man nesižiūri nei taip nei anaip. Taip ir jaučiasi kažkoks neišbaigtumas.

Vieta: Lietuva
Drąsus generolas, valia jo plieninė,
tik armija, gaila, visa alavinė
[nuoroda]

Oldbeawer Spa 17 : 18:39
Komentarai: 208

Nors nesu kažin koks aviacijos žinovas (jei tiksliai tai visiškai joks) man Dobkevičiaus DOBI III primena ne naikintuvą, bet drago automobilį- viskas paaukota dėl greičio. Kaip ir bet kuris kitas itin greitas agregatas jis automatiškai netenka daugumos kitų savybių. Pabandykit įsivaizduoti Macchi MC-72 oro mūšyje, su jo dvidešimt keturiais cilindrais kabančiais ant nosies.
Manau dėl to, kad Dobkevičius, kaip jaunas konstruktorius norėjo parodyti, ką gali jis ir jo konstrukcijos. Tam neužteko tiesiog sukurti šiaip lėktuvą, jau buvo prikurta pakankamai gerų užsienio konstrukcijų, tam reikėjo sensacijos, ne veltui DOBI III buvo suplanuotas dar galingesnis variklis, buvo siekiama dar didesnio greičio.
Kažin ar užsirekomendavęs ir gavęs užsakyma tikram naikintuvui Dobkevičius būtų siekęs prakišti DOBI III. Ko gero būtų buvęs kuriamas naujas modelis, siekiama manevringumo ginkluotės ir saugumo, o ne tik greičio.


Vieta: Rokiškis/Vilnius
As to the species of exercise, I advise the gun. While this gives moderate exercise to the body, it gives boldness, enterprise, and independence to the mind.

Thomas Jefferson


Tofas Lap 03 : 21:59
Komentarai: 19

Prisiregistruota: Spa 02 : 21:30
Eppanzer,
Taip DOBI III nebuvo uzbaigtas. Juk atlikti tik 2 skrydziai. Galima sakyt sis lektuvas buvo prototipas.
Bet juk galima ir truputi "pasvajot" kas is jo butu iseje.
 10.0

Vieta: LIETUVA

eppanzer Lap 05 : 12:07
Komentarai: 252

Prisiregistruota: Kov 20 : 11:20
Tikrai nieko prieš svajones
Tiesiog sutinku su Oldbeawer, kad kitas Dobkevičiaus lėktuvas būtų buvęs nebe svajonė, o tikrai geras naikintuvas.

Vieta: Lietuva
Drąsus generolas, valia jo plieninė,
tik armija, gaila, visa alavinė
[nuoroda]

aviatorius1964 Lap 07 : 03:12
Komentarai: 28

Prisiregistruota: Lie 17 : 20:32
atėjus sovietams į Lietuvą 1940-1941m ir nacionalizavus viską ir tame visą aviaciją turimą sakė,kad tie lėktuvai niekam tikę,malkoms nebent tik...Bet tai buvo kaip visada sovietinė propaganda ir manau po vieną modelį šių lėktuvų išsivežė į Sovietų Sąjungą ir išstudijavo...ir visa karinė ir ne tik technika buvo ekonominio ir karinio špionažu grindžiama pas Sovietus...p,s .Aleksoto aerodrome ir <ne tik> pats pradirbau 10 metų pgr. prie Ant-2 <kukuruzniko> avio techniku..Tai pasakyti palyginimui daug galiu ,kad lietuviai sugebėjo prieškaryje padaryti labai daug "plikomis rankomis"ir aplenkti laiką savo darbais ! ! !
 10.0

Vieta: kaunas

Miškinis Lap 07 : 14:05
Komentarai: 13

Prisiregistruota: Spa 30 : 15:22
Keliuose prisiminimuose teko skaityti, kad rusai domėjosi ANBO-41 lėktuvais ir stebėjosi gerais lietuviškos konstrukcijos skridimo duomenimis.

Vieta: Panevėžys

Tofas Lap 08 : 20:04
Komentarai: 19

Prisiregistruota: Spa 02 : 21:30
As girdejau, kad latviai buvo suinteresuoti Anbo - IV ar 41 pirkimu. Tai buvo kaip tik pries karo pradzia.
 10.0

Vieta: LIETUVA

Miškinis Lap 08 : 20:22
Komentarai: 13

Prisiregistruota: Spa 30 : 15:22
Man rodos ne latviai o estai, nors gal ir klystu. ANBO 41 norėjo pas save gaminti netgi britai.
Tokie atvejai įrodo kad Anbukas buvo gana vykusi konstrukcija.

