Antrojo pasaulinio karo metu, nacistine Vokietija okupavo Pabaltijo šalių teritoriją, kuri tapo nauja "Ostlando" reichkomisariato dalimi. Okupuotoms Rytų šalims vadovavo A. Rozenbergo vadovaujama ministerija. Vietine policija ir SS daliniai buvo pavaldus H. Hitleriui. Dar pačioje karo pradžioje, A. Hitleris bei kiti Trečiojo Reicho vadai, net nemanė okupuotų kraštų žmonėms duoti ginklus, tačiau permaininga situacija Rytų fronte diktavo savo sąlygas. Dauguma jauno amžiaus vyrų, patyrę sovietų smurtą, iškarto pareiškė norą kovoti Trečio Reicho pusėje. Daugelis iš jų ėmė tarnauti policijos, Vermachto (Wehrmacht) bei SS daliniuose.
       1941 m. vasarą, okupuotoje Pabaltijo teritorijoje, vokiečių karines administracijos leidimu, ėmė kurtis savisaugos daliniai. Jų pagrindą sudarė nacionalistiškai nusiteikę asmenys. Šie junginiai prižiūrėdavo tvarką. Greitai šie savisaugos daliniai buvo performuoti į savisaugos batalionus, kurie tęsė kovą su partizanais, likusiais apsuptyje Raudonosios armijos daliniais. Prie šių pareigų prisidėjo dar kelios: karinių objektų apsauga, žydų getų, karo belaisvių stovyklų apsauga. Šie daliniai buvo pavaldūs Vermachto, policijos bei kitų organizacijų vadovybei. Pabaltyje veikusių savisaugos batalionų pavadinimai buvo dvejopi: apsaugos būriai - "Sicherungs - Abteilungen" ir pagalbiniai policijos būriai - "Schutzmannschaft - Abteilungen".
       1941m. lapkričio mėnesi, visi aukščiau paminėti daliniai buvo pervadinti į pagalbinę tvarkos policijos tarnybą - "Schutzmannschaft der Ordnungspolizei" sutrumpintai - "Schuma".
       1942 m. Latvijos civilinė administracija pasiūlė vokiečiams, savanoriškais pagrindais suburti šimtatūkstantinę kariuomenę, kuri padėtų kovoti Rytų fronte. Už tai latviai reikalavo, pasibaigus karui pripažinti Latviją, kaip nepriklausomą nuo Reicho valstybę. Tačiau A. Hitleris net nenorėjo girdėti apie tai, todėl šis pasiūlymas buvo atmestas. Tačiau blogėjant situacijai Rytų fronte nuomonė pasikeitė. 1943 m. vasario mėnesį, po ilgų svarstymų Trečio reicho vadovybė sankcionavo latviško SS kūrimą.
       Šio darbo pagrindinis uždavinys Latvijos SS dalinių aprašymas, kurį sudaro Latvijos SS formavimo istorija, sudėtis ir karių skaičius, taip pat šių dalinių dalyvavimas kautynėse bei finalas.
       Deja, tenka pripažinti, kad literatūros, lietuvių kalba, liečiančią šią temą nėra, nebent randami "trupinėliai" bendruose SS istorijos aprašymuose. Todėl rašant šį darbą teko naudotis literatūra užsienio kalba bei interneto duomenų bazėmis.

       1942 m. Latvijos civilinė administracija pasiūlė vokiečiams mainais į šalies nepriklausomybės pripažinimą savanoriškais pagrindais suburti šimtatūkstantinę kariuomenę, kuri kovotų Rytų fronte. Tačiau A. Hitleris net nenorėjo girdėti apie tai, todėl šis pasiūlymas buvo kategoriškai atmestas. Besikeičianti situacija fronte pakeitė fiurerio sprendimą. 1943 m. vasario mėnesį vokiečių okupacinė valdžia leido sukurti Latvijos SS legioną. Į jo sudėtį buvo įtraukti visi latviški daliniai, policijos, taip pat atskiri savanoriai iki tol tarnavę vokiečių daliniuose. Legiono vadu buvo paskirtas buvęs Latvijos karo ministras generolas R. Bangerskis. Jam buvo suteiktas SS grupenfiurerio laipsnis, į štabo viršininko pareigas paskirtas A. Silgailis.
