Header
 
 
 
 DUK
 
 
 
Sveiki,
Prisijungimo vardas:

Slaptažodis:




Prisiminti mane

[ ]
[ ]
[ ]

Diskusijos
Antrasis pasaulinis karas :: Diskusijos :: Antrasis pasaulinis karas :: Literatūra apie karą
 
<< Prieš tai buvusi tema | Sekanti tema >>
Aš ką tik perskaičiau knygą, kuri vadinasi...
Eiti į puslapį   <<        >>  
Moderatoriai: Desert Fox, joškė, Oldbeawer, Gaga, Administracija, Arius, Mazgas, Jurgis, Thompsonas, Panzermeyer
Autorius Pranešimas
Panzermeyer
Pr, 2013 Kov 18, 10:17

Užsiregistravęs dalyvis #2166
Prisijungta: An, 2006 Geg 09, 22:49
Vieta: Vilnius
Pranešimų: 3153
Sutinku. Skaičiavimai buvo tokie, kad 3 mėnesius ar panašiai du frontus vokiečiai patemps, per tą laiką vakariniame nieko rimto neatsitiks, o rytinio atsidarymo ateityje (ir galimai nepatogiausiu momentu) galimybė bus eliminuota. Panašu, kad vokiečiams Barbarosa ir fronto rytuose atidarymas buvo sprendimas išvengti ilgo karo dviem frontais. Kad ir kaip paradoksaliai tai beskambėtų dabar, žinant, kuo viskas baigėsi...