Vieta: Panevėžys

eppanzer Lap 10 : 11:40
Komentarai: 252

Prisiregistruota: Kov 20 : 11:20
Na su tuo britų noru gaminti pas save Anbukus man regis nėra labai aišku

Vieta: Lietuva
Drąsus generolas, valia jo plieninė,
tik armija, gaila, visa alavinė
[nuoroda]

Miškinis Lap 10 : 14:07
Komentarai: 13

Prisiregistruota: Spa 30 : 15:22
Sakai iš piršto laužta ta detalė?

Vieta: Panevėžys

Oldbeawer Lap 10 : 14:18
Komentarai: 208

Čia jau reiktų Nerijaus klaust, bet aš irgi kažkaip abejoju- britai turėjo pakankamai galimybių susikurti sau reikiamų lėktuvų, be to jie tikrai ne ta tauta, kuri linkusi priimti užsienines konstrukcijas. Ir kam tai daryti, kai pas pačius pakankamai lėktuvų gamintojų ir konstruktorių.


Vieta: Rokiškis/Vilnius
As to the species of exercise, I advise the gun. While this gives moderate exercise to the body, it gives boldness, enterprise, and independence to the mind.

Thomas Jefferson


eppanzer Lap 10 : 14:35
Komentarai: 252

Prisiregistruota: Kov 20 : 11:20
Nėra labai aišku, nes yra tik paminėta atsiminimuose, kad kažkas girdėjo kad kažkas norėjo. Tikiuosi, kad Nerijus galės patikslinti. 1939 metais anglai ieškojo kur nusipirkti lėktuvų, tas tiesa, bet abejoju ar Anbo. Mano nuomone Anbo lėktuvų galėjo reikėti nebent kolonijų aviacijai arba kaip mokomojo lėktuvo.

Vieta: Lietuva
Drąsus generolas, valia jo plieninė,
tik armija, gaila, visa alavinė
[nuoroda]

Oldbeawer Lap 10 : 15:17
Komentarai: 208

O ar anglai ieškojo kur nusipirkti pačių lėktuvų, ar jų licenzijų? Į kolonijas turbūt nugrūsdavo viską, ką patys nurašydavo, o va mokomųjų ruošiantis karui galėjo ir pristigti.


Vieta: Rokiškis/Vilnius
As to the species of exercise, I advise the gun. While this gives moderate exercise to the body, it gives boldness, enterprise, and independence to the mind.

Thomas Jefferson


eppanzer Lap 10 : 16:44
Komentarai: 252

Prisiregistruota: Kov 20 : 11:20
Lėktuvams kolonijose nereikėjo nei ypatingo greičio, nei ginkluotės. Reikėjo tvirto, paprasto ir nebrangaus lėktuvo. Visai kaip mūsų Anbo
Pirmas klausimas, kas norėjo pirkti licenziją - firma ar valstybė. DB pirma paruošdavo specifikaciją, t.y. reikalavimus lėktuvui, po to jau vykdydavo konkursą. Kad pirktų ANBO be konkurso - na nerealu, būkim biedni, bet teisingi.
O šai kuri nors firma galėjo turėti planų pirkti licenziją ir lėktuvus pardavinėti visame pasaulyje. Pvz., ta pati Bristol, tuo pačiu pardavinėtų ir savo variklius bei užsitikrintų rinką atsarginėms dalims. Kodėl gi ne. Iš kitos pusės, būtų norėję, būtų pirkę, bet kaip ir nebuvo jokio rimto biznio pasiūlymo, kaip atrodo iš to, ką skaičiau.

Vieta: Lietuva
Drąsus generolas, valia jo plieninė,
tik armija, gaila, visa alavinė
[nuoroda]

HEAT Lap 10 : 17:10
Komentarai: 235

Prisiregistruota: Geg 08 : 21:53
Kiem man teko girdėti, britų armijoje buvo noras vietoj Westland Lysander turėti kažką pigesnio. Niša - pagalbinis/ryšio lėktuvas. Ką pas rusus darė Po-2, pas vokiečius - Fi-156 ir t.t. Lysanderis toje eilėje vienareikšmiškai atrodo kaip maibachas tarp golfų II - duraliuminis, magnis, sparno mechanizacija ir t.t Na ir kaina aititinkama. Visai nenuostabu, jei kam būtų atėjusi mintis vietoj Lysanderio statyti ANBO-51, charakteristikos vienas prie vieno, išskyrus kainą ir tai, kad deficitinių karo laiku medžiagų jis nereikalauja. Kad britai apie tokį ANBO žinojo - viršuj Bristolio plakatas kabo.

