Header
 
 
 
 DUK
 
 
 
Sveiki,
Prisijungimo vardas:

Slaptažodis:




Prisiminti mane

[ ]
[ ]
[ ]

Diskusijos
Antrasis pasaulinis karas :: Diskusijos :: Antrasis pasaulinis karas :: Kas būtų, jeigu...
 
<< Prieš tai buvusi tema | Sekanti tema >>
Apginkluok tarpukario Lietuvos kariuomene
Eiti į puslapį   <<        >>  
Moderatoriai: Desert Fox, joškė, Oldbeawer, Gaga, Administracija, Arius, Mazgas, Jurgis, Thompsonas, Panzermeyer
Autorius Pranešimas
G. Miknevičius
Pr, 2007 Grd 03, 20:57
Užsiregistravęs dalyvis #877
Prisijungta: Pn, 2005 Bir 03, 22:36
Vieta: Vilnius
Pranešimų: 2965
lightfire, kaip tau sekasi geografija, nes nesupratau apie Gardiną? pas tave kai kurios ginklų rūšys atsirado tik per karą, be to tu visai nenutuoki apie brigadas, nes kitaip žinotum, kad per I PK buvo tokia sistemą ir ji nepasiteisino, per II brigados sudarydavo tokių rūšių dalinių kurių buvo ne daug ir iš jų divizijas daryti buvo netikslinga, na ir brigada susidarydavo iš dviejų pulkų. Be to 1939 m. kas buvo labiau pavojingas Lietuvai Vokietija kuri atėmė Klaipėda ar sovietai kurie grąžino Vilnių? Be to jai mes butume Lenkijos sąjungininkai tai būtume priversti kariauti su Vokietiją, tai kodėl Vokietija turėtu bendradarbiauti su mumis jai mes esame priešo sąjungininkai. I r visiškai teisus eppanzer tau truksta žinių ir ne tik iš karybos, bet ir iš geografijos ir istorijos.
Į viršų
diedas
Pr, 2007 Grd 03, 22:26
Užsiregistravęs dalyvis #101
Prisijungta: An, 2004 Lap 30, 15:31
Vieta: Vilkaviškis
Pranešimų: 2012
be to tu visai nenutuoki apie brigadas, nes kitaip žinotum, kad per I PK buvo tokia sistemą ir ji nepasiteisino, per II brigados sudarydavo tokių rūšių dalinių kurių buvo ne daug ir iš jų divizijas daryti buvo netikslinga, na ir brigada susidarydavo iš dviejų pulkų.

Na kam tu taip? Apkaltinti žmogų neišmanymu, kai tu pats nelabai....
Gal ir nepasiteisino per tą I pasaulinį karą, bet per Antrąjį pasaulinį karą toks junginys buvo plačiai naudojamas. Ir pas vokiečius, ir pas sovietus. Ir įvairių ginlų rūšyse: pėstininkų, tankų, artilerijos ir t.t. Ir brigados sudėtis buvo nebūtinai buvo tik du pulkai. Buvo brigadų, kurios turėjo net penkis pulkus. O ir tose, kurios turėjo tik du pulkus, be jų ten būdavo ir keletas kitų įvairios paskirties bataljonų.
Į viršų
Tinklalapis
lightfire
Pr, 2007 Grd 03, 22:53
Užsiregistravęs dalyvis #1940
Prisijungta: An, 2006 Kov 28, 00:51
Vieta: where
Pranešimų: 766
eppanzer rašė ...

Gerbiamas lightfire, šita diskusija labai tinka skyriuje "kas būtų,jeigu". Bet...labai nenoriu Jūsų užgauti ir prašau neįsižeisti, bet pačiam labai trūksta elementarių karybos žinių. Kratinys amžinų tiesų su pradedančio domėtis karyba pamąstymais. Tiesiog nėra net ką komentuoti. Deja, AKM teisus, kitaip kaip fantastiniu romanu nepavadinsi. Turiu pripažinti, kad ir mane po panašių fantastikų po šaltu dušu pakišo profesionalūs kariškiai. Tačiau tik gerokai vėliau supratau, kad teisingai.