       1943 m. gegužės mėnesį iš šešių policijos batalionų ( 16, 18, 19, 21, 24, 26 ) buvo sudaryta SS brigada, kuri buvo įtraukta į vokiečių armijos "Šiaurė" gretas. Latvijos SS brigadą sudarė: 1 ir 2 pulkas. Tuo pačiu metu buvo paskelbta savanorių mobilizacija. Visi savanoriai gimę 1914 - 1924 m. registravosi į naujai kuriamą 15 - tąją SS diviziją. Jau 1943 m. birželio mėnesio viduryje buvo suformuoti trys pulkai ( 3, 4, 5 ), kurie sudarė 15 - tosios divizijos pagrindą. Šią, naujai iškeptą visiškai neapmokytą diviziją, vokiečiai įsakė permesti į Rytų frontą. Tačiau grupenfiurerio R. Bangerskio dėka, pavyko išvengti tragedijos. Vėlesniame laikotarpyje visi naujai suformuoti daliniai vykdavo į pafrontės zoną, kur juos apmokydavo patyrę instruktoriai.
       1943 m. lapkričio mėnesį 15 - toji SS divizija buvo permesta į Rytų frontą - Naujuosius Sokolnikus . Latviai pasirodė kaip tikri gynėjai ir sėkmingai atrėmė priešo atakas, nors ir didelių praradimų kaina. Atrėmus vieną sovietų ataką, buvo kita, po tos - trečia ir divizija įsivėlė į seriją beviltiškų gynybos veiksmų.
       Latvijos valdžia ėmėsi naujų pastangų mobilizacijai vykdyti. Šaukiamojo amžiaus kartelė buvo pakelta iki 37 metų. Naujokų paruošimui buvo įkurta 15 - toji mokomoji brigada, kurią sudarė 3 pulkai. Sėkmingai pavykus mobilizacijai buvo padidintas Latvijos SS brigados karių skaičius, tai leido suformuoti naująją 19 - tąją SS grenadierių diviziją. Pirmąją latvių, SS 15 - tąją diviziją, sudarė; 32, 33, 34 pulkas, antrąją, 19 - tąją SS grenadierių diviziją 42, 43, 44 pulkas.
       1944 m. birželio mėnesio 30 dieną 15 - tosios SS grenadierių divizijos gretose buvo 18 412 karių, 19 - tajai SS grenadierių divizijai priklausė - 10 592 kariai. Abi divizijos sudarė 6 - tąjį Latvijos SS savanoriškąjį korpusą, kuriam vadovavo obergrupenfiureris B. Kriugeris.
       SS vadovybės planuose buvo naujos 36 -tos tankų grenadierių divizijos kūrimas ( Latvijos Nr.3 ). Du šimtai keturiasdešimt jaunuolių buvo pasiusti į Olandiją apmokymams . Tačiau prasidėjęs Raudonosios armijos puolimas sužlugdė visus planus. Visi šie jaunuoliai skubiai buvo pasiusti į Rytų frontą Latvijos pasienyje, kur 19 - tosios SS divizijos gretose pasitiko priešą.
       1944 m. spalio mėn. iš 2 - tojo ir 5 - tojo pasienio pulkų buvo suformuotas 106 - tasis SS grenadierių pulkas ( Latvijos 7 pulkas ). Jį sudarė: du pėstininkų batalionai ir vienas sunkiosios ginkluotės ( lengvieji pėstininkų ginklai, prieštankiniai pabūklai, minosvaidžiai ir kulkosvaidžiai ). Šis pulkas dalyvavo kautynėse Kuršo fronte, 1944 m. pabaigoje buvo išformuotas.