Vieta: Vilnius

eppanzer Lap 10 : 19:04
Komentarai: 252

Prisiregistruota: Kov 20 : 11:20
Kad kalba rodos ėjo apie Anbo IV ar 41, dabar nepamenu kurį tiksliai. Ir čia pora mažų bet reikšmingų smulkmenų, Lysander - su uždara kabina ir gerokai didesniu skrydžio toliu. Bet čia tik mano pamąstymai. Tikiuosi Nerijus pateiks konkretesnių faktų.
[ taisyta Lap 10 : 19:07 ]

Vieta: Lietuva
Drąsus generolas, valia jo plieninė,
tik armija, gaila, visa alavinė
[nuoroda]

Miškinis Lap 10 : 20:12
Komentarai: 13

Prisiregistruota: Spa 30 : 15:22
Skrydžio toliu ANBO 41 nuo Lysanderio atsilieka apie 200 km, bet beveik dvigubai lenkia kopimo greičiu.

Vieta: Panevėžys

eppanzer Lap 10 : 20:35
Komentarai: 252

Prisiregistruota: Kov 20 : 11:20
Jeigu tai būtų naikintuvai, kopimo greitis būtų svarbesnė savybė. Lėktuvui, eksploatuojamam, pvz., Egipte, skrydžio tolis daug svarbiau nei pvz. Lietuvoje, nes nuo Kauno iki Klaipėdos kažin ar bus daugiau kaip 200 km. Todėl 200 ar 240 km Lysanderiui pakankamai svarus privalumas. O gal ir ne
Gal reikšmingi būtų kokie 1200 papildomų km?
Spėju, kad skirtingai nei Anbo-41, Lysanderis buvo konstruotas veikti ten, kur nėra didelės priešo lėktuvų koncentracijos ir kur retai sutiksi (jeigu išvis sutiksi) modernų naikintuvą.
O susidūrus su BF-109, kažin ar dvigubai didesnis kopimo greitis pagelbės?
[ taisyta Lap 10 : 20:35 ]

Vieta: Lietuva
Drąsus generolas, valia jo plieninė,
tik armija, gaila, visa alavinė
[nuoroda]

Raimissilka Lap 10 : 21:17
Komentarai: 18

Prisiregistruota: Bir 22 : 12:55
Kažkur skaičiau , kad Rusai OKA-as (nukopijuoti štorchai) , planavo gaminti ANBO gamykloje Kaune. Bet karas sutrugdė.

 10.0

Vieta: Vilnius

D.D.K. Lap 10 : 21:32
Komentarai: 79

Prisiregistruota: Grd 27 : 14:25
Buvo aukščiau diskusija dėl Dobi lėktuvų kovinėje sudėtyje. Jei atidžiai skaitėte, tai matėte ir šį sakinį:
Žiūrint, į to laikmečio Karo techniką sunku įsivaizduoti DOBI lėktuvus kovinėje sudėtyje, bet visiškai nesunku juos įsivaizduoti skinant laurus siekiant pasaulinių rekordų.


Tuo viskas ir pasakyta.

Dėl Anbo. Prisipažinsiu, tikrai nieko negirdėjau apie norą pirkti Anbo IV ar Anbo 41 licenziją ar lėktuvus.
Estai gan rimtai domėjosi Anbo III, buvo ir kaina suderėta.
Britai domėjosi mokomuoju Anbo 51.
Kalba eina apie licenzijų įsigijimą.
Konkretesnių žinių dabar kaip ir neturiu.

Vieta: ...