Kas konkreciai uzkliuvo? tarpukario situacijoje ar dabartineje/ateities?

Beje, čekai 75 ir 155 mm pabūklų negamino.


as nesakiau,kad 75mm gamino, o kas 155mm gamino isskyrus amerikiecius?Cekai turejo sunkiasias haubicas - kalibras?

murava rašė ...

lightfire, kaip tau sekasi geografija, nes nesupratau apie Gardiną?


Skaityk pirma pranesima, daugelis nesupratimu tau kyla neperskaicius pirmo pranesimo. gardinas priklauso Lietuvai su Vilniaus krastu. Sunku nubraizyti sienas, bet minejau, jog daugmaz dabartine Lietuvos teritorija, tik plius dabart Baltarusijos teritorijos dalis, iskaitant Gardina ir Lyda.

pas tave kai kurios ginklų rūšys atsirado tik per karą,


tai puikiai suprantu, butent tokia istorijos palengvinima padariau, jog Panzerfausto kurejo ankstyvieji breziniai patenka dar 4 desimtmety lenkams i rankas...

be to tu visai nenutuoki apie brigadas, nes kitaip žinotum, kad per I PK buvo tokia sistemą ir ji nepasiteisino, per II brigados sudarydavo tokių rūšių dalinių kurių buvo ne daug ir iš jų divizijas daryti buvo netikslinga, na ir brigada susidarydavo iš dviejų pulkų.


vat cia deje, nenutuokima pats pademonstravai, kolega. Per I Pasaulini daug kas nepasiteisino, o daug kas ir pasiteisino, ir is ivairiu pasiteisinusiuju ir nepasiteisinusiuju veiksmu, ginklu, organizavimo ir pan, skirtingi zmones padare skirtingas isvadas - tarkime kaip dvi priespriesos - Maginot linija ir tanku divizijos, aviacijos panaudojimas ir pov laiv galia.

WWII brigada dar ir kaip pasiteisino, tiesiog buvo integrali divizijos dalis - papr dvi trys brigados+paraminiai junginiai ir stabas. Brigadas sudarydavo kaip ir pats sakei 2 - 5 pulkai arba atskiri batalionai (armoured junginiuose).
taciau esme tame, jog as paemiau daugiau pati pavadinima, del skaiciaus - 6000. Tai labai stipri brigada su papild daliniais. Kita vertus, atkreipk demesi, jog musu si pagr ir didziausia kovini vieneta (nes didesnis nelabai apsimoka - pernelyg didelis kompleksiskumas nedideliai kariuomenei) palyginau vokieciu kampfengruppen. Pastaraja sudarydavio iv. daliniai, ir dazniausiai is bedos, bet teoriskai, geriausiu atveju tokia grupe sudarydavo nuo 2000 iki 8000 kariu is ivairiu daliniu. Taip pat, galbut net geresnis pvz yra zydiska ugda (realiai atitinkanti daugiau divizija, nei brigada. Ieina brigada bei papildm artilerijos, tanku bei specializ daliniu parama. lietuviska "ugda" - paprasciausiai sumazintas variantas, atitinkantis galimybes)
Be to 1939 m. kas buvo labiau pavojingas Lietuvai Vokietija kuri atėmė Klaipėda ar sovietai kurie grąžino Vilnių? Be to jai mes butume Lenkijos sąjungininkai tai būtume priversti kariauti su Vokietiją, tai kodėl Vokietija turėtu bendradarbiauti su mumis jai mes esame priešo sąjungininkai. I r visiškai teisus eppanzer tau truksta žinių ir ne tik iš karybos, bet ir iš geografijos ir istorijos.

