Telegrama SSRS gynybos liaudies komisarui apie 82-osios šaulių divizijos personalo žemą moralę ir politinį patikimumą.

       1939 m. liepos 14 d.

       Neseniai atvykę 5-as šaulių-kulkosvaidininkų batalionas ir 3-ias šaulių pulkas iš 82-osios šaulių divizijos yra nepasiruošę kovai. Iki 30% personalo nepraėję karinių apmokymų. 80-90% vadų rezervistai. Negabūs vesti pajėgas į mūšį.
       Ginklai neišbandyti. Jauni karininkai pašalino savo atpažinimo ženklus. Nepakankama disciplina. Personalas apsikrėtęs priešiškumo elementais. Šie daliniai labai nestabilūs mūšio metu, linkę į paniką, lengvai paveikiami išsisukinėtojų ir bailių. Nuo mažiausio priešo spaudimo arba paprasčiausių paniškų šūkaliojimų, kaip "mes apsupti", ištisi daliniai palieka savo pozicijas. Jie bėga į brastas, palikdami ginklus ir kt. atsargas. Liepos 8 d., naktį, tik korpuso štabo politiniai darbuotojai ir RA (RA - Raudonoji Armija, red.past.) politinis skyrius sugebėjo sulaikyti panišką 2-o bataliono, iš 5-os šaulių-kulkosvaidininkų brigados karių bėgimą netoli brastų ir privertė grįžti į frontą. Liepos 14 d. visi RA politinio skyriaus vadai, korpuso štabo politiniai darbuotojai ir karo lauko teismo personalas sugebėjo sustabdyti panišką 2-o ir 3-io bataliono iš 3-io šaulių pulko karių ir vadų bėgimą, gražindami juos į pozicijas. Daugiau nei 10 piktavališkų panikos skleidėjų buvo suimta. Specialusis skyrius sulaikė buvusį 5-os šaulių-kulkosvaidininkų brigados vadą Fedorkovą, kuris pabėgo iš fronto liepos 12 d., skelbdamas paniką keliančius gandus neva brigada apsupta. Fedorkovas pašalino savo atpažinimo ženklus, perplaukė per upę ir bandė pabėgti. Po 3 dienų mūšio 5-as šaulių-kulkosvaidininkų batalionas ir 3-ias šaulių pulkas neteko 1008 karių. Labai daug rankų sužeidimų (kairės rankos). Greičiausiai tai tyčiniai susižalojimai. Vyksta tyrimas.
       Karo lauko teismas suėmė 11 karių, dviem skirta mirties bausmė, bausmės įvykdytos. Išdavikai skleidžia paniką, sako, kad jie čia siųsti tam, kad juos išskerstų, kad vadai priešai ir turi būti nužudyti.
       Buvęs RA karys V. nušovė 2-os kulkosvaidininkų kuopos vadą Potapovą. Pasiaiškino tuo, kad Potapovas mūšio metu mojavo balta vėliava. Karys V. suimtas, tyrimą vykdo Specialusis skyrius.
       Korpuso štabo politinis skyrius paskyrė 3 politinius darbuotojus į kiekvieną dalinį vos prasidėjus pirmiesiems susirėmimams. Šiuo metu 6 RA politinio skyriaus ir korpuso štabo pareigūnai dirba 3-iame šaulių pulke, ir 4 pareigūnai 5-oje šaulių-kulkosvaidininkų brigadoje...

       CRFGMA, f.37977, ap.1, b.55, l.121-122.

       
1-osios fronto grupės vadovybės raportas SSRS gynybos liaudies komisarui apie neišvengiamą ginkluotės likvidavimą.

       1939 m. liepos 25 d.