Tofas Lap 10 : 21:38
Komentarai: 19

Prisiregistruota: Spa 02 : 21:30
Visu pirma Anbo IV / 41 buvo vienas geriausiu europoje pripazintu zvlagybiniu lektuvu. Jei britai norejo juos pirkt tai reiskia - jiems reikejo patikimu pigiu zvalgybiniu lektuvu. Bet kaip eppanzer sake, kad pirktu be konkurso - nerealu.
Is to paties galima suprast kad britai negamino zvalgybiniu lektuvu tipo. Kiek domejausi jie tik perdirbdavo is Lysanderiu, Blanheimu ir Spitfire (keista nes jo skridimo nuotolis nera didelis) i zvalgybinius.
 10.0

Vieta: LIETUVA

Tofas Lap 10 : 21:43
Komentarai: 19

Prisiregistruota: Spa 02 : 21:30
Na va... Nerijus parase viskas aisku dabar
 10.0

Vieta: LIETUVA

HEAT Lap 10 : 21:43
Komentarai: 235

Prisiregistruota: Geg 08 : 21:53
Kad kalba rodos ėjo apie Anbo IV ar 41, dabar nepamenu kurį tiksliai

Ja, suklydau skaičiuku.

Ir čia pora mažų bet reikšmingų smulkmenų, Lysander - su uždara kabina ir gerokai didesniu skrydžio toliu


Nu negali gi viskas pas ambuką būti geriau Nors šiaip - kaži ar fatališki šitie skirtumai.

O susidūrus su BF-109, kažin ar dvigubai didesnis kopimo greitis pagelbės?


Iki radariniais laikais debesys buvo visų naikintuvų aukų gelbėtojai. Bet juos reikėjo laiku pasiekti, o tam kopimo greitis kartais naudingas.

Vieta: Vilnius

D.D.K. Lap 10 : 21:45
Komentarai: 79

Prisiregistruota: Grd 27 : 14:25
Kažkur skaičiau , kad Rusai OKA-as (nukopijuoti štorchai) , planavo gaminti ANBO gamykloje Kaune. Bet karas sutrugdė.


Statė Raimi "Gandrus" Kaune, statė. Pats Antonovas darbus prižiūrėjo. O dirbo pagrinde tie patys žmonės kurie dirbo ir prie anbukų. Be "Gandrų" iš tokių rimtesnių, įdomesnių orlaivių statytų Kaune, verta paminėti desantinius sklandytuvus A-7.

Vieta: ...

Miškinis Lap 10 : 21:50
Komentarai: 13

Prisiregistruota: Spa 30 : 15:22
Britai domėjosi mokomuoju Anbo 51.
Man kažkaip buvo įstrigę kad 41, na bet atmintis slidus dalykas . Nepaisant to, susidomėjimas lietuviška konstrukcija buvo.

O susidūrus su BF-109, kažin ar dvigubai didesnis kopimo greitis pagelbės?


Na bent jau sukels medžiotojui daugiau problemų gaudant žvalgą taikiklyje .

Vieta: Panevėžys

Tofas Lap 10 : 22:01
Komentarai: 19

Prisiregistruota: Spa 02 : 21:30
Statė Raimi "Gandrus" Kaune


Kas ten per Gandrai buvo gal kas galit pasakyt?
 10.0

Vieta: LIETUVA

D.D.K. Lap 10 : 22:16
Komentarai: 79

Prisiregistruota: Grd 27 : 14:25
Kalba eina apie Fi-156 rusišką kopiją, pavadintą Oka-38 "Aist" kurios "prototipas" ir keletas (gal keliolika) egzempliorių gimė Kauno Karo Aviacijos dirbtuvėse.
[ taisyta Lap 10 : 22:18 ]

Vieta: ...

Tofas Lap 10 : 22:32
Komentarai: 19

Prisiregistruota: Spa 02 : 21:30
Aisku. Dekui

Pradejau ziuret koks cia lektuvas.

Radau toki labai grazu paveiksliuka... pirmas ispudis - Anbo vaziuokle. Noreciau paklaust ar kartais vokieciai tai nenukopijavo nuo Anbuku? Nes kaip radau jie pradeti gamint apie 36 metus...