Andriau, patinė situacija ir frontas iš esmės nėra nesuderinami dalykai.
Taip, sausuminio fronto su britais nebeliko, bet kas tarp vokiečių ir britų dėjosi jūrose - žinai geriau už mane.
Į viršų
Andrius Vaitiekūnas
Pr, 2013 Kov 18, 10:52
Užsiregistravęs dalyvis #1877
Prisijungta: Tr, 2006 Kov 15, 20:33
Vieta: Pasvalys
Pranešimų: 893
Tonažo karas buvo įtemptas, dramatiškas, kas dėl to ginčytųsi. Tačiau tai joks frontas, ir, juolab, joks sprendimas. Manau AH, ypač pėstininkui AH, tai buvo daugiau nei akivaizdu. Jūros mūšiuose pergalė gali būti pasiekiam tik vienu būdu - sunaikinant. Be alternatyvų. Teritorijos čia neužimsi. Vokietijai praktiškai nerealu buvo išgaudyti britų prekybinį laivyną (o nuo 1941 metų pabaigos - dar ir JAV). Beje, mažas pasaulio margumynas - nuskandintas tonažas nėra kažkoks objektyviai absoliutus dydis. Dažniausiai ant ubootų užšokdavo mažiausiai vertingas (ir prasčiausiai eskortuojamas) taikinys - tušti laivai arba grynai civilinį poreikį tenkinantys laivai. Vokietija niekada, nei vieną mėnesį, realiai negrasino anglų kariniam importui.
Į viršų
Tinklalapis
eppanzer
Pr, 2013 Kov 18, 11:27
Užsiregistravęs dalyvis #339
Prisijungta: Sk, 2005 Kov 20, 11:20
Vieta: Lietuva
Pranešimų: 2714
Panzermeyer rašė:
Įsikasinėja ? Dažniausiai - ne, netgi arti sienos.
Deja, taip, įrenginėjo. Įrenginėjo ir arčiau ir toliau nuo sienos. Ir S.Raštikis apie tai turėjo informaciją tiesiogiai, nes dirbo ir lietuvių kariai, vadovaujami ir lietuvių karininkų. Plačiau apie S.Raštikio požiūrį į sovietų fortifikacijas - atsiminimuose. Dar sovietai apsikasinėjo prie sienos. Išmetė pirmyn po batalioną iš pulko (kaip taisyklė) su artilerija, iš divizijos po 3 batalionus. Šie batalionai turėjo pasitikti galimai puolimą pradėjusius vokiečius, jam besiginant turėjo prisitraukti pagrindinės divizijos pajėgos ir sulaikyti priešą. Tuo pačiu prisitraukti kiek toliau dislokuotos divizijos. Visa tai turėjo pristabdyti puolimą, o tada, nustačius pagrindines vokiečių puolimo kryptis ir jose veikiančias pajėgas turėjo smogti armijų žinioje buvę mechanizuoti korpusai, jas apsupti, atkirsti ir smogti gilyn į priešo teritoriją. Tuo metu turėjo prisitraukti pagrindinės fronto pajėgos ir išvystyti puolimą. Tada priartėtų "antri strateginiai ešelonai" ar kaip juos ten pavadinsime ir pergalingas puolimas turėjo ristis pirmyn, triuškindamas paskutinį pasipriešinimą. Visam tam reikėjo būtinos sąlygos - vokiečių puolimo. Nėra puolimo, nėra ir sovietų kontrpuolimo. Kol kas niekas nepateikė jokių įtikinančių argumentų, kad sovietai rengėsi pulti, o vokiečiai juos pralenkė. Man išvedžiojimų iš zacharovų memuarų ar pavlovų apklausų nepakanka, o be išvedžiojimų nieko nematau ir negirdžiu. Jeigu sovietų planuojamo puolimo įrodymus matote, tikriausiai esate labai įžvalgūs, o aš, deja, aklas. Nors man pačiam atrodo, kad matau labai gerai
Lygiai taip pat galima įrodinėti, kad "šaltojo" karo metu sovietai planavo pulti "supuvusius" Vakarus. Aha, planavo planavo, bet taip ir nepuolė. Todėl, kad neatsirado dar vieno bepročio su "antžmogišku" totalitariniu režimu. Ir ačiū Dievui.