Be to 1939 m. kas buvo labiau pavojingas Lietuvai Vokietija kuri atėmė Klaipėda ar sovietai kurie grąžino Vilnių? Be to jai mes butume Lenkijos sąjungininkai tai būtume priversti kariauti su Vokietiją, tai kodėl Vokietija turėtu bendradarbiauti su mumis jai mes esame priešo sąjungininkai. I r visiškai teisus eppanzer tau truksta žinių ir ne tik iš karybos, bet ir iš geografijos ir istorijos.


elementariai neperskaitei pradzios, todel bruki realia istorija, kaip buvo. Situacija sumodeliuota, belieka perskaityti, ir jei nepatinka ar nera sugebejimo pagalvoti ka galima is tokios situacijos ispesti pagal duota tema, tai Shirako posakis vistik tinka, no offence




[ Redaguota Pr, 2007 Grd 03, 22:53 ]
Į viršų
Arminas
Pr, 2007 Grd 03, 23:06
Užsiregistravęs dalyvis #2139
Prisijungta: Kt, 2006 Geg 04, 15:10
Vieta: Raseiniai
Pranešimų: 465
lightfire, aišku, kad fantazijai ribų nėra. Ir kad fantazuoti nedraudžiama. Na bet patikėk - ne visi iki tiek atsipalaiduoti pajėgia. Bent jau aš...
Į viršų
Fon Stirlicas
Pr, 2007 Grd 03, 23:12
Užsiregistravęs dalyvis #4003
Prisijungta: Pr, 2007 Lie 09, 13:26
Vieta: Kaunas
Pranešimų: 615
Reikia pradėti nuo to kiek mes turėjom šlamančių ir kiek galėjom skyrti iš savo biudžeto,kad galėtume dar nesužlugdyti kitų sričių. O kai turi pinigėlius tada eini į ginkluotės "Maxima" ir perki kas išeina ir ko reikia.Kai kurios ginkluotės kainos pateiktos berods Achtung panzer svetainėje, žinodami lito ir markės kursą galėsim patys matyt kas mums išeina ir apie tik galim svajoti...
Ps.Bet nepamiršk,kad tas 4 dalis kurį skyrė tarpukaryje buvo skirta ne vien naujos ginkluotės pirkimui,bet tai lėšos armijai,kuri ir valgo ir algų nori ir stogo ant galvos ir aprangos neskylėtos.
Taigi puse ir dar kartą per pusę,tada turėsim daug maž realią pinigų sumą.

[ Redaguota Pr, 2007 Grd 03, 23:15 ]
Į viršų
lightfire
Pr, 2007 Grd 03, 23:29
Užsiregistravęs dalyvis #1940
Prisijungta: An, 2006 Kov 28, 00:51
Vieta: where
Pranešimų: 766
Ok, siek tiek prie tos ekonomines ir politines situacijos sugriztam ideant, dievazi, visi butu patenkinti biudzetu.