[nuoroda]
 10.0

Vieta: LIETUVA

eppanzer Lap 10 : 23:10
Komentarai: 252

Prisiregistruota: Kov 20 : 11:20
Gal lepesniems britams be uždaros kabinos jau per prastai buvo? Kaip dabar mašina be "klimos" ne mašina
Taigi skirtumas tikrai ne fatališkas. Nepatingėjau atsiversti Liekio "Lietuvos karo aviaciją" ir radau ten be nuorodos į šaltinį "mesteltą" sakinuką: "Vėliau Anglijos aviakonstruktoriai, susipažinę su ANBO-41", siūlė už šių lėktuvų gamybos licenciją visą savo modernių naikintuvų eskadrilę" (p.455).
"Suvoroviškai" patalpinta tarp originalios komisijos išvados apie ANBO-41 ir Gustaičio raporto, suprask, teiginys autentiškas ir nediskutuotinas. Kokie Anglijos aviakonstruktoriai (minima po 1937 m. rugsėjo 1-3 d. skrydžio į Rygą), kurią firmą atstovavo, kokius naikintuvus siūlė, kas svarstė pasiūlymą ir kodėl atmetė, deja, neparašyta. Kažkada internete buvau radęs visą DB lėktuvų specifikacijų, pirmo pakilimo į orą, kontraktų datas, priėmimo ginkluotėn ir t.t. chronologiją. Jeigu kam įdomu, galėtų patikrinti, kokių lėktuvų DB norėjo, ką jiems pasiūlė ir ar tikrai jiems būtų reikėję mūsų Anbukų. Aš irgi sutinku su HEAT, tą patį parašiau, kad SKIRTINGAI nuo anbukų britams gal nebuvo svarbus kilimo greitis. Mūsų žvalgybiniai lėktuvai jokios priedangos net tikėtis negalėjo. Nors labiausiai tikėtino karo su Lenkija metu sutikti priešo naikintuvus taip pat tikimybė nebuvo labai didelė. Bet jiems visi greičio duomenys ir gynybinė ginkluotė buvo tikrai reikšmingesni išlikimui. O Lysanderiui kur nors Afrikoje tikriausiai buvo svarbesnė uždara kabina.

Vieta: Lietuva
Drąsus generolas, valia jo plieninė,
tik armija, gaila, visa alavinė
[nuoroda]

D.D.K. Lap 10 : 23:33
Komentarai: 79

Prisiregistruota: Grd 27 : 14:25
Turiu A.Liekio keletą veikalų, tačiau būdamas neatidus turbūt praleidau šitą sakinį...
Įdomu, kad G.Ramoška abiejose rimčiausiose savo publikacijose apie Anbo 41 (Plieno Sparnai Nr.4 ir Nr.9) net neužsiminė apie tokį svarbų faktą...
Apie tai nerašo ir kitų istorikų darbuose.
Nors tiesą sakant tas sakinys kažkur girdėtas, lyg ir prisiminimuose skaitytas, ar tik ne L.Pesecko? Einu pavartyt.

Vieta: ...

Alladinas Lap 24 : 20:13
Komentarai: 13

Prisiregistruota: Rgs 01 : 16:53
[blokuotas administratoriaus]

Vieta: Alytus
aladinas

Miškinis Lap 24 : 20:25
Komentarai: 13

Prisiregistruota: Spa 30 : 15:22
O iš kur tu ištraukei, kad Džentelmenų tautos atstovai domėjosi ANBO VIII?

P.S. kitą kartą gali ir nerašyti "vaizdžių" pavyzdžių, visvien jie nueina šuniui ant uodegos.


[ taisyta Lap 24 : 20:30 ]

Vieta: Panevėžys

Alladinas Lap 24 : 20:51
Komentarai: 13

Prisiregistruota: Rgs 01 : 16:53
Dar kartą perskaičiau straipsnį ir vėl nesuprantu cituoju autorių.
Citata:
A.Gustaičiui, kaip ir J.Dobkevičiui statant paskutiniąsias konstrukcijas teko nusivilti negalint panaudoti įtraukiamos važiuoklės. Vėl reikėjo perprojektuoti sparną.
Klausimas autoriui kaip čia yra ir Dobkevičius ir Gustaitis projektavo viename lygyje tai yra nuo 1926m iki1939 nebuvo jokios techninės pažangos nebuvo.Tai man neaišku ar 1926 metais pas mus toks aukštas lygis kaip 39 ar 1939 toks žemas kaip 26.Ar su technine pažanga tvarka tik projektavimas tokiame lygyje kad norint pagaminti pagal projektą tai tampa misija neįmanoma.Tokią nuojautą sustiprina sakinys iš straipsnio kurį nurodžiau citatoje neatskirtoje nuo konteksto.