G.Miknevičius rašė:
Tai, kad labai abejotina, kad Lietuvos kariuomenė išvis ruošėsi kariauti su Sovietų Sąjungą.
Buvo priimtas, kaip atrodė, politinis sprendimas pasipriešinti. Bet gavus ultimatumą viskas pasisuko taip, kaip pasisuko. O sovietai pasipriešinimo galimybės neatmetė, todėl parengė karo veiksmų planą. Be belaisvių stovyklų Lietuvos kariuomenės kariams dar mobilizavo ir daugybę ligoninių. Kadangi Lietuvos kariuomenės gynybai ypatingai didelę reikšmę turėjo Nemunas, tai jį "užsėdo" Alytuje ir Prienuose. Kaune neleido, bet įsigrūdo į Gaižiūnus, iš kur planavo užimti Jonavos tiltus ir smogti tiesiai Kaunui.
HEAT rašė:
Antra, o kur garantijos kad pulkininkas kalbėjo nuoširdžiai ? O gal Raštikis vokiečių žvalgybai atrodė panašus dirbantį Maskvai ? Pabėgėlis iš šalies, kuri buvo lojali TSRS ir konfliktavo su Vokietija. Tada pas Raštikį ateina pulkininkas, paverkia ant peties kaip vokiečiai bijo rusų puolimo. Maskvoj analitikai gauna peno pamastymams tema "vokiečiai telkiasi ant sienos nes bijo, o ne todėl kad pult ruošiasi"
Antros temos kita variacija. Žvalgyba laiko Raštikį gerai informuotu apie TSRS veiksmus LT žmogumi. Pakviečia pietų, ir už befstrogeno kainą gauna temoje esančio žmogaus analizę.
Netinka. S.Raštikį kariškiai "išlupo" iš po nosies gestapui. Niekas pas jį nevaikščiojo, o jį pakvietė pietų antras pagal hierarchiją karininkas visuose Rytprūsiuose. Nereikia taip nusižeminti, S.Raštikis buvo priimtas kaip buvęs Lietuvos kariuomenės vadas, išsprukęs iš sovietų nagų, su derama pagarba, Vokietijos karininkų korpusas turėjo savo garbės supratimą ir profesinį solidarumą, čia jums ne prasigėrę sovietų vadukai (ir tai buvo išimčių), laukiantys talono "gimanstiorkei" ir naujų, ne "kerzavų" batų. Natūralu, kad savo nuomonę išsakė (o ne paverkė ant peties) pagyvenęs pulkininkas. O ne jaunas politrukas su "budinčiom" propagandinėm frazėm. Ir niekam Raštikis už befstrogeną neparsidavė, kam įžeidinėti garbingą žmogų. Dievaži, tokia šiandien įprasta ir visuotinai priimta nepagarba, kuri šiame forume pasireiškė net iš gerb. HEAT, net nupurtė. Taip, vėliau Berlyne Raštikis ne visada turėjo ką pavalgyt, nes su vokiečių spec. tarnybom nebendravo, išlaikymo negavo.
Aišku, kad kažkas iš sėdinčių prie pietų stalo ir priklausančių abverui viską tvarkingai išklausė ir užrašė. Tas pats ir Japonijoje, ir Siame, darbas būtent toks.
O Alytaus aerodromas nebuvo jokia išimtis. Gavo savo bombų kiekį kaip ir kiekvienas pasiekiamas aerodromas. O štai kokie ten buvo nuostoliai, reikėtų pasižiūrėti...
Į viršų
Tinklalapis
HEAT
Pr, 2013 Kov 18, 12:03
Užsiregistravęs dalyvis #776
Prisijungta: Sk, 2005 Geg 08, 21:53
Vieta: Vilnius
Pranešimų: 1881
eppanzer, asmeniškai aš Raštikiui jokių pretenzijų neturiu. Ir mano sukurta hipotetinė situacija yra galimas vokiečių žvalgybos požiūris. Skamba, be abejo, ciniškai, bet žvalgybose kitokių ir nelaiko.
Kaip ten buvo, nežinome nei Tu, nei aš. Bet ... vokiečių žvalgyba būtų pasielgusi visiškai neprofesionaliai, jei būtų ignoravusi tokį informacijos šaltinį kaip Raštikis.
Į viršų
Panzermeyer
Pr, 2013 Kov 18, 12:45