       1944 m. vasarą, Raudonoji armija pradėjo naująjį puolimą Baltijos valstybių kryptimi. Kruvinų mūšių metu 6 - tasis Latvijos SS korpusas dengė 16 - tosios Vermachto armijos atsiraukimą. Latvijos korpuso gretas retino žūtys ir prasidėjęs masinis karių dezertyravimas. Karių moralė smuko, karinė dvasia buvo palaužta. Karininkai nesugebėjo užtikrinti drausmės, todėl vokiečių vadai ėmėsi griežtų priemonių. "Šiaurės" armijos vadovybė nusprendė, kad tolimesnis latviškų SS divizijų panaudojimas fronte - beprasmis. 1944 m. rugpjūčio mėn. vokiečių daliniai nuginklavo 15 - tąją SS grenadierių diviziją ir jos likučius išsiuntė į Rytų Prūsijos Kemnico miestelį, kur vyko divizijos performavimas. Ten atvyko ir I - ojo policijos pulko "Ryga" likusieji 3 batalionai, II - ojo policijos pulko "Kurzeme" likučiai. Performavus 15 - tąją diviziją maždaug apie 4 000 karių pateko į 19 - tąją SS grenadierių diviziją, kuri po virtinės mūšių kartu su vokiečių kariuomenės grupe pasitraukė į Kuršo teritoriją. Vienas geriausių divizijos karių buvo oberfiureris Voldemaras Vaisas, SS savanorių grenadierių (Freivvilligen Grenadier) 42-ojo pulko vadas . Tai buvo pirmas latvis, apdovanotas Geležinio kryžiaus Riterių kryžiumi už narsumą mūšio metu. Ir iš tiesų 19-oji karo grenadierių divizija galėjo didžiuotis turėdama 11 Riterių kryžiaus laimėtojų ir kartu su 15-ąją karo grenadierių divizija, 16 Riterių kryžių laimėtoja, liudyti apie puikias latvių karių kovines savybes, atskleistas ginant savo tėvynę.
       19 - toji latvių SS divizija, Raudonosios armijos pamažu buvo nustumta į Kuršą ir liko ten apsupta iki karo pabaigos. Dauguma jos karių buvo sovietų nužudyti: kadangi jų tėvynė prieš karą buvo jėga aneksuota ir tapo Tarybų Sąjungos dalimi, jie buvo laikomi Tarybų Sąjungos piliečiais ir apkaltinti išdavyste remiant vokiečius.
       Iki 1945 m. gegužės mėn. 19 - tosios divizijos gretose buvo likę 16 000 karių. Po kapituliacijos į Sovietų nelaisvę pasidavė tik tai apie 1 500 karių. Likusieji išsiskirstė po miškus toliau tęsdami rezistencinę kovą. Dalis karių laivais patraukė į Švediją, tačiau vietinės valdžios buvo išduoti rusams.
       Kurį laiką 15 - toji SS grenadierių divizija kasė fortifikacinius įtvirtinimus. Jos karių skaičius siekė 19 000. 1945 m. sausio mėn. divizija buvo pasiusta į Rytų frontą, kur dalyvavo kautynėse Rytų Prūsijoje, Pomeranijoje. Kruvinuose mūšiuose 15 - toji SS divizija neteko daugiau kaip pusės savo karių, todėl buvo perkelta į užnugarį trumpam poilsiui. 1945 metų balandį ji pasidavė Britanijos karinėms pajėgoms.
       15 divizijos nariai buvo apdovanoti Geležinio kryžiaus Riterių kryžiais: SS brigadefiureris Nikolajus Heilmanas (vokietis), štandartenfiureris Karlis Aperatas (latvis), SS oberfiureris Adolfas Aksas (flamandas), SS šturmbanfiureris Erichas Vulfas (vokietis) ir unteršarfiureris Karlis Sensbergas (latvis).
       Divizijos narių apykaklių antsiuvus puošė SS runos, nors jie nebuvo vokiečiai. Vėliau atsirado antsiuvai su trimis žvaigždutėmis, apsuptomis saulės spinduliu. Rankovės raiščių nebuvo. Dar buvo ant rankovės nešiojamas ženkliukas: raudonos ir baltos spalvos juostų Latvijos vėliavos simbolis su užrašu "Latvija" viršuje. Daugumos latvių legionierių duomenis galima rasti internete .