Vieta: Alytus
aladinas

Miškinis Lap 24 : 23:07
Komentarai: 13

Prisiregistruota: Spa 30 : 15:22
Alladinai, gal teiktumeisi atsakyti į mano klausimą, ar čia visi turi atsakinėti tik į tavo klausimus?

Vieta: Panevėžys

Kaukas Lap 24 : 23:42
Komentarai: 328

Prisiregistruota: Vas 04 : 15:47
Toks didelis, Miškini, ir nesupranti
Alladinui nereikia atsakymų, Alladinas ir neklausia, Alladino dvejuose paskutiniuose komentaruose nėra nei vieno klaustuko, nes Alladinui nusispjaut, atsakys į jo "klausimus" ar ne. Alladinas tik išlaukia, kol nusistovės vanduo, kad galėtų vėl sėkmingai jį drumsti. Alladinas po menamu klausimu realizuoja savo trolišką talentą ir jeigu niekas nereaguos į šią žodžių diarėją, jis palūkėjęs nuplauks kitur.

Vieta: Kaunas
"Ilgi ginčai rodo, kad tai, dėl ko žmonės ginčijasi, neaišku jiems patiems."

Volteras

Panzermeyer Lap 29 : 19:13
Komentarai: 330

Alladino priešpaskutinis pranešimas su "kolūkiniais" palyginimais blokuotas dėl svetainės taisyklių 5.2.5. punkto pažeidimo (kaip neatitinkantis temos).

Dėl klausimo apie įtraukiamą važiuoklę - prašau perskaityti ankstesnius komentarus, tame tarpe ir polemiką su tokiu Aaladinu (ne tamstos giminė kartais ? Bent jau pavyzdžiai - aiškiai iš to paties kolūkio ...). Manau, dalis klausimų "kodėl?" turėtų atkristi.

Jei kiltų noro - pastabas ir priekaištus administratoriams reiškiame "Pastabų administratoriams" skyriuje.

Grįžtame prie temos, kolegos.
[ taisyta Lap 29 : 19:13 ]


Vieta: Vilnius
C'était l'oncle Martin, c'était l'oncle Gaston,
L'un aimait les Tommi's, l'autre aimait les Teutons.
Chacun, pour ses amis, tous les deux ils sont morts.
Moi, qui n'aimais personne, eh bien! je vis encore.

Georges Brassens, Les deux oncles

tutis Kov 03 : 12:06
Komentarai: 1

Prisiregistruota: Grd 04 : 12:38
[blokuotas administratoriaus]

Vieta: uk

Pipiras Bal 20 : 14:39
Komentarai: 1

Prisiregistruota: Bal 17 : 18:41
Sveiki
Straipsnyje radau tokia citatą:

A.Gustaičiui, kaip ir J.Dobkevičiui statant paskutiniąsias konstrukcijas teko nusivilti negalint panaudoti įtraukiamos važiuoklės. Vėl reikėjo perprojektuoti sparną.

Labai sudomino kokio tipo važiuoklė buvo suprojektuota pirminiame variante (turiu galvoje įtraukiama) ,nesu tikras žinovas ,bet esu mates ,kad jos tuo metu buvo naudojamos bent trijų tipų.
Mano asmeniniais pastebėjimais tai to meto lėktuvai turėdami tokio tipo vieną variklį įtraukiamų važiuoklių išviso neturėjo ar bent aš nepastebėjau.(Kategoriškai to teigti negaliu)
Lėktuvai kurie turėjo po du tokius variklius ir sparnų konstrukciją kaip monoplanai turėjo ir važiuoklė buvo montuojama pirie pat variklio beto sparnas turėjo metalinę konstrukciją tiksliau turbūt aliominę ir pavara turbūt buvo hidraulinė.
Pasižiūrėjus į to meto kitų šalių lėktuvus tai vienmotoriai lėktuvai turintys įtraukiamą važiuoklę buvo su V formos varikliais ir kaip taisyklė su metalinės konstrukcijos sparnu.
Todėl kyla klausimas kiokio tipo suprojektuota važiuoklė pirminiam variante- projektiniam? ,antras klausimas ar galima įtraukiama važiuoklė esant vienam tokio tipo varikliui? Ir trečias bet nesu dėl to tikras jeigu sparnas buvo medinės konstrukcijos ar išviso tai yra įmanoma?
Nesu technikos žinovas bet manau ,kad tokiai važiuokliai pakelti ir nuleisti reikalinga hidraulinė pavara ,taip paprastai kalbant tepalo siurblys kuris veikdamas atima iš variklio galingumą.Ir tai turi būti papildomas siurblys su atskira darbine sistema,turbūt sutiksite kad ji turi veikti atskirai nuo tepimo sistemos.
Ar minimi varikliai turėjo tokias technines harakteristikas?