Užsiregistravęs dalyvis #2166
Prisijungta: An, 2006 Geg 09, 22:49
Vieta: Vilnius
Pranešimų: 3153
eppanzer rašė ...

Panzermeyer rašė:
Įsikasinėja ? Dažniausiai - ne, netgi arti sienos.
Deja, taip, įrenginėjo. Įrenginėjo ir arčiau ir toliau nuo sienos. Ir S.Raštikis apie tai turėjo informaciją tiesiogiai, nes dirbo ir lietuvių kariai, vadovaujami ir lietuvių karininkų. Plačiau apie S.Raštikio požiūrį į sovietų fortifikacijas - atsiminimuose. Dar sovietai apsikasinėjo prie sienos. Išmetė pirmyn po batalioną iš pulko (kaip taisyklė) su artilerija, iš divizijos po 3 batalionus. Šie batalionai turėjo pasitikti galimai puolimą pradėjusius vokiečius, jam besiginant turėjo prisitraukti pagrindinės divizijos pajėgos ir sulaikyti priešą. Tuo pačiu prisitraukti kiek toliau dislokuotos divizijos.


Čia viskas - pas Raštikį atsiminimuose ? Gal gali nurodyti konkrečiau ?

Į viršų
eppanzer
Pr, 2013 Kov 18, 13:01
Užsiregistravęs dalyvis #339
Prisijungta: Sk, 2005 Kov 20, 11:20
Vieta: Lietuva
Pranešimų: 2714
HEAT rašė:
Ir mano sukurta hipotetinė situacija yra galimas vokiečių žvalgybos požiūris. Skamba, be abejo, ciniškai, bet žvalgybose kitokių ir nelaiko.
Niekaip neskamba. Bent įsivaizduoji, kas yra Karinės apygardos štabo viršininkas? Manai, kad jį vietinis abvero vadukas gali taip sukioti, kad net Raštikį pakvietė pietų vien tam, kad išgautų kažką tokio tokio? Pakvietė, nes Vokietijos karininkų korpusas buvo Vokietijos karininkų korpusas. O abveras greičiausiai vėliau ar prieš tai atskirai ir labai maloniai paklausė. Žvalgybos yra idealizuojamos, bet jeigu pažiūrėsime dokumentus, tai ten kvailių irgi pakako. O abveras, kad ir "ciniškas", su NKVD vienoje lentynoje negulėjo. Ne ta vieta, ne tas atvejis.
Fui, kolega, neskanu man ilgam nuo jūsų žodžių apie S.Raštikį. Ne tas žmogus, žinote, kad už befstrogeno kainą... Asmenybė, patriotas. Suklydo žiauriai, bet už tai asmeniškai sumokėjo pačią didžiausią kainą. O tokiam vyrui ne savo gyvybė svarbiausia.
Beje, ar daug kas skaitėte S.Raštikio atsiminimus? Gaila, labai jau subjektyvūs, kai kalba pasisuka apie santykius su kitais asmenimis ir savo sprendimų vertinimą. Ką norėt, kai rašė labai jau aplinkybės slėgė, ilgalaikis stresas taip sakant.
Panzermeyer rašė:
Čia viskas - pas Raštikį atsiminimuose ? Gal gali nurodyti konkrečiau ?
Ne, čia viskas dokumentuose ir istorikų darbuose. S.Raštikis pabėgo anksčiau. Jo mintys apie tai, kokius gynybinius įrenginius ir kam įrenginėja sovietai paminėtame atsiminimų tome.

[ Redaguota Pr, 2013 Kov 18, 13:05 ]
Į viršų
Tinklalapis
G. Miknevičius
Pr, 2013 Kov 18, 18:45
Užsiregistravęs dalyvis #877
Prisijungta: Pn, 2005 Bir 03, 22:36
Vieta: Vilnius
Pranešimų: 2965
Koks Keselringas ? Tas kur "prisimena" sau naudingus faktus ? Žinoma ne.
Jam ką, atsiminimuose rašyt kad "lebensraumo" pritrūko ?

O tie prisiminimai kurie teogia, kad rusai nesiruošė pulti tau tikriausiai tiks?

Galima šaltinį, iš kurio aišku kada ta rusų puolimo data ir kur dabar ta kariuomenė ?

Diena "N". Planuose ir nereikalavo tikslios datos. Prisimink Lenkiją, Suomiją, Rumuniją, Baltijos šalis. Nebuvo planu sukurtu prieš metus, pusmetį, kad štai lygiai tokią dieną pradedam puolimą, o su kariuomenė daug paprasčiau jį traukė prie sienos - ešelonais ir pėsčiomis.

Kažkaip visi labiau linkę rašyti apie tikimybes, kur "mažai tikėtina" yra žemiausia forma.


Ir todėl sustiprina tiltų apsaugą, įsako įrenginėti įtvirtinimus.

Buvo priimtas, kaip atrodė, politinis sprendimas pasipriešinti.


Bet jokių karinių priemonių, kad būtų įgyvendintas tas politinis sprendimas nesiėmė, todėl ir sakau, kad negalvojo priešintis.