       1. Mūšio metu Depdeno ir Sume apylinkėse 4 šarvuoti automobiliai BA-10, 1 ZIS sunkvežimis ir 1 BT-5 tankas užstrigo druskožemyje. Ginkluotė ir kt. atsargos buvo paimtos, šarvuoti automobiliai ir sunkvežimis susprogdinti arba sudeginti, tankas susprogdintas ir sudegintas. Tyrimas parodė, kad ištraukti šarvuotų automobilių buvo neįmanoma. Tankas BT-5 ir ZIS sunkvežimis nedalyvavo mūšyje, o užstrigo bandydami ištraukti įstrigusius šarvuotus automobilius. Šarvuoti automobiliai užstrigo dėl prastos žvalgybos, kuri, nepaisant dažnų apmokymų ir direktyvų, yra vis dar žemo lygio. Šita pamoka bus aptarta su visais tankų vadais.
       2. Iškylantiems mūšio organizacijos reikalams tirti ir studijuoti mes įkūrėme kontrolės grupę.
       Po tyrimo papildomai pranešime.

       Žukovas, Nikiševas

       CRFGMA, f.37977, ap.1, b.51, l.105.

       
Telegrama Nr. 17060 RA politinio skyriaus vadui apie klaidingus sovietinės aviacijos veiksmus.

       1939 m. liepos 19 d.

       Tyrimas parodė, kad liepos 5 d. mūsų SB bombonešiai bombardavo rajoną, kur buvo išsidėsčiusios mūsų pajėgos. Tą pačią dieną grupė mūsų naikintuvų atakavo 9-ąją šarvuotąją brigadą ir brastas, sunaikindami kelis pontoninius tiltus. 6-oji kavalerijos divizija atidengė ugnį į mūsų lėktuvus. Liepos 7 d. mūsų naikintuvai du kartus atakavo 6-ąją kavalerijos diviziją, sužeisti 3 kariai. Liepos 8 d. mūsų naikintuvai atakavo 36-ąją motorizuotą šaulių diviziją ir grupelę sužeistų kareivių, evakuotų iš šiaurės. Sužeistų ir nukautų skaičius neaiškus. Tą pačią dieną taip pat buvo apšaudytas mongolų kavalerijos patrulis, nuostolių nebuvo. Liepos 9 d. prieš pagrindinį puolimą, neskaitant paskleistų drobinių ženklų, mūsų avangardas buvo atakuotas mūsų naikintuvų. Vienas karys žuvo ir 12 buvo sužeisti. Priežastys: prastas korpuso štabo susipažinimas su sausumos pajėgų išsidėstymu; brigados vadas Denisovas, gaudamas tokią informaciją, nepatikrino jos, parengdamas oro antpuolio taikinių instrukcijas.

       Černyševas

       CRFGMA, f.33987, ap.3, b.1222, l.42.

       
Raportas apie RA oro pajėgų nuostolius 1939 m. gegužės 21-30 d.

       Data: 1939 m. gegužės 21 d. Prarastas vienas LSh-5 (žvalgybos lėktuvas). Aplinkybės: pakeliui iš Hamar-Daba, saveikaujant su 6-ąją kavalerijos divizija, užpuolė japonų I-96. Pasekmės: pilotas Suprunas žuvo, vedlys Archipovas sunkiai sužeistas. Lėktuvas prarastas.

       Data: 1939 m. gegužės 22 d. Prarastas vienas I-16 naikintuvas. Aplinkybės: numuštas kautynių, 4 japonų I-96 prieš 5 mūsų I-16 netoli Hamar-Daba kalno, metu. Pasekmės: pilotas Lysenka žuvo, lėktuvas prarastas.

       Data: 1939 m. gegužės 24 d. Prarastas vienas I-15 naikintuvas. Aplinkybės: naikintuvas persekiojo japonų bombonešius netoli Hailastyn-Golo upės. Pasekmės: pilotas Gusarovas dingęs be žinios.

       Data: 1939m. gegužės 27 d. Prarasti trys I-16 naikintuvai. Aplinkybės: numušti dviejų japonų I-96 kautynių, netoli Hamar-Daba kalno, metu. Pasekmės: pilotai Čerenkovas ir Savčenka žuvo, pilotas Piaznovas grįžo; 3 lėktuvai prarasti.