Vieta: londons

Raimissilka Bal 21 : 11:16
Komentarai: 18

Prisiregistruota: Bir 22 : 12:55
... kad jos tuo metu buvo naudojamos bent trijų tipų...
Gal galėtumei truputį apibūdinti tuos 3 tipus
 10.0

Vieta: Vilnius

eppanzer Bal 21 : 18:15
Komentarai: 252

Prisiregistruota: Kov 20 : 11:20
Aladinas-tutis-pipiras neatsakys. Jis prie nerijaus straipsnio kaip musė prie medaus: nuveja, o jis vis grįžta palaižyti. Ir vis ką nors įdomaus randa. Tuoj su nerijum konkuruojančią svetainę atidarys

Vieta: Lietuva
Drąsus generolas, valia jo plieninė,
tik armija, gaila, visa alavinė
[nuoroda]

Matalan Geg 05 : 14:39
Komentarai: 1

Prisiregistruota: Bal 19 : 22:58
taigi
su važiuokle kaip ir aišku .
Visi kurie bent kartą matė iš arti to meto lėktuvus turiu galvoje gyvus ne nuotraukas interneto puslapiuose turbūt patvirtinti galės kad norint pagaminti įtraukiamą važiuoklę tai sparnas turi būti metalinis ,nes medinės konstrykcijos tiesiog neatlaiko apkrovos.
to meto pagrindinės konstrukcijos buvo iš aliuminio pagrindas kniedytas kai kurio detalės virinamos.
Tuo labiau visa įtaukiama važiuoklės pavara buvo gaminama hidraulinė o kiek esu girdėjęs minimose dirbtuvėse nebuvo galimybių apdirbinėti aliuminio liejimo būdu ar suvirinant, todėl daroma išvada ,kad norint tokią važiuoklę panaudoti tai jei reikėtų pirkti pilnai pagamintą kadangi daliniam apdirbimui nebuvo nei sąlygų nei specelistų, o tai savo ruoštu pinigai ir nemaži.
tai būtų galima iliustruoti ir nuotraukomis .
Būtų galima mesti dar vieną kaltinimą lėktuvo kūrėjui tai kad ir nesirūpinimas piloto saugumu pavyzdys niekur neteko girdėti kad nors ir mažiausio užuominos apie korpuso ar kažkokį kitokį šarvavimą.Net priekinis stiklas panaudotas pats papraščiausias kai tuo metu dauguma anglų ,vokiečių ir rusų naujausių lėktuvų jau buvo projektuojami ir bandomi su neperšaunamu įspudingo storio priekiniu stiklu.O mūsų genialūs korėjei tokioms smulkmenoms savo dėmesio neblaškė ,kap žinia pasmus pilotų begalė.Tai turbūt paaiškinama taupumu?Svarbiausia ,kad tik pigiau .


Matau darau pažangą vienas komentaras ir banas garantuotas.


[ taisyta Geg 05 : 15:25 ]

Vieta: bristolis

HEAT Geg 05 : 17:09
Komentarai: 235

Prisiregistruota: Geg 08 : 21:53
Kai skaitysi šitą, tavęs jau greičiausiai nebus tarp mūsų
Bet... pastebėjau kad tarp reinkarnacijų pažangos nedarai. Atkaklumas yra, noras apvemti viską kas lietuviška - 10 balų, o va techninės žinios jau kelintą reinkarnaciją aukščiau kanalizacijos dangčio lygio nepakyla. Gal karma tavo bloga, ir reinkarnuoji į vis žemesnės rūšies padarą ?
Taigi biški pabadysiu pirštu į tavo rašinėli, taip sakant, EU programos "Pagalba Britanijos staliams įsisavinant aviatechniką" rėmuose.
su važiuokle kaip ir aišku .

Žiauriai abejoju. Nu tikrai - žiauriai.

Visi kurie bent kartą matė iš arti to meto lėktuvus turiu galvoje gyvus ne nuotraukas interneto puslapiuose turbūt patvirtinti galės kad norint pagaminti įtraukiamą važiuoklę tai sparnas turi būti metalinis ,nes medinės konstrykcijos tiesiog neatlaiko apkrovos.