Man išvedžiojimų iš zacharovų memuarų ar pavlovų apklausų nepakanka


Aš nemanau, kad tai išvedžiojimai. Zacharovas savo prisiminimus parašė sovietmiečiu ir vieni buvo uždrausti, o kiti išleisti mažu tiražu ir kaip sakoma tarnybiniam naudojimui (oficialiai neuždrausti, tik knygos prierašas skirta karininkams). Pavlovas juk negalėjo žinoti, kaip ir Keselringas, o Zacharovas tai tik papildo. O štai Raštikio atsiminimai, tai neišvedžiojimai? Įdomumo dėlei paimk Raštikio ir Manerheimo atsiminimus. Vieną epizodą iš tų atsiminimų. Abu jie dalyvavo Anglijos karaliaus karūnacijoje. Ir ką gi jie rašo apie tai? Skaitom Manerheimą, jis apie tai kaip susitiko su aukštais Britanijos politikais ir kariškiais, aptaria Suomijos reikalaus, tame tarpe ir karinius. Ką rašo Raštikis. Ką jis ten ir kaip valgė, kaip vyko ceremoniją, paskui labai gailėsi, kad tą pakvietimą į karūnaciją sovietai atėmė. Nereikia labai aukštinti Raštikį, taip jo dėka Lietuvos kariuomenė padarė didelį šuolį, tačiau tai prie jo sovietai 1939 m. įžengė į Lietuvą ir kiek žinau, jis nekvietė tada, kaip ir 1941 m. pasipriešinti sovietams. Ir jei jį būtų palikę sovietų kariuomenėje, manau jis ir pasiliktu ten tarnauti ir priesaiką būtų priėmęs.
Į viršų
diedas
Pr, 2013 Kov 18, 19:21
Užsiregistravęs dalyvis #101
Prisijungta: An, 2004 Lap 30, 15:31
Vieta: Vilkaviškis
Pranešimų: 2012
G.Miknevičius rašė
Čia daug kas bando aiškinti (ypač diedas), kad sovietai nebuvo pasirengę nei gintis, nei pulti (Isajevo mokykla).
Oho, net nežinojau, kad yra tokia mokykla. Reiks jam pranešti. Tarp kitko tu kažkada žadėjai, kad A.Isajevas jau jau pakeis savo nuomonę ir jis patvirtins Suvorovo mokyklos teisingumą. Kažko nematyti to "atsivertimo" požymių. Ir dar. Nepamiršk savo darbe Isajevą "išbraukti" iš mėgėjų sąrašo ir įrašyti į tuos, kur su laipsniais - kaip ne kaip jis jau istorijos mokslų kandidatas (mūsų istorijos daktaro atitikmuo).
Tačiau tai lengva patikrinti. Reikia pažiūrėti pulkų mokomuosius planus ir bus aišku, kam buvo ruošiama kariuomenė. Kažkodėl isajevistai jų nepateikia, kažin kodėl? Aš turiu deja tik vieno pulko mokamuosius planus nuo 1941 m. sausio iki birželio mėnesio, tačiau ir to užtenka, kad suprastum, kam buvo ruoštasi,
Žinom žinom tavo sugebėjimus paimti vieną faktą ir jį suabsoliutinti. Kaip kad buvo bakalauriniame darbe su "paklydusiu batalionu" ir kaip iš to fakto suabsoliutinimo kikeno komisija. Vėl bandysi "prastumti" kažką panašaus?