       Data: 1939 m. gegužės 27 d. Prarastas vienas I-16 naikintuvas. Aplinkybės: sudužo netoli Somono. Pasekmės: pilotas Chumakovas (pulko vadas) žuvo.

       Data: 1939 m. gegužės 28 d. Prarasti vienuolika I-16 naikintuvų. Aplinkybės: negrįžo iš užduoties. Pasekmės: 4 pilotai rasti negyvi, 5 dingę be žinios, 2 grįžo, 1 sunkiai sužeistas.

       CRFGMA, f.33987, ap.3, b.1207, l.4

       
Telegrama RA politinio skyriaus vadui apie partinį-politinį 1-osios armijų grupės aktyvumą ir moralę.

       1939 m. liepos 6 d.

       Vakar 5 politiniai komisarai ir 1 eskadrilės komisaras žuvo mūšyje; žuvusį politinį personalą pakeitė rezervistai. Atvyko apie 20 pareigūnų iš Akademijos. Oro pajėgų pareigūnai, kaip pagalba ir žuvusiųjų pakeitimui, pasiųsti komandiruotėms į oro dalinius, likusieji į sausumos pajėgas, kurios dalyvauja mūšiuose. Vakar samurajai buvo didvyriškai sumušti; ypatingą užsidegimą parodė artilerijos dalinio kapitonas Rybkinas ir komisaras Spirinas. Per specialias paskaitas ir viešas diskusijas iškeliami svarbūs politiniai kovos rezultatai, kareiviai gerai informuoti.
       Japonai puola girti, keliems šarvuotų automobilių kulkosvaidininkams pririšamos kojos, kad šie nepabėgtų. Vakar paimti į nelaisvę 10 japonų su žemėlapiais ir dokumentais.
       Mūsų pajėgose yra keletas bailumo apraiškų. Vakar SB bombonešį pažeidė japonų naikintuvai ir jis nusileido mūsų teritorijoje, bet šarvuoto automobilio vadas apšaudė lėktuvo kabiną dviem šūviais iš 300 m atstumo, visiškai ją sunaikindamas. Pilotas pabėgo ir tik vėliau suprato, kad vos nebuvo nušautas savų pajėgų.
       Šiandien mūsų I-16 naikintuvas buvo pamuštas, pilotas spėjo iššokti su parašiutu, bet iš karto buvo apšaudytas savų pajėgų. Gyvas, bet sužeistas į ranką.

       CRFGMA, f.37977, ap.1, b.55.

       
Raportas apie garsų imitavimo dalinio aktyvumą Chalchin-Gole

       I. Dalinio panaudojimas

       Garsų imitavimo dalinys pradėjo savo karines operacijas 1939 m. rugpjūčio 19/20 naktį ir buvo aktyvus per visą laiką kol buvo sunaikintos priešo grupuotės.

       A. Garso imitavimas

       1-osios armijų grupės vado Žukovo įsakymu rugpjūčio 19/20 naktį buvo imituojami spygliuotos vielos užkardos statymo garsai rytiniame Hailastyn-Golo upės krante, apie 7-10 km į pietus nuo upės deltos. Šis sektorius buvo nuolatos apšaudomas japonų kulkosvaidžių. Mūsų radijo stotis buvo dislokuota vakariniame Chalchin-Golo upės krante netoli Hamar-Daba kalno. Tą naktį garsai, imituojantys tankų judėjimą ir persigrupavimą, buvo taip pat skleidžiami apylinkėje apie upės centrą. Radijo stotis buvo dislokuota į pietus nuo Bain-Cagano kalno, 2-4 km nuo Chalchin-Golo upės. Rytiniame upės krante įvyko apsikeitimas artilerijos šūviais.
       Per operacijos analizę 1939 m. spalio 5 d. vadas (Žukovas) pabrėžė garsų imitavimo dalinio efektyvumą imituojant spygliuotos vielos užkardų statymo garsus. Situacija leido išmėginti garsų imitavimą tik rugpjūčio 19/20 naktį, bet šio vienintelio karto užteko, kad vadovybė įsitikintų šio ginklo efektyvumu.