Galbut naftos su deimantais ir auksu mes ir neradom, taciau 1933 mirus Pilsudskiui ir zuvus Smetonai pasikeicia salies polit sistema bei vykdoma ekonomine politika. As minejau JAV lobistu indeli, padidejusia prekyba, dar galeciau pridurti, jei kalbame apie gamyklas, Lenkijos ekonomini suoli Silezijoje. Reikalinga musiskio "Naujojo kursio" politika po 1929 nusiritusiu krizes padariniu (nors Lietuvos tai taip skaudziai nepaliete). Zinoma, mes su Lenkija ir Latvija (jas laikyciau ir jei pastebejote, isskirciau, glaudziausiomis parteneremis) neesam ekonominiai milzinai, o parama uz grazias akis lendleeso budu is Britanijos ir Prancuzijos lengvai nepasiekiama. Cia isties reikia geriau ekonomika ismananciu specialistu, kurie pasiulytu tam tikra ekonomini stebukla - tigro suoli, kuri padarytu regiono valstybes, ypac kalbant apie musu sali, enkija ir Latvija. Didziausios prielaidos - demokratija, pakankamai liberali mokesciu politika privataus kapitalo skatinimas nepamirstant nacionaliniu interesu.O toliau jau dievas zino arba ekonomistai. Galima pripaisyti kazkokiu budu ivykusi mums itin palanku naftos tiekimo projekta is Rumunijos.
Kitais zodziais Patrijonas Bugailiskis Prudas trenkia i stala - darykit ekonominius stebuklus, bet, kad krasto apsaugos biudzetas butu 2vigubai ar 3gubai didesnis nei buvo realus, tuo paciu nenuskriaudziant salies pilieciu.
Į viršų
Fon Stirlicas
Pr, 2007 Grd 03, 23:54
Užsiregistravęs dalyvis #4003
Prisijungta: Pr, 2007 Lie 09, 13:26
Vieta: Kaunas
Pranešimų: 615
Didžioji depresija nors ir taip nepaveikė Lietuvos,bet paveikė mūsų prekybos partnerius. Apmirus rinkoms ir sumažėjus finansinėm operacijoms apmiršta ir mūsų rinka. Jeigu nori daryti verslą Lietuvoje, tai tik nebent maisto pramonės ir smulkiosios pramonės.O apie naftą ir deimantus tai per daug kvepia Hario Poterio svajonėmis.Norint užsiimti kad ir elementaria prekyba reikia infrastruktūros uostų, geležinkelių, kito transporto.O tai jau didelės investicijos,ir ne vienų metų klausimas.Žemės ūkis irgi reikalauja investicijų,kiek žinai tada visi žemė apdirbo arkliu ir rankomis, o tai nesudaro didelio produktyvumo. Panašios situacijos buvo ir Lenkija, išmtis galbūt Latvija turėjusi labiau išvystitą pramonę,bet tai daugiau vokiečių nuopelnas. Taigi sulaukus milžiniškų investicijų ir esant palankioms sąlygoms galbūt mums pavyktų biudžetą padidinti kažkokia tai dalimi,bet netokiais šuoliais Bet manau geriau analizuokima tą konkretų biudžetą kuri turėjom anuomet.Taip bus konkrečiau ir turėsim išeities tašką.
Į viršų
eppanzer
An, 2007 Grd 04, 10:06
Užsiregistravęs dalyvis #339
Prisijungta: Sk, 2005 Kov 20, 11:20
Vieta: Lietuva
Pranešimų: 2714
Lightfire, visa pateikta įvykių eiga man asmeniškai nepriimtina, t.y. aš manau, kad tokių įvykių būti negalėjo ir kad tai neparemta jokiais faktais, išskyrus tai, kad Lenkija turėjo ambicingų planų sukurti jos ir tik jos vadovaujamą karinį-politinį bloką Rytų Europoje. Tas buvo visiškai neįmanoma dėl neišsprendžiamų teritorinių klausimų, tame tarpe ir tarp Čekoslovakijos su Lenkija. Bet aš su dideliu susidomėjimu perskaičiau paties išdėstytą įvykių seką, mintys drąsios ir įdomiai pateiktos, todėl jokių priekaištų dėl paties idėjų "kas būtų, jeigu" aš neturiu. Kas liečia ginkluotės klausimus, tai:
1. Snaiperiai nėra pagrindinis sėkmės kare veiksnys, o tik vienas iš ginklų, gallintis turėti reikšmės taktiniams sprendimams. Ginklas senas ir gerai žinomas. Pvz., vokiečių kariuomenėje po I PK buvo numatyta turėti 10 snaiperio šautuvų kiekvienoje šaulių kuopoje (tikslaus šaltinio šiuo metu nepateiksiu, bet kiek pamenu tai "Mūsų žinynas", 1928 m), kurie turėjo būti paskirstomi vado nurodymu taikliausiems šauliams. Lietuvos kariuomenės statutas numatė,: "granatininkų ir įgudusių šaulių skyrius (4-as skyrius: skyrininkas, 3 šautuvinių granatų svaidytojai, 3 granatų tiekėjai ir 3 įgudę šauliai", Lietuvos kariuomenės Pėstininkų statutas, 1936 m, psl. 19. Taip kad nei suomių, nei vokiečių, nei britų mes snaiperio šautuvų pirkimunenustebinsime. Tuo labiau, kad I PK snaiperio šautuvai buvo plačiai naudojami. Be to, kam mums Enfield šautuvai, jeigu galėjome prisipirkti "Mauser'ių" su optiniais taikikliais arba tik optinių taikiklių ir montuoti patys.
2. Pistoletai-kulkosvaidžiai kaip parodė APK patirtis ginklas vertingas, bet taip pat ne lemiantis veiksnys. O ir nusipirkti didesnį kiekį sunku: brangu (išskyrusd MP.38, kurio kaina tik 57 DM) ir dideliais kiekiais dėl gamybos sudėtingumo bei brangumo prieš APK negaminami. Šaltinių nepateiksiu, jų pilnas internetas.
3. Kur, kokios ir kiek šarvuotos technikos/artilerijos/aviacijos buvo galima įsigyti prieš APK? Čekoslovakija, deja turėjo labai ribotas galimybes. Ir už kokias lėšas?
4. Kur gauti, už ką pirkti, kaip atsigabenti milžiniškus kiekius kuro technikai, jeigu ją stebuklingai pavyktų nusipirkti?
5. Atskira brigada iš esmės yra nepilnavertis kovinis vienetas, labiau skirtas kokiai nors "skylei" užkišti. Kovinė grupė, sudaryta brigados pagrindu, gali siekti tik taktinių tikslų. Jeigu kalbėti apie vokiečius, tai jie net tankų korpuso neskaitė pajėgiu operatyvinių veiksmų, jau nekalbant apie strateginius, vykdymui, tam ir buvo kuriamos tankų armijos. Izraelio kariuomenės organizacija mums nelabai tiktų, kadangi kovos veiksmų teatras skiriasi kaip diena nuo nakties. O apskritai tai pernelyg ilga ir atskira tema.
Į viršų
Tinklalapis
Fon Stirlicas
An, 2007 Grd 04, 12:01
Užsiregistravęs dalyvis #4003
Prisijungta: Pr, 2007 Lie 09, 13:26
Vieta: Kaunas
Pranešimų: 615
Vėlgi pradėkime kaip jūs įsivaizduojate pačia ginybos koncepsija,koks bus kiekvienos valstybės indelis į ginkluotę.Čia kaip NATO organizacijoj ar kitaip?
Taigi eiliškumas būtų toks:
Antantės sąlygos
Koks indelis kiekvienos valstybės ,kaip ir ką ginam?Paprastai istoriškai kariniai blokai susikūria ir karas kyla po to labai greitai.Taigi laiko nėra daug.
Kokio dydžio kariuomenę mes įsipareigojam turėti?
Kokio dydžio mes sugebam sukūrti pagal to meto mums įmanomas sąlygas?Ir kokia ta kariuomenė lygio.Didelė ir prastai aprūpinta ar maža ir ypač gerai aprūpinta.Kiek konkrečiai žadam skirti vienam kareiviui.Perdaug nesitikėdami ekonominio stebuklo,tai per daug utopiška...
Ką konkrečiai perkam vystom ar kuriam?
O diskusutuoti ar Mauserio karabinas geresnis ar Lee Enfield čia jau diskusija ne nuo to galo !shy
Į viršų
lightfire
An, 2007 Grd 04, 18:48
Užsiregistravęs dalyvis #1940
Prisijungta: An, 2006 Kov 28, 00:51
Vieta: where
Pranešimų: 766
eppanzer rašė ...