Tiek to, užteks ironijos, bandom diskutuot rimtai. Taigi paimama tezė "sovietai rengėsi pulti pirmi", ši tezė patvirtinama teiginiu "aerodromai buvo sutelti prie pat sienos" ir šis teiginys patvirtinamas dokumentu - Pavlovo apklausos protokolu.
Pabandom pamastyti plačiau. Jei sovietai tikrai rengėsi pulti pirmi ir to įrodymas yra aerodromų dislokacija prie pat sienos, tai tokiu atveju tie aerodromai turėtų būti panašiai dislokuoti visame vakariniame pasienyje. Ar tikrai taip buvo? Pavlovas juk kalba tik apie VIENOS apygardos aerodromus. Dar daugiau, tezės autorius net nesistengia analizuoti KODĖL tie aerodromai atsidūrė taip arti sienos.
Dėl didesnio aiškumo pabandykime paanalizuoti mums artimesnį regioną - Lietuvą. Kaip arti nuo sienos su Vokietija buvo tie aerodromai? Čia buvo paminėtas Alytus - tiesiaja apie 50 km. Varėnos (Oranų) kiek toliau. Kaunas - apie 80 km. Iš mažesnių paminėsim Vinčus (Sasnava) - apie 50 km. Taip, netgi XX amžiaus vidurio aviaciniu požiūriu tai gana arti sienos, to meto bombonešiai tokį atstumą įveikdavo, sakykim, per keliolika ar pora dešimčių minučių. Ar galime šiuos išvardytus (ir neišvardytus) aerodromus vadinti "puolamaisiais'. Tikriausiai kai kurios karštos galvos atsakytų - gali. Paklausiu - o ką sovietai turėjo daryti užėmę Lietuvą. Visus tuos arti esančius aerodromus suarti ir statyti naujus, esančius ne mažiau kaip 100 km nuo sienos? Statyti tai galima, bet ne taip greitai tai vyksta. O ir statė tuos naujus ne prie pat sienos, o gerokai toliau. Kad netuščiažodžiaut - štai Timošenkos įsakymas dėl aerodromų statybos. Nemokantiems rusų kalbos - 1941 birželio 18 dieną išleistame įsakyme grūmojama, kad aerodromų statyba vykdoma labai lėtai, ypatingai bloga padėtis Vakrų ypatingojoje apygardoje, skraidymo laukus įsakoma baigri iki rugpjūčio 1, o pilnai įrengti iki spalio 1. Kitaip tariant Timošenka, žinodamas, kad puls vokiečius liepos 6 (12, 15, pasirinkti kitą datą), "įjungęs durnių" aiškina, kad aerodromų juostas baigti statyti iki rugpjūčio 1, kai pasak vienos žinomos teorijos RA jau turėjo sukiotis apie Berlyną. Aha.
O dabar sulyginkim Lietuvą (Pabaltijos apygarda) ir Baltarusiją (Vakarų apygarda). Ypač pastarojoje esančius aerodromus "prie pat sienos". Ir vieną (Lietuva), ir kitą (Vakarų Baltarusija) sovietai gavo su visais "priedais", tame skaičiuje aerodromais. Tarp kitko Vakarų Ukrainą (Kijevo apygarda) taip pat. Tik taip jau gavosi, kad Lietuvoje ir Vakarų Ukrainoje aerodromai buvo gerokai toliau nuo sienos nei Vakarų Baltarusijoje. Ir tai - kaip sakome žinomoje reklamoje - dar ne viskas. Vakarų apygardos aviacijos bėda buvo ne tik, kad aerodromai buvo prie pat sienos. Bėda buvo tame, kad tų aerodromų buvo mažai (esami rekonstruojami, nauji dar tik statomi - žr. nuorodą į dokumentą), todėl tuose veikainčiuose aerodromuose lėktuvai buvo sugrūsti.
Ir tai dar ne viskas. Istorikas - tyrinėtojas labai lengvai sužinotų, kad prie pat sienos buvo VIENOS iš trijų Vakarų apygardos divizijos aerodromai. Tai 9-osios mišrios aviadivizijos aerodromai.
Ir tai dar ne viskas. Prie pat sienos buvo tos VIENOS aviadivizijos naikintuvų pulkų aerodromai.
Nepamiršk, kolega, visa tai paminėti savo darbe, oi nepamiršk. Ir neapsimesk paskui, kad nežinojai. Kaip kažkada apsimetei, kad nežinojai naujausių Meltiuchovo minčių dėl liepos 15.
Į viršų
Tinklalapis
diedas
Pr, 2013 Kov 18, 19:36
Užsiregistravęs dalyvis #101
Prisijungta: An, 2004 Lap 30, 15:31
Vieta: Vilkaviškis
Pranešimų: 2012
G.Miknevičius rašė
O sovietai kam statė įtvirtinimus? Net Suvorovas nedrįso teigti, kad sovietų gynybiniai įrenginiai yra "puolamieji"