       B. Agitacijos ir propagandos skleidimas mūšio metu

       1939 m. rugpjūčio 20 d. 8:43 prasidėjo garsų skleidimo dalinio darbas. Buvo transliuojamas tarptautinis revoliucinis himnas, žymintis mūsų pėstininkų puolimą. Tą pačią dieną buvo transliuojamos dar 5 RA dainos. Radijo stotis buvo dislokuota ant Hamar-Daba kalno. Japonų belaisvių tardymo metu buvo patvirtinta, kad dainas buvo aiškiai galima girdėti net centriniame fronto sektoriuje.
       Per intensyvius mūšius 1939 m. rugpjūčio 20-29 dienomis, garsų imitavimo dalinys veikė pagal 1-osios armijų grupės politinio departamento nurodymus rytiniame Chalchin-Golo upės krante. Stotis buvo dislokuota maždaug 1,5-1,2 km atstumu nuo japonų tranšėjų. Dauguma programų buvo transliuojamos centrinių upės brastų ir Hailastyn-Golo upės rajonuose. Pozicijos dislokuoti stotį buvo pasirinktos dienos metu. Transliacijos prasidėdavo tik aušros metu, nes dislokuoti stotį ir pagalbinę įrangą, viso 4 sunkvežimiai, buvo galima tik naktį, nes visą inventorių labai sunku slėpti ar maskuoti.
       Mūšių metu japonams buvo transliuota 68 žinutės ir 14 RA koncertų.
       Dislokuojant stotį netoliau, kaip 1,5 km nuo japonų pozicijų, mums pavykdavo japonams transliuoti gana garsiai ir aiškiai, bet garsas buvo girdimas ir už 8 km. Stotis buvo maskuojama visais įmanomais būdais. Visi japonų bandymai ją surasti nesėkmingi. Stotis sėkmingai transliavo visą kovų laikotarpį.

       CRFGMA, f.33988, ap.4, b.24, l.84--90.

       
Japonų patirti nuostoliai Chalchin-Golo apylinkėse 1939 m. gegužės 15 - rugsėjo 15 d.

       Žuvo - 18000
       Sužeista - 3500
       Patekę į nelaisvę - 566
       Numušta lėktuvų - 608

       Karo grobis:
       Artilerijos pabūklų - 190
       Karabinų - 9000
       Revolverių - 379
       Sunkiųjų kulkosvaidžių - 140
       Lengvųjų kulkosvaidžių - 225
       Lėktuvų kulkosvaidžių - 6
       Mortyrų - 70
       Karabino kulkų - 2066961
       Rankinių granatų - 5387
       Artilerijos sviedinių - 40609
       Sunkvežimių - 79
       Automobilių - 24
       Traktorių - 25
       Tankų - 12
       Šarvuotų automobilių - 23

       CRFGMA, f.33387, ap.3, b.1207, l.117, 118.

       1-osios armijų grupės telegrama Tolimųjų Rytų fronto vadovybei apie japonų belaisvių skaičių

       Į nelaisvę paimti 155 japonų ir 71 kinų bei korėjiečių tautybės kariai. Viso per susidūrimus paimti 226 belaisviai, iš kurių 6 mirė, 10 nusiųsta į Maskvą, 10 "paruošta mūsų poreikiams".
       Likusieji 200 karo belaisvių kali Ulan-Batore.
       Mūsų siūlymas: atskirti 10-15 kalinių "mūsų poreikiams", likusieji turėtų būti išmainyti į mūsų karius santykiu 1:1.

       Žukovas
       Nikiševas

       CRFGMA, f.37977, ap.1, b.60, l.221

       
57-am specialiajam armijos korpusui apie Smuškevičiaus grupės išvykimą
       Maskva

       1939 m. gegužės 31 d.

       Pagal gynybos liaudies komisaro nurodymą (1939.05.31), laukite 35 naikintuvų pilotų atvykimo vadovaujamų Smuškevičiaus. Nesivelkite į oro kautynes iki atvyks ši grupė.

       CRFGMA, f.37977, ap.1, b.29, l.3.