Lightfire, visa pateikta įvykių eiga man asmeniškai nepriimtina, t.y. aš manau, kad tokių įvykių būti negalėjo ir kad tai neparemta jokiais faktais, išskyrus tai, kad Lenkija turėjo ambicingų planų sukurti jos ir tik jos vadovaujamą karinį-politinį bloką Rytų Europoje. Tas buvo visiškai neįmanoma dėl neišsprendžiamų teritorinių klausimų, tame tarpe ir tarp Čekoslovakijos su Lenkija.


Matai, asmeniskai nepriimtina ivykiu eiga cia gali buti esmine kliutis, t.y. nenoras sutikti su pacios temos salygomis, jog ivykiu eiga mums yra optimistiska ir kiek imanoma teigiama linkme. Kartoju, jog pasikeitus valdziai po Pilsudskio keiciasi Lenkijos kursas. Tebunie Ne visiskai, ji zinoma islieka stipriausia regiono valstybe, vien del savo dydzio, gyv skaiciaus ir augancios ekonomines galios."Neissprendziamos teritorinines pretenzijos su Cekoslovakija" yra issprendziamos, kaip ir su Lietuva del Vilniaus krasto.Jeigu kaip sakei,perskaitei, tai turejai tai jau pamatyti. Lenkijos ambicijos vadovauti siuo atveju remiasi ne tiek Lenkijos dominavimu, uzurpavimu ir arogancija, kiek noru sutelkti po savo veliava sajungininkus, tam lenkai ir daro nuolaidas su cekais ir lietuviais. Tokios temos salygos, jos nera vissikai nerealios ar, kaip kitoje temoje minejau, nera "o kas jei marsieciai.." atvejis. Lietuviu ir lenku priespriesa buvo didziule, bet paziurek - dabar tokia nera, kas galetu pagalvoti?Vokieciai niekino zydus, o dabar vis dar jaucia gailesti, kas 1939 galejo pagalvot?Su Vokietija galejo vienaip nutikt, o galejo ir kitaip, nutiko treciaip, kas galejo pagalvot? Bet cia as Vokietija siek tiek deaktyvuoju.Todel tokios ir salygos. Jos sitoje temoje nera pateiktos vardan paciu salygu, t.y. nera diskusija vardan diskusijos, tai nera pagr uzduotis. Sudarytos palankios salygos apginkluot kariuomene ir paruost ja karui, prasom..


1. Snaiperiai nėra pagrindinis sėkmės kare veiksnys, o tik vienas iš ginklų, gallintis turėti reikšmės taktiniams sprendimams. Ginklas senas ir gerai žinomas. Pvz., vokiečių kariuomenėje po I PK buvo numatyta turėti 10 snaiperio šautuvų kiekvienoje šaulių kuopoje (tikslaus šaltinio šiuo metu nepateiksiu, bet kiek pamenu tai "Mūsų žinynas", 1928 m), kurie turėjo būti paskirstomi vado nurodymu taikliausiems šauliams. Lietuvos kariuomenės statutas numatė,: "granatininkų ir įgudusių šaulių skyrius (4-as skyrius: skyrininkas, 3 šautuvinių granatų svaidytojai, 3 granatų tiekėjai ir 3 įgudę šauliai", Lietuvos kariuomenės Pėstininkų statutas, 1936 m, psl. 19. Taip kad nei suomių, nei vokiečių, nei britų mes snaiperio šautuvų pirkimunenustebinsime. Tuo labiau, kad I PK snaiperio šautuvai buvo plačiai naudojami. Be to, kam mums Enfield šautuvai, jeigu galėjome prisipirkti "Mauser'ių" su optiniais taikikliais arba tik optinių taikiklių ir montuoti patys.
2. Pistoletai-kulkosvaidžiai kaip parodė APK patirtis ginklas vertingas, bet taip pat ne lemiantis veiksnys. O ir nusipirkti didesnį kiekį sunku: brangu (išskyrusd MP.38, kurio kaina tik 57 DM) ir dideliais kiekiais dėl gamybos sudėtingumo bei brangumo prieš APK negaminami. Šaltinių nepateiksiu, jų pilnas internetas.
3. Kur, kokios ir kiek šarvuotos technikos/artilerijos/aviacijos buvo galima įsigyti prieš APK? Čekoslovakija, deja turėjo labai ribotas galimybes. Ir už kokias lėšas?


velgi, as neminejau, jog vienas ar kitas ginklas yra visa lemiantis kare, ir tokios pozicijos niekada nesilaikiau. Taciau minejau, jog tai butu didelis privalumas.