Tuo klausimų yra net kelios versijos, štai Irinarchov teigia, kad įtvirtinamai reikalingi buvo tam, kad vokiečiai juose įstrigtu, nukraujuotu, o jau tada sovietai ir smogtu, Zacharevičius, tam, kad pridengtu puolimo sparnus.
Pradėkim nuo Irinarchovo. Tam, kad vokiečiai įstrigtų, nukraujuotų, reikia, kad jie nukeliautų iki tų įtvirtinimų. Kaip žinia, tie įvirtinimai buvo statomi toliau ar arčiau, bet vis tik sovietinėje teritorijoje. Tai pagal Irinarchovą išeitų, kad vokiečiai puola pirmi? Tokiu atveju tau jis netinka, visai netinka....
Dėl Zacharevičiaus teorijos. Bandau įsivaizduoti kaip įtvirtinimai pridengia puolančios kariuomenės sparnus. Nors tu ką, niekaip nepavyksta įsivaizduoti. Na dar pradiniame etape Molotovo linija dar gal... O kaip su Stalino linija? Tikriausiai nepulsi pasakoti pasakų, kad ta Stalino linija buvo išprogdinta? Pasakysiu visai didelę paslaptį - 1941 gegužės mėnesį buvo parengtas trečiosios įtvirtinimų linijos žemėlapis su lentelėmis ir apskaičiavimais. Tos linijos įtvirtinimai turėjo būti statomi Rževo, Viazmos, Spas-Demjansko ir Briansko apylinkėse. Pažadi, kad apie tai paminėsi savo darbe? Jei paminėsi - artimiausiu metu paskelbsiu tuos žemėlapius savo svetainėje. Jei nepažadi - irgi paskelbsiu. Tik paskui nesakyk, kad apie tai nežinojai.
Į viršų
Tinklalapis
eppanzer
Pr, 2013 Kov 18, 19:53
Užsiregistravęs dalyvis #339
Prisijungta: Sk, 2005 Kov 20, 11:20
Vieta: Lietuva
Pranešimų: 2714
diedas rašė:
Čia buvo paminėtas Alytus - tiesiaja apie 50 km. Varėnos (Oranų) kiek toliau. Kaunas - apie 80 km. Iš mažesnių paminėsim Vinčus (Sasnava) - apie 50 km. Taip, netgi XX amžiaus vidurio aviaciniu požiūriu tai gana arti sienos, to meto bombonešiai tokį atstumą įveikdavo, sakykim, per keliolika ar pora dešimčių minučių.
Tarp kitko, tas 50-80 km nėra kažkas anomalaus. Būtent tokiu atstumu nuo fronto ar galimo fronto linijos ir įrengiami kariuomenę remiančios, pavadinkim ją taktine, aviacijos aerodromai. Jeigu paimsime priešo aviacijos aerodromą, kuris irgi, tarkim, už 50 km, tai jau bus visas 100, 120 ar netgi daugiau km. Priešo lėktuvai turi pakilti, sukdami ratus laukti kitų, susirinkti ir susirikiuoti į rikiuotę, "paimti" reikiamą aukštį ir skristi link taikinio. Pakrauti skrenda toli gražu ne maksimaliu greičiu. Priartėję prie taikinio persirikiuoti į kitą rikiuotę ir atakuoti. Kadangi priešas turi stebėjimo postus, tai visiškairealu, kad dalis naikintuvų spėja pakilti ir mėgina neleisti atakuoti aerodromą. O kur dar patruliuojantys naikintuvai, kurie irgi turėtų būti nukreipti atakuoti atskrendantį priešą. Kad taip neatsitiktų, tenka skristi vingiuotu maršrutu, žemiau ar aukščiau pagal aplinkybes, stengiantis apeiti galimus stebėjimo postus. Per visą karą tai viena tai kita pusė suduodavo vieni kitų aerodromams smūgius, tačiau ypatingai didelių nuostolių nepadarydavo, nepaisant to, kad aerodromai būdavo netgi arčiau priešakinių linijų nei 50 km. Taip kad nereikia tų km iki sienos labai sureikšminti.
Dar aerodromai turėtų būti pridengti zenitine artilerija. Ką prisimena vokiečių lakūnas? Ogi kad tokiame tai aerodrome šaudė tik vienas vienintelis pabūklas. Sovietai aerodromus prigrūdo lėktuvų, senų ir naujų, jų niekuo negynė, leido užklupti save netikėtai ir vis tiek nuostoliai žemėje nebuvo tokie, kad sovietinė aviacija nebegalėtų veikti. Veikti ji galėjo, bet nesugebėjo. Ir anaiptol ne todėl, kad aerodromai buvo 50-80 km nuo sienos.
G.Miknevičius rašė:
Prisimink Lenkiją, Suomiją, Rumuniją, Baltijos šalis. Nebuvo planu sukurtu prieš metus, pusmetį, kad štai lygiai tokią dieną pradedam puolimą, o su kariuomenė daug paprasčiau jį traukė prie sienos - ešelonais ir pėsčiomis.
Būtent, kad nebuvo prieš metus sukurtų planų. Sovietams viskas taip gerai susiklostė, kad tereikėjo susirinkti kaip nukritusius obuolius, nebereikėjo į nieką atsižvelgti. Ir teisingai pastebėjai skirtumą: vokiečiai nepalyginamai geriau planavo ir vykdė pasirengimą, tas aiškiai buvo matyti sovietams užpuolus Suomiją.
Sakai kariuomenė traukė prie sienos? Na, ir kiek Lietuvos teritorijoje turėjo "priplaukti" kariuomenės? Palyginai, kiek buvo sutelkta vokiečių divizijų, ir kiek turėjo būti sutelkta sovietų divizijų? Konkretus skaičius, su numeriais. Tai pačiai liepos 15 d.? Kur buvo tos pačios Pabaltijos ypatingosios karinės apygardos divizijos? Visos prie sienos? Ne, netgi tankų divizijų motošaulių pulkai buvo atskirai, tai Latvijoje, tai dar kur nors. Sakot, sandėliai prie sienos? Tai kodėl tada divizijos be šaudmenų, be etatinės asmeninės sudėties, be transporto, be padangų ir be viso kito? Pulti pasiruošė, bet divizijomis be karių, automobiliais be padangų, tankais be sviedinių ir kuro. Ai, supratau! Viską turėjo atvežti iš vakaro, liepos 14 d.
Tai kiek tų sandėlių buvo, kiek ir ko juose rado vokiečiai? Vokiečiai, ne Suvorovas. Nors anam iš Londono aišku geriau buvo matyti