Google + LAGG-3 + skaityti iki prašviesėjimo.
Beja, Googles adminai dar APK adminų pavyzdžiu nepasekė ?

Tuo labiau visa įtaukiama važiuoklės pavara buvo gaminama hidraulinė

Pavara galėjo būti hidraulinė, pneumatinė ar rankinė. Neretai ir kombinacijos , pvz rankinė - avarinis variantas.

todėl daroma išvada ,kad norint tokią važiuoklę panaudoti tai jei reikėtų pirkti pilnai pagamintą kadangi daliniam apdirbimui nebuvo nei sąlygų nei specelistų, o tai savo ruoštu pinigai ir nemaži.
tai būtų galima iliustruoti ir nuotraukomis .

Važiuoklei pirkti reiktų hidro ar pneumo sistemas plius amortizatorius kompaktiškus. Visa kita daroma vietoje be problemų.

Būtų galima mesti dar vieną kaltinimą lėktuvo kūrėjui tai kad ir nesirūpinimas piloto saugumu pavyzdys niekur neteko girdėti kad nors ir mažiausio užuominos apie korpuso ar kažkokį kitokį šarvavimą.Net priekinis stiklas panaudotas pats papraščiausias kai tuo metu dauguma anglų ,vokiečių ir rusų naujausių lėktuvų jau buvo projektuojami ir bandomi su neperšaunamu įspudingo storio priekiniu stiklu.O mūsų genialūs korėjei tokioms smulkmenoms savo dėmesio neblaškė ,kap žinia pasmus pilotų begalė.Tai turbūt paaiškinama taupumu?Svarbiausia ,kad tik pigiau .

Kaip čia išsireiškus kad įspėjimo negavus.... Matai, šarvinio stiklo skydelis priekyje yra būtinas naikintuvams, kad saugoti pilotą nuo borto šaulių ugnies, dar neblogai šturmo lėktuvams, kad atsitiktinės kulkos nepagaut. Bombonešiams tai "nepunktualu". O šiaip - siūlau nueit į kokį nors liuftvafės forumą ir apvemti ten Ju-87 ir jo konstruktorius. Prieš tai pasidomėjus kiek jame šarvinio stiklo ir nuo kelinto serijinio numerio atsirado šarvo skydelis ant piloto krėslo.

Vieta: Vilnius

Kaukas Geg 05 : 22:13
Komentarai: 328

Prisiregistruota: Vas 04 : 15:47
Džiaugiuosi, kad yra narių, turinčių kantrybės, intelekto ir sugebėjimų parodyti vietą troliams.
Man asmeniškai, aladino atveju, jau nepakanka kantrybės.

Vieta: Kaunas
"Ilgi ginčai rodo, kad tai, dėl ko žmonės ginčijasi, neaišku jiems patiems."

Volteras



Jūs turite būti prisijungęs kad pateikti pastabas šioje svetainėje, prašome prisijungti, arba, jei nesate registruotas spustelėkite čia prisijungti

Apklausa


Ar lankotės mūsų svetainės "Facebook" paskyroje ir ar ji Jums naudinga?



Nesinaudoju "Facebook"

Naujienos skelbiamos šios svetainės "Facebook" paskyroje man yra svarbios.

Nemanau, kad šios svetainės paskyra "Facebook" yra reikalinga

Kita (parašykite savo nuomonę komentaruose).

Naršo
svečių:15
narių:0
Šiame puslapyje:1
Nariai: 4598, naujausias: Robinho
Rekomenduojame
http://www.ginklai.net/

http://www.plienosparnai.lt/news.php

http://wikings.lt/lt/

Skaitiklis

Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
Facebook
Svetainėje esančią informaciją laisvai galima naudoti tik mokslo tikslais (mokykliniams projektams, referatams, kursiniams darbams etc).
Visais kitais atvejais būtina gauti svetainės administracijos ir, jeigu atskirai nurodyta, kūrinių autorių sutikimą. Visada būtina svetainę nurodyti kaip informacijos šaltinį.
© www.antraspasaulinis.net 2003-2014 / el. paštas / naujienos
Užkrauta per:1.2500sek.0.2194užklausųDB užklausų326. Atminties panaudojimas4,152KB