Tiek snaiperiai, tiek panzerfaustai, tiek pistoletai kulkosvaidziai yra tam tikra pranasuma musio lauke suteikiancios priemones, psichologiniai faktoriai, padedantys musu moralei, ir atvirksciai, smukdantys prieso. Sovietu armija, zinoma -ne sajungininku 1944, bet pastarieji turejo dideliu problemu su morale, kai susidurdavo su priesu, kuris net mazuteles pajegas galejo isnaudoti stabdymui - konkreciai panzerfaustai, keletas snaiperiu isitvirtinusiu namuose. Sajungininkai papr. sustabdydavo puolima, saukdavo artilerija.Sovietai kare patyre daug daugiau nuostoliu, tiek, kaip minejau, nuo kulkosvaidziu, artilerijos, tiek nuo kitu priemoniu, bet pagr uzdavinys kariaujant su jais - blaskyti, neutralizuoti, trikdyti ir kontratakuoti.
Lee Enfield pateikiau, nes tai buvo vienas is taikliausiu WWII ginklu, ypac kalbant apie snaiperio ginkla, veliau, o ir IKI SIOL naudojamas daugelyje pasaulio krastu butent tuo tikslu. Karininku "skynimas" 1939 - 1941m. turejo dideles itakos sovietu vadovybei bei kariams apskritai.Tik veliau iskilo stipriausieji, isgyvenusieji, prisitaike, profesionalus.Tas pats apie pistoletus kulkosvaidzius - ju galia, zinoma, artimame musyje, pastatu, stabu valyme. Todel ir saukiau, jog dauguma butu skirta spec daliniams. O su pastaruju poreikiu, galimybemis pries sovietus sutinki?Del konkr modeliu paminejau suomiska Suomi pist.kulk.Atidarome jo linija gamykloje Lenkijoje.Del sarvuotosios technikos, kalbant apie ekonomini pakilima, ypac Lenkijoje, kur patys is dalies gaminosi(modifikavo britu variantus, ar ne?) nedid kiekius tanku, musu poreikis - 3 tanku, 6 sarvuociu batalionai nera itin didelis, imanoma isigyti. Ju pagr uzduotis jau minejau - pagr smogiamieji kumsciai kontrataku metu.

4. Kur gauti, už ką pirkti, kaip atsigabenti milžiniškus kiekius kuro technikai, jeigu ją stebuklingai pavyktų nusipirkti?


Rumunija. Naftotiekio nenutiesime, bet gabentis galime.Velgi, primenu optimalias temos galimybes. Kazka turejome l.gero padaryt rumunams, kad gautumeme nafta maza kaina. Nesiulau aisku, lenku okupacijos Rumunijos atzvilgiu , bet iseiti galima rast.

5. Atskira brigada iš esmės yra nepilnavertis kovinis vienetas, labiau skirtas kokiai nors "skylei" užkišti. Kovinė grupė, sudaryta brigados pagrindu, gali siekti tik taktinių tikslų.