[ Redaguota Pr, 2013 Kov 18, 19:55 ]
Į viršų
Tinklalapis
Eiti į puslapį   <<        >>   

Persikelti:     Į viršų

Sindikuoti šią temą: rss 0.92 Sindikuoti šią temą: rss 2.0 Sindikuoti šią temą: RDF
Powered by e107 Forum System


Apklausa


Ar lankotės mūsų svetainės "Facebook" paskyroje ir ar ji Jums naudinga?



Nesinaudoju "Facebook"

Naujienos skelbiamos šios svetainės "Facebook" paskyroje man yra svarbios.

Nemanau, kad šios svetainės paskyra "Facebook" yra reikalinga

Kita (parašykite savo nuomonę komentaruose).

Naršo
svečių:13
narių:0
Šiame puslapyje:1
Nariai: 4604, naujausias: Darius7
Rekomenduojame
http://www.ginklai.net/

http://www.istorikas.lt/

http://wikings.lt/lt/

Skaitiklis

Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
Facebook
Svetainėje esančią informaciją laisvai galima naudoti tik mokslo tikslais (mokykliniams projektams, referatams, kursiniams darbams etc).
Visais kitais atvejais būtina gauti svetainės administracijos ir, jeigu atskirai nurodyta, kūrinių autorių sutikimą. Visada būtina svetainę nurodyti kaip informacijos šaltinį.
© www.antraspasaulinis.net 2003-2014 / el. paštas / naujienos
Užkrauta per:0.1757sek.0.0574užklausųDB užklausų43. Atminties panaudojimas2,858KB