Mums realiai ir uztenka taktiniu tikslu musio lauke - stabdyti sovietu prasiverzima, kontratakuoti kovinemis grupemis. Didesnes formuotes papr neissitenka teritorijoje ir joms daug sudetingiau vadovauti. Musiskiu ugdu vadovybe, zinoma, paklusta centrinei, kalbant apie bendra taktini planavima, taciau gali savarankiskai vykdyti operacijas. labai akcentuociau rysiu ir koordinacijos tarp koviniu grupiu (klausykit, gal kas nors galit pasiulyt pavadinima musiskei "kovinei grupei"? O tai kabinejasi del brigados, netinka ugda, nes zydiska ir dydis neatitinka..kaip lietuviskai pavadintumete toki vnt.?) butinybe. Nepaisant mazos teritorijos pagr defence in deapth linijos yra pakankamos isvarginti sovietiniu smogiamuju grupiu verzimasi ir kontratakuoti reikiamuose taskuose, kai sovietu antrasis eselonas ir pagr smog grupes uzstringa pasipriesinimo taskuose. Sovietai noriai apeidavo miestus, stengesi verztis pleistais, taciau rytuose mes turime bent tris gynybos linijas -1) lenku lietuviu pasienio batalionai 2) miestu ir miesteliu rytuose gynybiniai atraminiai taskai 3) komando veikimo zona, trikdanti prieso proverzi gilyn. Toliau jau eina pagr pajegos sukoncentruotos ties 1aja,2aja ir 3iaja brigadomis, bei ju seselinemis brigadomis. Rezervas - likusios 3 brigados metamos pakaitomis, teritorine brigada lieka savo vietoje.

Jeigu kalbėti apie vokiečius, tai jie net tankų korpuso neskaitė pajėgiu operatyvinių veiksmų, jau nekalbant apie strateginius, vykdymui, tam ir buvo kuriamos tankų armijos.


Juk suprantama, jog tanku armiju mes nekuriama. Galbut optimistines mintis kuriu, bet ne tokias

Izraelio kariuomenės organizacija mums nelabai tiktų, kadangi kovos veiksmų teatras skiriasi kaip diena nuo nakties. O apskritai tai pernelyg ilga ir atskira tema
.

kuom? todel,kad pas mus ne dykumos? Taip, zydai nesiriama defence in deapth, nes jiems papr nera pernelyg kur trauktis, todel per savo istorija arba pirmi smogdavo arba turejo tam tikras buferines zonas (Sinajus, Golanas). Musu "buferine zona" tera nedidelis ruozelis lenku teritorijos ir as sutikciau atsisakyti Rytu Lietuvos pasienio regionu (atmetant atraminius taskus, iskaitant Vilniu), vardan sovietu smaigaliu isileidimo, ju issekinimo ir galu gale koncentruotu kontrataku drauge su sajungininkais.
Į viršų
Eiti į puslapį   <<        >>   

Persikelti:     Į viršų

Sindikuoti šią temą: rss 0.92 Sindikuoti šią temą: rss 2.0 Sindikuoti šią temą: RDF
Powered by e107 Forum System


Apklausa


Ar lankotės mūsų svetainės "Facebook" paskyroje ir ar ji Jums naudinga?



Nesinaudoju "Facebook"

Naujienos skelbiamos šios svetainės "Facebook" paskyroje man yra svarbios.

Nemanau, kad šios svetainės paskyra "Facebook" yra reikalinga

Kita (parašykite savo nuomonę komentaruose).

Naršo
svečių:13
narių:0
Šiame puslapyje:1
Nariai: 4604, naujausias: Darius7
Rekomenduojame
http://www.ginklai.net/

http://www.istorikas.lt/

http://rytufrontas.net

Skaitiklis

Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
Facebook
Svetainėje esančią informaciją laisvai galima naudoti tik mokslo tikslais (mokykliniams projektams, referatams, kursiniams darbams etc).
Visais kitais atvejais būtina gauti svetainės administracijos ir, jeigu atskirai nurodyta, kūrinių autorių sutikimą. Visada būtina svetainę nurodyti kaip informacijos šaltinį.
© www.antraspasaulinis.net 2003-2014 / el. paštas / naujienos
Užkrauta per:0.2207sek.0.0824užklausųDB užklausų43. Atminties panaudojimas2,842KB